Išlaikyti egzaminą gali ir nelankęs pamokų 11–12 klasėje
Pasiteiravome matematikos mokytojų, kokia jų nuomonė apie šiemetinį valstybinį matematikos brandos egzaminą.
„Daugiau kaip pusė pateiktų uždavinių yra iš pagrindinės mokyklos kurso. Tai reiškia, kad valstybinį egzaminą išlaikyti ir surinkti pusę taškų, gali nelankęs 11–12 klasės, – teigė matematikos mokytojas Valdas Vanagas. – Tikėjausi daugiau 11–12 klasių lygio uždavinių, o gavome daugiau kaip pusę egzamino iš pagrindinės mokyklos kurso. Iš esmės egzaminą galėtų išlaikyti vos 10 klasių baigę moksleiviai. Pabandysiu rugsėjį jį pateikti būsimiems vienuoliktokams kaip kontrolinį darbą, galėsime paviešinti rezultatus.“
Paklausus mokytojo, gal kokios užduotys buvo ne visai logiškos ar nesuprantamai pateiktos, jo nuomone prie 21 uždavinio formuluotės kabinsis profesoriai, ekspertai, fizikai-astronomai bei dainiai-poetai, o 18.3 uždavinys nepatiks tiems, kas susipažinęs su matematikos VBE programa.
Užduotyse yra „kabliukų“ – bet taip ir turi būti
Peržvelgus matematikos egzamino užduotis „Saulės“ gimnazijos mokytoja Rita Vaivadienė sakė, jog pirmoji egzamino dalis tikrai „smagi“, nors „kabliukų“ ir yra, tačiau užduotys nesunkiai įveikiamos.
„Motyvacija „užvesti“ mokinius matematikai yra. Net ir mokantis B lygiu mokinys tikrai nesunkiai gali išlaikyti šį egzaminą. Beveik visi uždaviniai yra iš B lygio. Dauguma moksleivių skundėsi dėl paskutinės užduoties – sunkiausias buvo 23 uždavinys. Taip pat dar keblumų mokiniams kilo ir 21 užduotyje, jie nesuprato kurį kampą reikia pasižymėti. Bet nereikia pamiršti, kad tai paskutiniai uždaviniai, kurie ir turi būti sunkiausi, ne visiems įveikiami. Juk 100-uką reikia užsidirbti“, – sakė mokytoja R.Vaivadienė.
Mokytoja teigė, kad paskutiniai III dalies uždaviniai, ypač 23, tikrai sunkiai buvo įveikiami net ir labai gerai besimokantiems mokiniams.
Pasirūpinta tinginiais ir bukagalviais...
Dar nesibaigus matematikos egzaminui matematikas Bronius Burgis sakė, jog išklausęs šįryt radijo laidoje dalyvavusios NEC direktorės Saulės Vingelienės ir šiokio tokio NEC oponento dr. Dainiaus Dzindzalietos pokalbio, suprato, kad šiais metais nieko naujo neverta tikėtis.
„Ir vėl – abu pašnekovai bandė pagrįsti, kad matematika reikalinga, nes gyvenime reikia šį tą apskaičiuoti, šį tą suskaičiuoti… Santa Barbara!
Laimė, kad žurnalistė įsiterpė, jog matematika tikriausiai reikalinga kaip mąstymą lavinantis dalykas. Na, pragmatikai galėjo paminėti, kad mokyklinė matematika reikalinga ir dėl to, kad be jos negali studijuoti aukštosios matematikos. Ar ne dėl to VBE ir yra privalomas stojantiems į valstybės finansuojamas vietas?
Įsidėmėjau kelis skaičius: iš viso abiturientas galės surinkti 60 balų. Bet tai ne tas skaičius, kuris bus atestate! Jei surinks 93 proc. balų ar daugiau, atestate bus 100.
S.Vingelienė patikino, kad tik 10 proc. užduočių (balų?) yra aukščiausio lygio, vadinasi, „šimtukininkams“ iš to reikia sugriebti bent tris procentus…
Egzaminas bus išlaikytas, jei abiturientas surinks 16 proc. balų (tik !!!), o kaip tik 16 proc. užduočių (balų?) yra žemiausio lygio. Pasirūpinta tinginiais ir bukagalviais…Tai yra patyčios iš mokslo, iš švietimo, tai yra absoliutus absurdas. Iki kokio dugno esame nusiritę. Padaryta taip, kad egzamino būtų neįmanoma neišlaikyti. Tai kaip tada priversti mokinius mokytis 12 metų, jei jie žino, jog valstybė pasirūpins ir visiškai nesimokantys galės išlaikyti valstybinį egzaminą. Didieji matematikai dabar grabe turbūt vartosi dėl tokio požiūrio į matematiką“, – savo argumentus pateikė B.Burgis.
Nuvylė menkos moksleivių matematikos žinios
Ypač B.Burgį nustebino (blogąja prasme) moksleivių pagrindinio ugdymo (dešimtokų) gauti matematikos įvertinimai.
„Jei visos Lietuvos mokinių matematikos patikrinimą laikiusiųjų vidurkis – 5,76 balo, tai belieka tik nusišauti! Šį patikrinimą iš viso laikė 30 730 mokinių. Tokie rezultatai išties šiurpinantys. Dabar visi, kurie girdėjo mane sakant, kad dabartinį Lietuvos švietimą galima apibūdinti vienu žodžiu „kontrastai“, turėtų sutikti. Ir visi turėtų sutikti, kad ne kažką, o viską reikia keisti toje švietimą valdančioje viršūnėje…“, – teigė kaip visada kategorišką nuomonę turintis B.Burgis.
EGZAMINO ATSAKYMAI
Pateikiame visų 3 dalių: I, II ir III atsakymus, kuriuos parengė www.matematika.lt
I dalis
1. C
2. A
3. C
4. B
5. B
6. A
7. B
8. C
9. D
10. D
II dalis
11.1 – 30
11.2 – 0
11.3 – 60/13
12.1 – 19
12.2 – 23
13.1 – 990
13.2 – 200
14.1 – 54
14.2 – 27
15 – 1
16.1 – 4
16.2 – 1; -1
III dalis
17.1 – 10
17.2 – 90 laipsnių
17.3 – 48+25
18.1 – 0
18.2 – Nelyginė
18.3 – 93
19.1 – (-2;1)
19.2 – įrodyta
19.3 – (-2;0]
20.1 – 0,51 kg
20.2 – 1,2 kg
21.1 – 24039,84 km
21.2 – 10 h
22.1 – 210
22.2 – 2/5
22.3 – 0,66
23 – 2,98 m
Abiturientų atsiliepimai po matematikos egzamino
Egzamino trukmė – 3 val., tačiau pirmieji moksleiviai egzamino patalpas paliko jau po pusantros valandos. Socialiniuose tinkluose abiturientai nė nepasibaigus oficialiam egzamino laikui jau dalinosi džiaugsmingais savo atsiliepimais apie egzaminą, kad šį kartą jis buvo tikrai lengvas.
Didžioji dalis abiturientų teigė, jog egzaminas nebuvo sunkus, tačiau besimokantiems B lygiu – prognozės liūdnesnės. Stropesni mokiniai egzamine išbuvo visas 3 val.
Su matematikos egzamino užduotimis galite susipažinti čia: (priedas). NEC teigimu, egzaminas praėjo sklandžiai.
Sunkiai „įkandamos“ 3 dalies užduotys
„Egzaminas tikrai nebuvo sunkus. Gana vidutinio lygio. Sunkesnės gal tik paskutinės užduotys. Pirma ir antra dalys – tikrai nesunkiai išsprendžiamos. Jei klaidų daug nebus, apie 80 proc. turėčiau surinkti“, – po egzamino sakė Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientė Mylita, kuriai šio egzamino įvertinimas turės nemažą dalį konkursiniam balui. Mergina ketina stoti į architektūrą.
Mylita ir Matas
Abiturientas Matas taip pat buvo gerai nusiteikęs: „Egzaminas pavyko gerai, nors ne visus uždavinius pavyko išspręsti. Turėčiau gauti apie 70 proc. Minimali kartelė – 16 balų tikrai lengvai pasiekiama“, – po egzamino kalbėjo Matas, kuriam matematikos įvertinimas turės didžiausią svorį skaičiuojant konkursinį balą – 0,4. Vaikinas ketina stoti į šiluminę energetiką.
Daug B lygio uždavinių
Tos pačios gimnazijos abiturientas Tautvydas po egzamino buvo taip pat geros nuotaikos.
„Egzaminas gana lengvas, pirmoje užduotyje nemažai B lygio uždavinių, nesunki ir antroji egzamino dalis. Teko paplušėti su 3 paskutinėmis užduotimis trečiojoje dalyje. Pačios paskutinės užduoties niekaip nepavyko „perkąsti“. Manyčiau, egzaminą turėčiau išlaikyti 70–80 proc.“, – sakė Tautvydas, kuris ketina stoti į Kauno technologijos universitetą informatikos sritį. Jam matematikos egzaminas sudarys didžiausią (0,4) konkursinio balo dalį.
16 taškų surinkti nėra labai lengva
Matematikos mokytoja metodininkė Rita Vaivadienė su kitais matematikos mokytojais dar nepasibaigus egzaminui stoviniavo prie mokyklos ir laukė savo mokinių, norėdama sužinoti kaip jiems pasisekė.
„Pirmieji mokiniai išėję iš egzamino sakė, kad nuotaika gera, užduotys nesunkios, egzaminą baigė geromis emocijomis. Žinoma, neturi visos užduotys būti sunkios egzamine. Reikia ir lengvų: mokinį turi „uždegti“ lengvesnės užduotys, tuomet jis įgauna pasitikėjimą ir jam atsiveria „antrasis kvėpavimas“, tada viskas daug sklandžiau vyksta.
Neabejotinai turi būti ir sunkesnių užduočių šimtukininkams atsijoti. Bet jei padarė masinį egzaminą, jis turi būti visiems daugiau mažiau įkandamas. 16 proc. kartelė nėra tokia jau žema, yra ką paveikti, nes ir lengvuose uždaviniuose mokiniai pridaro žioplų klaidų. Nėra taip paprasta surinkti tuos 16 taškų“, – sakė vertinimo komisijoje dirbanti mokytoja R.Vaivadienė.
Nesidžiaugia privalomu matematikos egzaminu
Iš egzamino vienas pirmesnių išėjęs Pijus teigė, jog nėra stiprus matematikas, todėl jam egzaminas pasirodė nelengvas. Nepaisant to, abiturientas mano, jog egzaminą turėtų būti išlaikęs.
Vaikinas pasakojo, jog besiruošdamas egzaminams žiūrėjo jau buvusių egzaminų užduotis, todėl šis matematikos išbandymas jo nenustebino – viskas buvo panašiai, kaip visada.
Pijaus teigimu, matematikos egzaminas turėtų būti privalomas tik norint įstoti į tam tikras specialybes, tačiau ne visiems abiturientams, norintiems gauti valstybės finansuojamą vietą.
Pijus matematikos egzaminui ruošėsi, tačiau nebuvo sutelkęs viso dėmesio į šį dalyką – jis taip pat ruošėsi istorijos, lietuvių kalbos, anglų egzaminams ir mano, jog yra humanitarinių mokslų atstovas. Paklaustas kokie moksleivio planai ateičiai, jis šypteli: „Kol kas – 9 mėnesiai Rukloje“.
.JPG)
Vilniaus „Juventos” gimnazijos moksleivis Dima neabejodamas teigė, jog egzaminas sunkus nebuvo. Egzaminui moksleivis ruošės maždaug 2 mėnesius. Anksčiau jam matematika sekėsi labai prastai, tačiau pasitelkęs korepetitoriaus pagalbą Dima intensyviai ruošėsi šiam egzaminui.
Abiturientas sakė, kad jam svarbiausia egzaminą išlaikyti, todėl jis nespėlioja kiek balų surinks. Dėl valstybės finansuojamos vietos moksleivis nepergyvena, nes dar neapsisprendė ką studijuos. Dima mano, jog matematikos egzaminas neturėtų būti privalomas, kaip ir lietuvių, mat ne visiems šie dalykai reikalingi.
Sunkiausios užduotys – su logoritmais
Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos moksleivis Džiugas po egzamino pasakojo, jog sunkiausios užduotys buvo su išvestinėmis, logoritmais ir apibrėžimo sritimis. Moksleivis, egzamino metu pasiskaičiavęs balus teigia, jog turėtų surinkti apie 70 – 80 balų.
.JPG)
Abiturientui matematikos egzaminas ypač reikalingas – jis ketina rinktis programavimo arba fizikos mokslus. Džiugas teigė, kad jei matematikos egzaminas nebūtų privalomas norint studijuoti nemokamai, jis vis tiek jį laikytų. Abituriento nuomone, humanitarams ar menininkams išlaikyti šį egzaminą neturėtų būti sunku – pirmos dvi egzamino dalys buvo labai paprastos.
Tos pačios gimnazijos moksleivis Edgaras iš egzamino išėjo nusiteikęs ne taip gerai, kaip jo draugas: „Labai tikiuosi, kad egzaminą išlaikiau, tačiau nesu įsitikinęs“, – teigė moksleivis.
Edgaras ketina studijuoti logistiką arba ekonomiką, tad jam matematikos egzaminas – svarbus. Moksleivis mano, jog neteisinga, kad norint studijuoti nemokamai, matematikos egzaminas yra privalomas. Jo teigimu, ankstesnė tvarka buvo geresnė, nes dauguma, kaip ir jis pats, matematiką mokosi B lygiu, tad egzaminą išlaikyti aukštu balu sunkoka.
Egzaminui ruošėsi visus metus
Vilniaus inžinerijos licėjaus moksleivis Juras po egzamino buvo nusiteikęs optimistiškai. Sunkiausia užduotis Jurui buvo su logoritmų išvestinėmis, o visas egzaminas buvo gana paprastas. Moksleivis teigė, kad matematikos egzaminui intensyviai ruošėsi visus metus, mokykloje matematiką mokydamasis A lygiu.
Nors abiturientas yra daugiau humanitaras, matematikos egzaminą jis būtų laikęs, net jei ir nebūtų privaloma stojant į nemokamas studijas.
Vilniaus inžinerijos licėjaus abiturientas Nedas sakė, jog egzaminas jam buvo sunkus. Sunkiausia buvo paskutinioji egzamino dalis, nes jis, kaip pats pasakojo, nebuvo stipriai pasirengęs egzaminui.
Moksleivis teigė, jog yra praleidęs nemažai pamokų ir papildomai egzaminui nesiruošė. Jo nuomone, B lygiu besimokantiems matematiką, išlaikyti šį egzaminą yra labai mažai šansų: „Mokantis B lygiu, išlaikyti būtų labai sunku”.
Nedas mano, jog matematikos egzaminas, norint studijuoti nemokamai, turėtų būti privalomas tik tokiu atveju, jei moksleivis stoja į tiksliuosius mokslus.
Emilės VAITKŪNAITĖS ir Justinos RIMKUTĖS fotoreportažas
Jei laikėte matematikos egzaminą – pasidalinkite savo nuomone, atsiliepimais, kaip jums sekėsi laikyti egzaminą. Rašykite mums el.paštu: info@kurstoti.lt
