Kai esi dvyliktoje klasėje, nori labai daug. Ir dažnai tie norai nelabai realūs. Nelabai daug kas pasikeitė nuo laiko, kai aš prieš 34 metus rinkausi specialybę. Tada visi norėjom būti geologais ar kriminalistais. Dabar visi nori būti teisėjais ar informacinių technologijų specialistais, nes tai labai gražiai skamba. Juk nepasakysi, kad būsi virėja. Štai mano draugės dukra pradėjo mokytis virėjos specialybės, tai ji nesako, kad bus virėja, sako, bus maisto gamybos technologė. Panaši situacija su vadybininkais. Dabar visi vadybininkai, kaip sovietmečiu visi buvo operatoriai: nuo karvių melžimo operatorių iki gatvių šlavimo operatorių. Šiandien vadybininkas gali ir pardavėjo vietoje dirbti, ir daryti labai sudėtingus dalykus. Įnešta daug sumaišties ir tai labai apsunkina profesijos pasirinkimą. Kas gi iš tikrųjų slepiasi po tuo žodžiu „vadybininkas“ sunku susigaudyti. Jaunuoliui smagu sakyti, kad jis bus vadybininkas, nes tai gražiai skamba. Čia kaip su ta liga – atvirai ir ramiai pasakysi, kad turėjai infarktą, bet nutylėsi, kad kankina šlapimo nelaikymas. Gerai, kad žmogus svajoja apie kažką gražaus, romantiško, kaip kad tapti vadybininku, bet svarbu, kad realiai suvoktų, koks tai bus darbas, kad aukštas skrydis nesibaigtų prastai – skaudžiu nusileidimu.

 

Antras klausimas – ką aš galiu?

Dažnai klausimą „Ką aš galiu?“ jaunas žmogus sieja su mokyklos pažymiais. Bet į pažymį įeina labai daug įvairių dalykų, kurie nesusiję su žiniomis. Jame atsispindi mokinio elgesys. Štai labai gabūs žmonės, kai jiems kartojami banalūs dalykai, nuobodžiauja ir pradeda nelabai gerai elgtis. Mokytojai, norėdami juos sudrausminti, mažina jiems pažymį. Į pažymį įeina ir drausmė, ir meilė ne tik tam dalykui, bet mokytojui, kiti dalykai. Arba pavyzdžiui, mokinys gali turėti gerą pažymį iš kalbos. Bet nežinia, kokiu lygmeniu ta kalba buvo dėstoma, kokio lygio specialistas, mokykla. Taigi ieškant atsakymo į klausimą „Ką aš galiu?“, pažymys nelabai ką pasako. Kai žmogui atrodo, kad jis viską gali, tai iš dalies teisybė, bet ir labai sunkiai realizuojamas dalykas. Galėsi, jei įdėsi labai daug pastangų ir tikslingai sieksi tikslo.     

 

Ko reikės Lietuvai, kai baigsiu studijas?

Tikro atsakymo į šį klausimą nežino nei vaikas, nei jo tėvai, gal ir pati Lietuva. Tik numanoma, kokių specialistų reikės ateityje. Būna įvairių netikėtumų, kurie visiškai kitaip pakreipia požiūrį į specialybes, tų specialybių poreikį. Todėl dažnai remiamasi tokiu dalyku, kurį pastebėjo žymus profesinis konsultantas Džonas Hollandas. Jis atkreipė dėmesį, kad jaunuolis pirmąją savo profesiją dažnai renkasi pagal žmogų, kuris jam yra autoritetas. Dažnai tai būna tėvai, ar vienas iš tėvų. Net jei sakykim, mama netapo gydytoja, nors labai apie tai svajojo, dukra gali rinktis gydytojos specialybę.

 

Deja, vis tik kasmet daug abiturientų būna visiškai pasimetę, nežino ką pasirinkti. Kaip jiems padėti rasti sprendimą? Nereikia jiems nurodyti, kur stoti, bet apsvarsčius visas galimybes, nukreipti teisinga kryptimi. Bet tai turi būti paties jaunuolio apsisprendimas, nuskambėti jo žodžiais.

 

Karjeros planas – mokymasis visą gyvenimą

Labai svarbu, kiek ir kaip su būsimuoju studentu kalbama. Vilniaus kooperacijos kolegija tam skiria daug dėmesio. Motyvaciniai pokalbiai su stojančiaisiais yra labai reikšmingi. Tačiau reikėtų pasakyti, kad ne visai tikslus profesijos pasirinkimas nėra pražūtingas. Kolegijoje dėstome tokį dalyką „Karjeros valdymas“. Įpusėję mokslus studentai sudaro savo karjeros planus. Jie padeda patikslinti judėjimo kryptį. Pirmaisiais studijų metais studentai įgyja daug bendrųjų kompetencijų – žinių, kurias iš vienos specialybės galima perkelti į kitą. Patikslinus tolimesnę mokymosi kryptį, tos žinios pasipildys specialiosiomis kompetencijomis, tačiau bet kuriuo atveju, praėję studijų metai nebus prarasti. Ar baigęs mokslus dirbsi aptarnavimo srityje, ar buhalterijoje, tokios kompetencijos, kaip geras bendravimas, derybų vedimas, gebėjimas susiplanuoti ateitį, bus reikalingos.

Vilniaus kooperacijos kolegija turi geras karjeros valdymo tradicijas. Kiekvienais metais rengiame Karjeros dienas, kuriuose dalyvauja būsimieji studentai. Juos supažindiname su Kolegijos studijų programomis, papasakojame, kokias specialybes jie pas mus gali įgyti. Per visus metus kolegijos dėstytojai važinėja po Lietuvos mokyklas, propaguoja mūsų aukštąją mokyklą ir tampa autoritetais, paskatinančiais šimtus naujų studentų čia studijuoti. Daugiau informacijos ieškokite Kolegijos internetiniame tinklapyje www.vkk.lt

Edita Čekuolienė

Vilniaus kooperacijos kolegijos lektorė