Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija džiaugiasi, kad per pirmąsias dvi savaites, kai buvo galima teikti prašymus LAMA BPO svetainėje dėl priėmimo į aukštąsias mokyklas, buvo pastebimas „didelis norinčiųjų rinktis pedagogikos studijas susidomėjimas“.

Studijuoti mokytojo profesiją per pirmąją „pusantros savaitės“ (labai įdomus ataskaitinis laikotarpis – aut. pastaba) pasirinko 580 stojančiųjų, didžioji jų dalis – pirmuoju pageidavimu. Palyginimui, pernai į bakalauro pedagogines studijas iš viso įstojo 429 asmenys.

Stoti skatinama stipendijomis

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, ministerija „žvelgdama į pastarųjų metų skaičius, turėjo priimti sprendimus, skatinančius rinktis šias studijas“, ir toks sprendimas buvo priimtas – paskirti 300 eurų stipendijas visiems, šiais metais įstojusiems į „nemokamas“ (valstybės finansuojamas) vietas pedagoginių krypčių studijose.

„Tikimės, kad tai bus finansinė paskata turintiems pedagogo pašaukimą gabiems ir motyvuotiems žmonėms ateiti į mokytojo profesiją“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Planuojama, kad nuo šių metų rudens 300 eurų stipendijos iš viso galės būti mokamos 845 pedagogines studijas pasirinkusiems asmenims: 585 įstojusiems į bakalauro studijas, 210 įstojusių į pedagogikos profesines studijas ir 50 pasirinkusių pedagogikos gretutines studijas.

Kodėl pasirinkta skatinti tik tuos, kurie įstos į pedagogikos studijas šiemet (stipendijos nekils tiems, kurie jau studijuoja pedagogiką) – motyvai lieka neaiškūs, ir klausimas ar jie nėra nediskriminaciniai. Bet dar sunkiau nuspėti, kaip ministerija pasieks, kad tie, kurie įstos į pedagogiką šiemet, baigę šiuos mokslus pasirinktų dirbti mokytojais. Nes pedagogų atlyginimai, skirtingai nei stipendijos, bent jau kol kas nedidėja, greičiau, kaip rodo statistika – atvirkščiai.

Pedagogų atlyginimai... mažėja

Kalbėdamas apie jaunimo pritraukimą į švietimo sektorių, ministras A. Monkevičius taip pat pažymėjo, kad stipendijos neturi būti vienintelis žingsnis. „Kartu privalome gerinti mokytojų darbo sąlygas, didinti jų atlyginimus. Tai jau yra daroma ir bus tęsiama ateityje“, – tvirtino ministras.

Vis dėlto statistika sako ką kitą. I-ąjį šių metų ketvirtį mokytojų atlyginimai mažėjo – statistikos departamento duomenimis, atlyginimai švietimo sektoriuje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1223,9 eur prieš mokesčius („į rankas“ – 789,5 eur). Tuo tarpu paskutinįjį 2019 metų ketvirtį švietimo sektoriaus darbuotojai uždirbo daugiau: vidutinis atlyginimas siekė 1286,3 eur prieš mokesčius (816,3 eur „į rankas“). Taigi, šiais metais švietimo sektoriaus darbuotojai vidutiniškai neteko apie 27 eurų per mėnesį (po mokesčių).

Pedagogų atlyginimai taip pat išlieka mažesni ir už bendrą šalies vidurkį. Pirmąjį šių metų ketvirtį švietimo sektoriaus darbuotojai uždirbo apie 11,4 proc. mažiau nei bendras šalies vidurkis (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1381 eur, prieš mokesčius).

Ar tie skaičiai gerės antrame ketvirtyje, kai pedagogai dirbo karantino metu, ir dauguma tikrai skyrė daugiau laiko pasiruošti pamokoms? Per du-tris mėnesius pedagogai sukūrė „ateities mokyklą“ su nuotoliniu mokymu, ko „normaliomis“ sąlygomis ministerija būtų siekusi turbūt dešimtmetį. Ar mokytojams už tai bus mokami priedai? Labai abejotina...

Prieš kelias dienas švietimo, mokslo ir sporto ministerija paruošė „padėką mokytojams“ (video filmukas, kurį dalis pedagogų, matyt, jau matė). Padėka irgi gražu. Tačiau vienoje iš spaudos konferencijų, paklaustas apie galimus priedus mokytojams už sudėtingą darbą karantino metu, ministras tik gūžtelėjo pečiais ir replikavo, kad tai „nebuvo svarstyta“. Tai buvo prieš gerą mėnesį, per kurį daugiau naujienų ta tema ir nematėm.

Ką gi, kol šiemetiniai abiturientai, įstosiantys į pedagogines studijų kryptis, baigs universitetus (bei kolegijas ir profesines mokyklas) dar bus šiek tiek laiko pasvarstymui – kaip juos tuomet „suvilioti“ į mokyklas, nes po sąlyginai „gerų“ stipendijų, „blogų“ atlyginimų jiems tikrai nesinorės.

----------------------

Lietuvoje veikia 3 didžiausi pedagogų rengimo centrai: Šiaulių universitete, Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete.

Mokytojus rengia ir kiti Lietuvos universitetai, taip pat kolegijos. Pedagogikos studijose galima rinktis iš 64 programų: nuo vaikų darželio auklėtojo iki informacinių technologijų mokytojo. Be to, galima tapti kelių dalykų mokytoju iš karto, studijuojant pagal vieną programą.

Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika

 

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com