Benaršant po įvairių universitetų internetinius puslapius, matyti, kiek Atvirų durų dienų šiais metais neįvyko – dar tebekaba skelbimai su anonsuotomis Atvirų durų dienomis, kurios turėjo įvykti kovo, balandžio mėnesiais. Tiesa, šalia „puikuojasi“ vėlesni papildymai: deja, šis renginys neįvyks, nes... visi žinome kodėl. Karantinas.

Tačiau kaip karantinas nesustabdė mokymosi, taip nesustabdė ir moksleivių noro nors šiek tiek pažinti universitetą, į kurį planuoja stoti. Ir jiems rūpi ne tik „techniniai“ klausimai dėl priėmimo tvarkos, bet ir „pajausti“, „pačiupinėti“ universitetą – ar jis man tiks, ar bus smagu ir įdomu jame mokytis, ar mano pasirinkta studijų kryptis yra būtent ta, kuri man iš tiesų bus įdomi ne vienerius metus, ir kokias žinias bei įgūdžius ji man „duos“.

Iš savo pusės universitetai taip pat ieško, kaip pasiekti abiturientus –  užsivėrus „durims“, jie ieško „lango“. Ir varžosi vieni su kitais išradingumu J.

Virtualios Atvirų durų dienos

Paskambinome Vilniaus Gedimino Technikos universitetui (VGTU) kaip tik tuomet, kai jame vyko virtualios Atvirų durų dienos – jos baigiasi jau šią savaitę, tačiau universiteto vertinimu, virtualios Atvirų durų dienos itin pasiteisino, tad galvojama jas rengti ir birželį.

„Šių virtualių renginių žiūrimumas galbūt priklauso ir nuo laiko, kada jie rengiami, ar renginio tematikos. Tačiau susidomėjimas tikrai didelis – kai kuriuos renginius žiūrėjo net po 200 moksleivių“, – pasakojo VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė.

Pasak D.Ulinskaitės, nors „gyvų“ renginiu metu universitetas klausimų sulaukdavo daugiau, jie tarsi „išplaukdavo“ organiškai, tačiau virtualaus renginio privalumas – kad jį galima pažiūrėti ir vėliau, bet kuriuo moksleiviui patogiu metu.

„Poreikis tokiems renginiams tikrai yra. Moksleivius domina ir informacija apie pačią programą, ir apie stojimo procedūras, taip pat rūpi susipažinti su universitetu, fakultetu, kuriame norėtų mokytis“, – pasakojo D.Ulinskaitė.

Virtualūs konsultacijų „langai“

Mūsų kalbinta Klaipėdos Universiteto (KU) atstovė Aistė Noreikaitė minėjo, kad KU paprastai neorganizuodavo Atvirų durų dienų. „Kiekviena diena (žinoma, iki karantino) pas mus buvo atvirų durų diena. Jei klasė ar mokykla norėdavo atvykti pas mus susipažinti, jie visada galėdavo kreiptis, ir mes jiems suorganizuodavome vizitą – arba kitaip tariant, Atvirų durų dieną būtent jiems“, –  pasakojo A.Noreikaitė. Tačiau taip buvo iki karantino. Kaip dabar universitetas patenkina moksleivių poreikius sužinoti daugiau apie universitetą?

„Suprasdami moksleivių poreikius, šiais metais pasiūlėmė jiems virtualius susitikimus su dėstytojais bei studentais. Per universiteto internetinį puslapį jie gali rezervuoti laiką konsultacijai su tam tikro fakulteto dėstytojais ar studentais. O jei rūpi bendresni klausimai – ir su fakulteto prodekanu. Moksleivis registruojasi, ir gauna patvirtintą laiką pusvalandžio konsultacijai. Pastebėjome, kad moksleiviai noriai kreipiasi dėl konsultacijų, ir tikimės, kas jos padės abiturientams apsispręsti dėl norimos studijų krypties“, – pasakojo A.Noreikaitė.

Nors pati A.Noreikaitė šio projekto taip nepavadino, bet mums atrodo, kad jam „liptų“ pavadinimas virtualūs „konsultacijų langai“: užėjus į konsultacijų puslapį, gali pasirinkti dominančią sritį (pvz., humanitariniai, fiziniai, inžinerijos mokslai ar kt.), o ją paspaudus – matai norinčius tave pakonsultuoti dėstytojus bei studentus, o prie kiekvienos pavardės – dar ir nedidelė nuotrauka bei kontaktai. Turbūt ir moksleiviui smagiau bendrauti žiūrint bent į pašnekovo nuotrauką, jeigu jau negali pasiūrėti jam į akis „gyvai“  J.

Taip pat šios konsultacijos gali būti perkeltos ir į „Facebook“ platformą, jei moksleiviui patogiau bendrauti raštu.

Vienas „skambučių centras“ visiems moksleivių klausimams

Dar kitaip moksleivių informavimo klausimus sprendžia Kauno technologijos universitetas (KTU). Jie visiems moksleivių klausimams atsakyti įsteigė „skambučių centrą“ – paskambinus vienu telefono numeriu, čia gausite atsakymus į įvairaus pobūdžio klausimus. Tiesa, jus čia konsultuos ne universiteto dėstytojai, o išoriniai universiteto konsultantai, prieš tai praėję apmokymus apie visas moksleivius dominančias temas bei gavę pilną informaciją, kaip į šiuos klausimus atsakyti.

„Šių metų naujovė – konsultacijų centras – implikuoja, kad esame, metaforiškai kalbant, vos per ištiestos rankos atstumą nuo savo būsimų studentų. „Vieno langelio“ principu tarp universiteto ir stojančiųjų iki rudens veiksiantis konsultacijų centras jau startavo, ir atsakymus į visus klausimus stojantieji gauna ir gaus čia ir dabar – vienu telefono numeriu ar vienu el.pašto adresu. Kviečiame moksleivius dalintis abejonėmis, tartis, klausti. Neatsakyti būna tik tie klausimai, kurie nebuvo užduoti“, – sakė KTU Studijų informacijos grupės vadovė Giedrė Vasiljevienė.

„Jeigu“ stiliaus klausimai

Nors visi šie universitetų „informavimo projektai“ dar tik įsibėgėja, ir kol kas sunku pamatuoti abiturientų „temperatūrą“ – t.y., kokie klausimai labiausiai rūpi, kas jiems labiausiai „dega“ – tačiau kai kurias įžvalgas jau galima daryti.

Ypač daug šiais metais, pasak VGTU atstovės, „jeigu“ stiliaus klausimų: kas bus, jei egzaminai vis dėlto neįvyks, kokia tuomet bus priėmimo tvarka, kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas; kas bus, jeigu karantinas bus ir rudenį – kaip bus organizuojamos studijos, ir t.t.

Moksleivius neramina ir kaip jiems šiais metais pavyks išlaikyti brandos egzaminus – kas bus, jeigu vertinimai bus žemesni, nei tikėtąsi. Pasak D.Ulinskaitės, ypač moksleivius neramina matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminai. „Kažkaip pastebėjau, kad planuojantys stoti į inžineriją dėl fizikos egzamino jaudinasi mažiau“, – juokavo VGTU atstovė.

Drąsiau klausti studento

Kita pastebima tendencija – gyvai buvo daug lengviau užduoti klausimus kad ir rektoriui (pasislėpus už anonimiškumo Atvirų durų dienos metu). Tačiau per „Facebook“ platformą ar telefonu tai padaryti nedrąsu  – visgi tai žmonės „su regalijomis“, ir galbūt jiems „mano klausimai gali atrodyti kvaili“.

Stengdamiesi padėti moksleiviams perlipti šį barjerą, dauguma universitetų šiais metais siūlo galimybę klausti savo bendraamžių – studentų arba universiteto absolventų. Juo labiau, kad ir patys studentai aktyviai pasiūlė savo pagalbą (tiek per studentų sąjungą, tiek kiekvieno universiteto bendruomenės individualiai).

„Pabendrauk su studentu“ – savo „Facebook“ paskyrose, internetiniuose puslapiuose ir kitais kanalais ragina tiek mūsų kalbinti VGTU, KTU ir KU, tiek nemažai kitų universitetų.

„Studentai klausimų sulaukia tikrai daug. Moksleiviai dažnai ieško to padrąsinimo, labiau ieško studento, o ne dėstytojo, kad galėtų bendrauti panašiu lygmeniu, pagaliau, kad studentai atvirai galėtų pasakyti – kas jiems patinka studijuojant ir kas ne“, – pasakojo VGTU atstovė D.Ulinskaitė.

„Studentai gali suteikti moksleiviui ir naudingą bei aktualią informaciją įvairiais klausimais, ir tiesiog žmogiškai šiltai pasikalbėti, jeigu moksleivis daugiau neturi su kuo“, – sakė KTU Studijų informacijos grupės vadovė G.Vasiljevienė.

KU atstovė A.Noreikaitė taip pat džiaugėsi, kad šiemet studentai ypač aktyviai rodo iniciatyvą – jie ne tik konsultuoja būsimus pirmakursius, bet karantino metu taip pat siuvo kaukes medikams, savanoriškai pagelbėjo ligoninėse, net jei kai kurie iš jų – tiesiog paruošdami ir atnešdami kavos. KU Instagram paskyroje studentai taip pat dalinasi istorijomis, kaip atrodo jų diena karantino metu – kaip jie gyvena ir mokosi – irgi tam, kad abiturientai galėtų geriau „įsijausti“ į studentų „kailį“.

Sunkiausia „pajusti“ universitetą

Kad ir kaip universitetai stengtųsi suteikti visą reikiamą informaciją per konsultacijų centrus (ir panašiai), tačiau konsultacijų centrams turbūt sunkiau perduoti moksleiviams „atmosferą“: ar man bus „smagu“ mokytis šiame universitete, kaip jame atrodo auditorijos, ar dėstytojai čia yra šilti ir žmogiški, ar jie dėsto įdomiai, „kabinančiai“ ir t.t. „Gyvų“ Atvirų durų dienų metu buvo galima nors kažkiek „pagauti“ tą jausmą.

Suprasdami šį poreikį, universitetai stengiasi net ir „jausmą“ perduoti virtualiu būdu.

Pavyzdžiui, KTU jau ne pirmi organizuoja paskaitas bei praktinius užsiėmimus moksleiviams, tačiau šiemet startavo ir naujas projektas „Mokykla Plius“, kuriuo siekiama ne tik padėti mokykloms įveikti nuotolinio mokymosi sunkumus (kuriama įvairi dėstymo medžiaga ir pan.), bet ir organizuojamos nuotolinės paskaitos moksleiviams, padėsiančios jiems pasiruošti egzaminams. Tokios paskaitos – tikrai vienas iš geresnių būdų „pajausti“, ar tau tiks šio universiteto dėstymo stilius ir ar „patiks“ dėstytojai.

Virtualias „bandomąsias“ paskaitas moksleiviams taip pat pasiūlė ir KU – jau 30 atskirų klasių sudalyvavo šio universiteto “virtualiose” paskaitose. Universiteto dėstytojai bei studentai taip pat filmuoja siužetus apie savo darbą bei mokslą ir kelia juos į socialinius tinklus.

O kad pademonstruotų savo auditorijas, laboratorijas bei kitas patalpas, kai kurie universitetai siūlo ir virtualius turus. Tačiau, žinoma, kad visi tikisi kuo greičiau sulaukti karantino pabaigos – turbūt tiek „Bloomberg“ auditorija (KTU), tiek Jūros tyrimų institutas (KU) „gyvai“ atrodo dar geriau.

--------------------------------

 

Primename, kad šiemet priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks vėliau nei įprastai. Prašymų studijuoti pateikimas startuos birželio 1 d., ir truks iki rugpjūčio 18 dienos (pagrindiniam priėmimui).

Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika

 

Straipsnio autorė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com