Juta Liutkevičiūtė

Viskas brangu, kelnės suplyšusios, už mokslą mokėti 12 ar 18 tūkstančių per metus – ką čia prasidėti su ta Lietuva! Kita vertus, sava kalba, geri draugai, ir savaitgaliai pas mamą, o kur dar jos lauknešėliai su kotletais ir sriubytėm! Tačiau mąstant apie mokslą, ne lauknešėliai svarbiausia. Sudėkime visus už ir prieš: ar verta studijuoti Lietuvoje?

Į šį klausimą paprašėme atsakyti ne tų, kurie dar mokosi mokyklose ar tų, kurie jas baigė prieš šimtą metų. Objektyviausi šiuo atveju – jauni žmonės, neseniai baigę universitetus, ar juose besimokantys, ragavę mokslo šaknų ir čia, ir „už jūrų marių”.

Ką galvojam, lietuviai?

„Dabar aš studijuoju rusų filologiją VU. Ir ką? Yra tikrai gerų, atsidavusių dėstytojų. Jeigu turi noro ir įdedi pastangų, tai dėstomą dalyką gali išmokti puikiai. Pagrindinis minusas – knygų trūkumas... Jau per gerklę lenda amžinas kopijavimas. Dar gerai, jei randi knygą bibliotekoje...“ (Ana, 19 m.)

„Aš manau, kad Lietuvoje mokytis yra verta. Ar universitete, ar proftechninėje mokykloje, ar dar kur. Mokymo įstaigos dažniausiai atiduoda tai, ką jos turi geriausio, o jei galvoje tik raudonas siūlas, tai ir statybose dirbti neverta. Galima būti tiesiog egzistuojančiu mėsos gabalu.“ (Ineta, 21 m.)

„Čia labai daug priklauso nuo paties žmogaus. Dvyliktoje klasėje buvau ,,užsinešus” ant tos bangos kaip ir visi – važiuot mokytis KUR NORS kitur. Nesvarbu kur. Bet kuo daugiau galvojau, tuo labiau man ta mintis nepatiko. Įstojau į KTU ekonomikos specialybę. Ir džiaugiuosi. Tikrai labai džiaugiuosi. Fakultete pagal amžiaus vidurkį dėsto jauniausi dėstytojai, paskaitos beveik visos (išskyrus filosofiją) yra įdomios arba labai įdomios. Aplinka žiauriai smagi, geresnės grupės ir tikėtis neverta... Mano draugė įstojo į VDU biologijos specialybę – labai džiaugiasi. Kita draugė – į KTU chemijos specialybę. Ji irgi džiaugiasi, nes įstojo ten, kur patinka, todėl ir mokslai ne tokie baisūs atrodo.
O kai pasiklausau įspūdžių iš tų, kurie išvažiavo... Tai iš mano pažįstamų gal tik 20% yra tokių, kurie mokosi užsieny ir yra studijomis patenkinti. Ir išvis, laikausi nuomonės, kad į užsienį reikia važiuoti mokytis tik tuo atveju, jei tavo norimos specialybės nėra Lietuvoje. Ir viskas.“ (Rūta, 18 m.)

„Man netrukdo tie „debilai“. Jie irgi turi teisę pasitaisyti. Nemanau, kad žmonės tokioje

jaunystėje reikia nurašyti, tačiau, jei kalbame apie būsimus mokslininkus – visi turi būti žybsinčiom akim. Man atrodo tikėjimas tais ,,debilais” ir daro didžiausią neigiamą įtaką. Kai visam pasauly piramidės apačioje yra daugiausiai studijuojančių proftechninėse ir kolegijose, o viršuj tik universitetuose, tai pas mus ji apsivertusi.“ (Tadas, 19 m.)

1.      Jeigu esi „durnas“ tau nepadės ir universitetas – nesvarbu ar jis bus Lietuvoje, ar ne.

2.Universitetinis išsilavinimas neprivalomas kiekvienam. Kas iš to, kad baigęs paskui vis tiek skinsi braškes Anglijoj? O kodėl taip atsitiks? Nes žr. pirmą punktą.
3. Jeigu tavęs nepriėmė į nemokamą vietą ir nesugebi suktis protingai, kad gautum paskolą, užsiimk antru punktu – važiuok skinti braškių. Užsidirbk. Sutaupyk. Eik mokytis ir įgyvendink svajonę, o ne zirzk, kad pasaulis neteisingas. Pažįstu vieną vaikiną, kuris 29 metų nusprendė mesti darbą, persikraustė atgal pas tėvus ir toliau studijuoja. Esu įsitikinęs, kad po to jis turės svajonių darbą.
4. Lietuvoje universitetų per daug, žmonių su aukštuoju taip pat. Todėl aukštojo išsilavinimo vertė natūraliai krenta (pasiūla/paklausa, tiesa?). Todėl net jeigu jo neturi galimybės gauti – nesikrimsk.
5. Lengviausia kaltę suversti kitiems: sistema bloga, kažkas per pažįstamus kažką daro. Nesugebi – bandyk dar kartą. Negali? Nesi vertas. Paprasta.
6. Lengviausia paskelbti, kad tau kažkas priklauso. Ar tai vieta universitete, ar tai apskritai išsilavinimas. Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą gerai besimokantiems piliečiams. Gerumo sąvoka priklauso nuo besimokančių piliečių kiekio ir valstybės kišenės – ne kiekvienais metais ir ne kiekvienam tai priklauso. TAU nepriklauso niekas, išskyrus tai, ką užsidirbai PATS(-I).
7. Visa tai pasakius... Aukštojo mokslo kokybė Lietuvoje nėra aukšta (tai irgi prisideda prie 4 punkto). Todėl jeigu turi galimybę studijuoti gerame užsienio universitete – naudokis ja. Artimiausias nuo Lietuvos geras universitetas yra SSE Riga. Pirmyn. O studijuoti prastame, gauti diplomą ir po to braškes skinti... Tai kam tuos keturis ar šešis metus į balą mest? Iš karto geriau skint braškes.

Tik verta pridurti, kad viskas nėra nepataisoma. Aš tikiu, kad Lietuvos protai yra labai galingi ir potencialo yra begalės, tiesiog šiandien realybė yra tokia, kokia yra, bet ją tikrai galima ir įmanoma pakeisti. (Domas, 26 m.)

Išvis mokytis neapsimoka. (Anonimas)

Devynis kartus pamatuok – dešimtą kirpk

Kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Tikriausiai kiekvienas iš jūsų turite savąją. Patirtis, įgauta universitetuose – begalo naudinga. Kur ir kaip ją pritaikysite, spręskite patys. Koks tai bus universitetas – užsienio šalies ar Lietuvos – jūsų apsisprendimas (ilgai vystytas ar spontaniškas) Nebijokite išvažiuoti, išgirsti, pamatyti ir sužinoti. Svarbiausia, kad išvis turėtumėte norą ir motyvaciją mokytis.

Neprisiregistravę (arba nepatvirtinę savo el. pašto) vartotojai privalo įvesti saugos kodą.
Neprisiregistravusių vartotojų komentaruose viešai rodomas jų IP adresas.

Tavo komentaras

Vardas (3-20 simbolių)


Komentaras (500 simbolių maks.)


Saugos kodas