Šiandien kūrybiškumas yra suprantamas kur kas plačiau negu meninė išraiška ir pastaraisiais metais tapo viena geidžiamiausių darbuotojo kompetencijų. Verslo komunikacijos ekspertės, Kauno kolegijos Taikomosios komunikacijos lektorės Janinos Sabaitės Melnikovienės manymu, gebėjimas mąstyti kūrybiškai lemia ne tik sėkmę generuojant idėjas, bet ir sprendžiant problemas bei ieškant naujų išeičių iš sudėtingų situacijų: „Tie, kurie iššūkių akivaizdoje nesustingsta, geba mąstyti nestandartiškai, iš vienos veiklos srities perimti idėjas ir jas pritaikyti kitoje, įgyja konkurencinį pranašumą“, – teigia pašnekovė.

J. Sabaitės Melnikovienės teigimu, komunikacijos specialistai yra atsakingi už turinio kūrimą, kuriuo palaiko pageidaujamą įvaizdį ir reputaciją, todėl turi gebėti reikšti mintis skirtingais formatais: raštu, žodžiu, vaizdu. Vadinasi, technologinės turinio kūrimo kompetencijos šiandien ypač svarbios. „Tai labai įdomi ir dinamiška specialybė, dažnai keičianti nusistovėjusias normas ir daranti teigiamą įtaką visuomenės procesams“, – pastebi Kauno kolegijos Taikomosios komunikacijos studijų programos lektorė.

Viešojo kalbėjimo ir komunikacijos ekspertas, Kauno kolegijos Verslo fakulteto dėstytojas Igoris Vasiliauskas sako, kad šių dienų komunikacijos specialistams ypač svarbus kritinis mąstymas, gebėjimas struktūruoti gaunamą informaciją, atpažinti esmę ir ją įdomiai, aktualiai pateikti. „Kūrybiškumas – tai greitas prisitaikymas prie besikeičiančios situacijos ir veikimas joje kitaip negu įprasta. Pasaulis įžengė į fazę, kai pokyčiai vyksta be išankstinio įspėjimo (kaip dabar) ir vystosi labai greitai bei kartais visai nenumatyta linkme“, – sako I. Vasiliauskas.

Paprašytas įvardinti, kas yra geras komunikacijos specialistas, I. Vasiliauskas pabrėžia gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus bei kritinio mąstymo, aukštos moralės ir etikos svarbą: „Be viso to, komunikacijos specialistas turi suprasti, kad nuolatinis tobulėjimas, ieškojimas naujų komunikacijos formų ir jų taikymas gali inicijuoti mažus ir pozityvius pokyčius visuomenėje.“

Pastebima, nors dirbtinis intelektas keis daugelio profesijų ateitį, kol kas nėra didelio proveržio skaitmenizuojant kai kurias kalbas ir tekstų kūrimo procesą. „Panašu, kad lietuvių kalbos sudėtingumas dar ilgai užtikrins kūrybiškų tekstų kūrėjų poreikį. Kaip ir vartotojų elgsenos prognozavimui remiantis psichologiniais aspektais, komunikacijai reikia empatijos, emocijų ir gyvų patirčių“, – profesijos ateitį prognozuoja J. Sabaitė Melnikovienė.

Kauno kolegijos Verslo fakultetas kviečia studijuoti šias studijų programas: