Šalies kolegijos buvo vertinamos pagal penkis stambius parametrus: studentai ir studijos, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje ir studentų požiūris į savo aukštąją mokyklą.

Kauno kolegija geriausiai įvertinta pagal studentus ir studijas. Čia ji surinko 35,71 taškų iš 40-ies ir užėmė antrąją vietą. Remiantis šiuo kriterijumi buvo vertinamas 2019 m. įstojusių gabiausių abiturientų skaičiaus santykis su visais studentais, priimtais studijuoti į profesinio bakalauro pirmąjį kursą. Taip pat buvo vertinamas studentų, gaunančių studijų stipendijas, krepšelius ar tikslines vietas, skaičiaus santykis su visais studentais, bei studijų krypčių balų vidurkis ir studentų, nutraukusių studijas, skaičiaus santykis su visais studentais.

Pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimą, Kauno kolegija surinko 19,73 taškus ir užėmė trečiąją vietą. Pagal šį kriterijų buvo vertinama, ar absolventų žinios ir gebėjimai atitinka įmonės poreikius, taip pat kolegijos absolventų, kurie nerado darbo, skaičiaus santykis su visais alumnais.

Sėkmingus rezultatus Kauno kolegija parodė ir pagal akademinį personalą bei studijų bazės gerovę. Čia Kauno kolegija surinko 4,24 taškus ir užėmė trečiąją vietą. Pagal šį kriterijų buvo vertinamas akademinio personalo ir studentų santykis, dėstytojų iki 35 m. santykis su visu akademiniu personalu bei dirbančio personalo veiklos įvertinimai.

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, Kauno kolegija jau ne vienerius užima lyderiaujančią poziciją tarp valstybinių kolegijų.