Tiesa, kaip „saugiai“ vis dar lieka neapibrėžta, nes konkrečių  rekomendacijų dėl klasių dydžio, kaukių dėvėjimo pamokose ir kitų saugumo reikalavimų vis dar nėra. Ir kuo „pasibandymas“ skiriasi nuo „eksperimento“ irgi lieka atviru klausimu. Tai kaip vis dėlto elgsis mokyklos?

Kaip jau rašėme vakar, vyriausybė pritarė mokinių grąžinimui į mokyklas, palikdama galutinį sprendimą priimti kiekvienos mokyklos vadovui: jei konkreti mokykla taip nuspręs, pradinukai galės grįžti į mokyklas nuo gegužės 25 dienos, o vyresni mokiniai – nuo birželio 1-os. Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, grįžimas į mokyklas būtų „gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, kai į mokyklas grįžti reikės“, o rizika dėl viruso niekur nedings.

Duotas leidimas repeticijų „nenorėti“, daug kas ir „nenorės“:

Ar leisti savo vaiką į mokyklą, galės spręsti ir tėvai. Jeigu šeimoje yra rizikos grupei priklausančių asmenų (ar sergančių COVID-19), taip pat jeigu pats mokinys jausis blogai ar priklausys rizikos grupei dėl turimų ligų, tokiu atveju moksleivis galės pratęsti mokslus nuotoliniu būdu. Kaip ir tuomet, jeigu jis pats ar jo tėvai tiesiog nenorės „repetuoti“ ir leisti savo vaikų į mokyklas.

Mokytojams, esantiems rizikos grupėje, nerekomenduojama grįžti į mokyklas ir dėstyti pamokas gyvai, jiems siūloma ir toliau vesti pamokas nuotoliniu būdu. Taigi, tokiu atveju mokyklose vyktų „mišrus“ mokymas: vieni mokytojai vestų pamokas gyvai tiems mokiniams, kurie apsisprendė grįžti į mokyklą, o kiti mokytojai rengtų nuotolines pamokas namuose esantiems mokiniams. Arba – klasėje gyvai vykstančios pamokos būtų transliuojamos ir namie likusiems moksleiviams. Koks iš tų „arba variantų“ galiotų vienoje ar kitoje mokykloje, mokyklos, esą, galėtų apsispręsti pačios.

Vis dėlto, panašu, jog dauguma mokyklų mano, kad bandymas „repetuoti“ rugsėjo 1-ąją, neturint jokių konkrečių scenarijų bei gairių dėl saugumo užtikrinimo, nėra pati geriausia mintis.

Nerengti „gyvų“ pamokų jau apsisprendė visas Klaipėdos miestas – Klaipėdos mokyklose visame mieste birželį vyks tik konsultacijos mokinių grupėms iki 5 moksleivių. Mokslo metus pabaigti nuotoliniu būdu taip pat ketina Vilniaus licėjus, KTU gimnazija Kaune bei, panašu, ir Alytaus miesto mokyklos.

„Repeticijose“ nemato prasmės

„Mes planuojame baigti mokslo metus iki birželio 1-os dienos, kaip buvo rekomenduojama ankstesniame ministerijos sprendime. Pagal jį susiplanavome savo darbus, ir mokslo metus baigsime nuotoliniu būdu. Šis „naujas“ sprendimas dėl grįžimo į mokyklas birželio mėnesį net nepanašus į sprendimą, tai labiau rekomendacija, kaip ir dauguma ministerijos „sprendimų“ pastaruoju metu“, – švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimus komentavo KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras.

Pasak mokyklos vadovo, KTU gimnazijoje birželį vyks konsultacijos su tais moksleiviais, kuriems bus likę skolų, bei su abiturientais. Šios konsultacijos bus arba individualios, arba nedidelėmis grupėmis, ir jų planas bus sudarytas, kai tik bus surinktas poreikis iš mokinių – tuo dabar ir užsiima gimnazijos mokytojai.

„Tokios repeticijos neturi prasmės. Kokiu tikslu moksleiviai grįžtų į mokyklas šiuo metu, jei pavyzdžiui, iki birželio 1-os bus baigta visa programa? Pabendrauti su bendraamžiais? – klausė T.Kivaras. – Kitas klausimas, kaip tas mokymas vyktų birželio mėnesį. Jau turėjome patirties, kai buvo prailginti mokslo metai, kad mokymasis vyksta negalvojant apie mokslą. Tokiu atveju tai nėra mokymas, tai simuliacija“.

„Tiesą sakant, daugeliui mokyklų vadovų šis pasisakymas apie grįžimą į mokyklas buvo šokas – apie tai nebuvo jokios kalbos iki tol, niekas net nenujautė, kad toks sprendimas (ar „rekomendacija“, - aut. pastaba) bus priimtas. Labai norisi iš ministerijos konkretumo, ir kad sprendimai nebūtų keičiami kasdien. Dabar gi, per spaudos konferenciją išgirsti vieną, tuomet išeina ministerijos dokumentas, kur jau vėl kažkas naujo. O po mėnesio ar savaitės sprendimai vėl keičiami“, – sakė T.Kivaras. Pasak jo, „suprantama, kad šis laikotarpis yra neapibrėžtas“, reikalavimai dėl saugumo keičiasi. „Tačiau jei neturi ką pasakyti, gal iš viso nereikia nieko sakyti“, – retoriškai klausė mokyklos vadovas.

Gyvam mokymui karantino metu mokytojų neužteks?

Nors po pirmojo ministro pasisakymo apie grįžimą į mokyklas praėjo savaitė, ministerija vis dar neturi parengusi konkrečių rekomendacijų, kaip tas mokymas turėtų vykti saugumo prasme: ar klasės turėtų būti dalinamos į mažesnes, ar reikėtų dėvėti kaukes pamokų metu, kaip turėtų būti valdomi srautai bendrose mokyklos patalpose ir t.t.

Šiandien ministras prasitarė, kad kaukių mokykloje dėvėti nereikės. Tačiau pagal bendrus karantino reikalavimus kol kas kaukės yra nereikalaujamos tik lauke, ir tik ten, kur nėra žmonių sambūrio – gamtoje, miške ir t.t. Pamokos su 20-30 moksleivių vienoje patalpoje lyg ir neatitinka šio apibrėžimo. Tiesa, apie leidžiamą moksleivių skaičių vienoje klasėje kol kas iš viso nekalbama, ir šį klausimą ministras A.Monkevičius „praleidžia negirdomis“ jau savaitę, nors jis yra kartojamas kiekvienos spaudos konferencijos metu. O „praleidžia“ greičiausiai todėl, kad atsakymas į jį akivaizdus: karantino taisyklės reikalautų dalinti klases į mažesnes, bet tai automatiškai reiškia, kad pakankamai mokytojų šiam sprendimui įgyvendinti mokyklos neturi. Juo labiau, kad dalis mokytojų „iškristų“ dėl to, jog priklauso rizikos grupei.

A.Monkevičiaus skaičiavimu, rizikos grupei priklauso „vidutiniškai penktadalis Lietuvos mokytojų“. Tai čia būtų 20 proc. Visgi pačios mokyklos vardina visai kitus skaičius. Anksčiau kalbinti rajonų bei mažesnių miestų mokyklų direktoriai vardino, kad jų mokyklose apie 50-60 proc. mokytojų yra rizikos grupėje. KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras sako, kad jų mokykloje (kuri yra antrame pagal dydį Lietuvos mieste - aut. pastaba) rizikos grupei priklauso apie 30-40 procentų mokytojų. Tai kurgi yra tos mokyklos, kuriose rizikos grupei priklauso 10 procentų mokytojų (ar net mažiau), kad būtų gautas optimistiškas 20 procentų vidurkis?

Ministerija ieško „drąsuolių“ ir ketina mokytis iš jų

Vis dėlto daugiausiai pykčio mokyklų bendruomenėms kelia ne šie galimi „apsiskaičiavimai“, o tai, kad sprendimai keičiami kas savaitę ar mėnesį ir vežimas statomas „priešais arklį“: išleidžiama rekomendacija grįžti į mokyklas, o aiškintis dėl saugumo paliekama patiems.

„Negalime centralizuotu būdu rasti vieno kieto sprendimo“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius, paklaustas dėl rekomenduojamo klasių dydžio, ir kaip organizuoti mokymą, kai klasėse mokosi ir po 30 moksleivių.

Pasak jo, birželio mėnesį mokyklos galėtų „pasibandyti“ dirbti gyvai ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti saugiai. O ministerija vėliau, esą, įvertintų šią „gerąją praktiką“ ir ja remiantis, būtų geriau pasiruošta rugsėjo 1-ajai. „Jeigu būtų randami būdai, kaip tą organizuoti saugiai – mes skatintume tokią lyderystę“, – sakė ministras. Pasak jo, kaip pavyzdys galėtų būti ir aukštosios mokyklos, kurios tos patirties jau turi.

„Nuo pirmųjų kalbų apie grįžimą į mokyklas praėjo jau savaitė, tad tos rekomendacijos gal jau galėtų būti paruoštos“, – mano KTU gimnazijos direktorius T.Kivaras. Dabar gi, pasak jo, visos mokyklos pačios nagrinėjasi bendruosius karantino reikalavimus ir sprendžia, kaip vykdyti veiklą saugiai.

Pavyzdžiui, konkrečiai KTU gimnazijai šiuo metu, lygiagrečiai su mokslo metų baigimu bei egzaminų proceso planavimu, dar reikia rūpintis ir moksleivių priėmimu į 9-tąją klasę. „Čia vėlgi, vienos mokyklos ruošiasi tai daryti nuotoliniu būdu, kitos organizuos priėmimą tiesiogiai. Mes nusprendėme, kad birželio 6-tą dieną darysime gyvą priėmimą. Moksleiviai turės naudoti kaukes. Kadangi galime pasinaudoti universiteto patalpomis – viskas vyks dviejų šimtų vietų auditorijoje, kurioje vienu metu bus tik 20 mokinių“, – pasakojo T.Kivaras. Pasak jo, kai turi pats „aiškintis“ saugumo reikalavimus, nagrinėji karantino taisykles ir renkiesi vadovautis griežtesniais reikalavimais, nei galbūt bus tuo metu.

„Taip pat, kol neatėjo konkretus dokumentas, negali būti niekuo tikras, nes viskas keičiasi kasdien. Pavyzdžiui, jau buvo nutarimas, kad 10-tų klasių moksleiviams egzaminų šiais metais nebus. Dabar vėl kalbama apie egzaminus, jau nuotoliniu būdu. Kaip planuotis veiklą, kai yra blaškomasi ir sprendimai kinta nuolat?“ – klausė gimnazijos vadovas.

„Aš visą šį karantino laikotarpį buvau optimistas, ir tikėjausi, kad viskas bus geriau. Tačiau pastaruoju metu labai liūdna. Jei ministerija ko nors nežino, taip galima tuo metu pasakyti. Nežinoti nėra gėda. Tačiau kai vakare sakoma viena, o ryte kita, tiesą pasakius, jau tampa nuobodu ir klausytis“, – reziumavo T.Kivaras.

 

Straipsnio autorė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com