Kaip paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nuo kitų mokslo metų bus sudaromos galimybės I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniams, dar besimokant mokykloje, tuo pačiu mokytis ir pagal profesinio mokymo programų modulius ar programas.

„Sudarydami sąlygas mokytis profesijos bendrojo ugdymo mokyklų ir gimnazijų mokiniams atveriame daug įvairesnes pasirinkimo galimybes: baigęs mokyklą mokinys galės toliau tęsti mokslus profesinėje mokykloje ar stoti į universitetą ar kolegiją. Jam taip pat atsiras galimybė padirbėti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, galbūt susikurti sau darbo vietą, o panorus mokytis toliau – studijas rinktis jau išbandžius darbo pasaulį ir gerai apsisprendus dėl specialybės. Į aukštąją mokyklą toks mokinys nusineš ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie itin svarbūs, pavyzdžiui, inžinerinėse specialybėse”, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

A. Plikšnys pabrėžė, kad palyginti su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Vokietija, kur didelė dalis abiturientų baigia mokyklą jau turėdami kvalifikaciją, Lietuvoje neretai įvyksta atvirkščiai: daugėja aukštųjų mokyklų absolventų, kurie ateina į profesines mokyklas įgyti praktinių gebėjimų.

„Siekiame atstatyti apverstą švietimo piramidę, tad kviečiame mokinius išbandyti profesiją jau mokyklos suole“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Sutrumpės mokymosi laikas aukštojoje ar profesinėje mokykloje

Modulinės – iš atskirų modulių sudėstytos – profesinio mokymo programos sudaro mokiniui galimybes įgyti norimą kvalifikaciją ne tik mokantis nuosekliai pagal visą programą, bet ir imant atskirus modulius – pasirinkus priimtiniausią mokymosi būdą ir tempą. Mokinys, baigęs atskirą modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą, įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tad sutrumpės mokymosi laikas.

Priėmimas mokytis pagal profesinio mokymo programas arba jų modulius prasidės nuo šių metų gegužės 20 d. Jį vykdys Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas ar jų modulius, gali būti mokamos stipendijos, teikiama kita materialinė parama.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia bendrojo ugdymo mokyklas bendradarbiauti su profesinio mokymo įstaigomis, kad mokiniams būtų suteiktos kokybiškos profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos: mokiniai supažindinti su pasirinkimo galimybėmis mokytis pagal atitinkamus modulius ar programas, galimybėmis pačiam formuotis kvalifikaciją, įsidarbinimo ir karjeros perspektyvą. 

Iš viso per 2020 metus į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20,6 tūkst. naujų mokinių (apie 6,2 proc. daugiau nei pernai). Atsižvelgiant į išaugusį specialistų poreikį šiemet daugiau vietų skiriama inžinerinei pramonei, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui, taip pat vairuotojų rengimui.

Daugiausia vietų šiais metais atiteks:

apdirbamajai gamybai – 4935

didmeninei ir mažmeninei prekybai, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui – 3540

transportui ir saugojimui – 2790

statybai – 2025

sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui – 1110

2019 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta per 19,4 tūkst. mokinių, tai yra 2,2 tūkst., arba 13 proc., daugiau nei 2018 m. Daugiausiai vietų teko inžinerijos ir inžinerinių profesijų, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos sritims.

 

Straipsnio autorė: Žydronė Lukšytė

El. paštas: zydrone.luksyte@gmail.com