* Abiturientų įspūdžiai po egzamino yra čia.

** Istorijos VBE užduotys yra čia.

*** Preliminarūs istorijos egzamino užduočių atsakymai yra čia.

Istorijos egzaminas – trečias pagal populiarumą (po anglų kalbos ir matematikos), kurį pasirinko laikyti šiemetiniai abiturientai. Jį vakar laikė 8,46 tūkst. moksleivių.

Dauguma abiturientų iš karto po egzamino sakė, kad užduotys buvo lengvesnės nei tikėjosi. Jų neišgąsdino nei klausimai apie Viduramžių vienuolynus, nei apie Vietnamo karą. Ką apie užduotis mano mokytojai?

Užduotys tipinės

Mindaugas Nefas, Vilniaus Šv.Kristoforo gimnazijos istorijos mokytojas bei Istorijos mokytojų asociacijos vadovas, teigė, kad užduotys šiais metais „atrodo tipinės“. „Tai yra per metų metus nusistovėjusi egzamino struktūra, ir šiemetinis egzaminas atitinka tą struktūrą. Galbūt vieniems abiturientams tematika tiko labiau – jie labiau „pataikė“ mokytis būtent tas temas, o kitiems gal pasisekė mažiau. Tačiau taip būna visuomet“, – sakė M.Nefas.

„Nėra blogai, kad abiturientai taip galvoja (kad egzamino metu jie pasirodė gerai – aut past.). Jei iš karto išėję iš egzamino galvoja, kad buvo blogai, tai blogai ir bus“, – vertino istorijos mokytojas.

Kitą vertus, jis sako neprisimenantys tokių metų, kad išėję iš istorijos egzamino abiturientai skųstųsi, kad jis buvo sunkus – jie dažniausiai džiaugiasi, kad buvo lengva. Tačiau rezultatai vėliau sudėlioja viską į vietas. Šimtukininkų po istorijos egzamino paprastai būna nedaug.

Vietnamo karą „nuspėjo“

„Iš pirmo žvilgsnio šiemetinis egzaminas atrodo itin gerai atitinkantis egzamino programą – jame buvo ir užduočių iš Viduramžių (vienuolynai), ir iš šiuolaikinės istorijos (Sąjūdis bei Landsbergio ir Brazausko veikla). Panašu, kad visos temos buvo atspindėtos ir maždaug atitiko tą procentinį svorį, numatytą egzamino programoje“, – vertino Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas Darius Dumčius.

Pasak mokytojo, kai kuriems mokiniams sunkiau galėjo būti su užduotimis iš Šaltojo karo, Viduramžių vienuolynų temos ar Vietnamo karo, kadangi ne visose mokyklose šios temos buvo vienodai išsamiai išdėstytos. Tačiau pačiam D.Dumčiui pavyko įspėti savo mokinius bent jau apie vieną iš šių temų.

„Paskutinės konsultacijos metu bandžiau „burti“, kad pastaruosius metus egzaminuose nebuvo nieko apie Vietnamo karą, o tai labai svarbus istorinis įvykis. Yra buvę apie Šiaurės Korėją ir kitus svarbius konfliktus, o Vietnamo karas kol kas nebuvo egzaminuose“, – apie savo „paskutinės minutės“ įspėjimą pasakojo D.Dumčius.

Mokytojas itin džiaugėsi tema apie Sąjūdį ir Vytauto Landsbergio bei Algirdo Brazausko politinę veiklą. „Tai labai aktuali tema. Ji taip pat leidžia atskleisti abiturientų gebėjimus analizuoti, lyginti ir daryti išvadas“, – sakė istorijos mokytojas.

Kur galėjo paslysti abiturientai?

Kad ir kaip atrodytų lengva, egzamine visuomet yra vietų, kur įmanoma paslysti. Kur tai galėjo atsitikti šiemet?

„Keletas slidesnių vietų buvo – buvo tikrinami gebėjimai įsiskaityti į užduotį. Buvo svarbu suprasti, ko iš tiesų klausiama. Klausimai galėjo atrodyti lengvi, tačiau buvo svarbu gerai suprasti užduotį ir mokėti analizuoti šaltinius“, – sakė D.Dumčius.

„Taip pat buvo nemažai vizualinių užduočių – kiek suskaičiavau, tai buvo net 4 karikatūros. Mokiniai sakė, kad teko labai atidžiai jas nagrinėti po detalę, ir tai pareikalavo didelių laiko sąnaudų – ties karikatūromis jie užgaišo ilgiau nei tikėjosi“, – pasakojo istorijos mokytojas.

Vis dėlto, D.Dumčiaus manymu, egzaminas buvo sudėliotas „vidutinių gebėjimų“ mokiniui, ir kažin ar suteikė „šansą“ atsiskleisti gabesniems.

Gebėjimų reitingavimo problema

Istorijos mokytojo D.Dumčiaus manymu, egzamine pritrūko daugiau klausimų, kurie padėtų atsiskleisti aukštesnių gebėjimų mokiniams.

„Šiame egzamine labiau tikrinti gebėjimai dirbti su tekstu, su šaltiniais, dar tikrintos faktinės žinios. Tačiau daug mažiau tikrinami aukštesni gebėjimai – istorinių procesų suvokimo, kontekstų siejimo ir panašiai. Tad aš asmeniškai manau, kad kai kurių gebėjimų šis egzaminas neatskleis“, – mano D.Dumčius.

Ir tai jau ne pirmų metų problema. Istorijos egzaminas garsėja tuo, kad vidutiniškai išlaikyti jį yra palyginti nesunku, o štai gauti patį geriausią įvertinimą – beveik neįmanoma. Po istorijos egzamino šimtukininkų paprastai turime iki 0,5 procento, kai tiek anglų kalbos, tiek lietuvių kalbos egzamino rezultatai būna kur kas aukštesni.

Palyginkime. Pavyzdžiui, pernai matematikos egzaminą šimtuku išlaikė 1,9 proc. abiturientų, biologijos egzaminą – 1,1 proc., IT – net 10,6 proc., lietuvių kalbos ir literatūros – 0,9 proc., anglu kalbos – 6,6 proc. Tuo tarpu istorijos egzaminą šimtukui išlaikė tik 0,2 proc. abiturientų – o jei tiksliau, per visą Lietuvą tai buvo 19 mokinių!

Ar Lietuvos moksleiviai kur kas silpniau mokosi istorijos, ar vis dėlto problema yra kitur?

Tyčia ar netyčia – gabiems mokiniams „per galvą“

Kaip mini istorijos mokytojai, viena problema yra paties egzamino „sąranga“ – jame klausimų gabiems mokiniams atsiskleisti yra nedaug. Kita problema – vertinime. Būtent todėl istorijos mokytojai kol kas nedrąsiai vertina egzamino „gerumą“ ir savo mokinių šansus pasiekti geriausių rezultatų – jie laukia oficialios vertinimo instrukcijos. Tuomet paaiškės, kaip vertintojai „norėjo“, kad būtų atsakyta į „mąstymo“ stiliaus klausimus.

„Kartais abiturientai parašo savais žodžiais labai logišką ir iš esmės tinkantį atsakymą, tačiau vertintojai jo neužskaito, nes instrukcijoje suformuluota šiek tiek kitaip. Manyčiau, turėtų būti atsižvelgta į mokinio gebėjimus ir jie turėtų būti įvertinti“, – sakė D.Dumčius. Pasak mokytojo, gabieji mokiniai dažnai yra „sukertami“ ir nėra tinkamai įvertinami. Kaip mes pasakytume – vien dėl to, kad „nepataikė į formuluotę“.

Tikimąsi, kad jau šį penktadienį bus paskelbta oficiali istorijos egzamino vertinimo instrukcija. O kol kas – tikėkimės geriausio! Ir nenusiminkite – istorija parodo, kas geriausiai išmoksta iš istorijos! Tikėkimės, kad mūsų karta tokia ir bus.

 

 

**********

Šiais metais istorijos VBE vyko liepos 7 dieną. Šį egzaminą laikė 8,46 tūkst. moksleivių. Tai trečias pagal populiarumą valstybinis egzaminas (po anglų kalbos ir matematikos), kurį pasirinko laikyti šiemetiniai abiturientai.

Istorijos egzamino matrica sudaryta taip, kad tarp visų egzamino klausimų viduramžių laikotarpis sudarytų 20 procentų (tiek procentų taškų buvo galima gauti iš viduramžių), už naujuosius amžius buvo skiriama 30 proc. taškų, o už naujausiąją istoriją – net 50 proc. Atitinkamai, Lietuvos istorijos temos egzamine sudaro 50 proc. „svorį“, o pasaulio istorija – likusius 50 proc.

Istorijos egzaminui išlaikyti reikia surinkti bent 16 procentų užduoties taškų.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiais metais vyksta vėliau nei įprastai – nuo birželio 22 d. iki liepos 21 d.

Pilnas aktualus Lietuvos brandos egzaminų grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/9945/paskelbtas-pilnas-egzaminu-ir-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafikas

Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika

 

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com