Kaip užtikrinti sveiką, saugų ir patogų gyvenimą miestuose?

Pasak miestų planavimo specialistės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorės Marijos Burinskienės, miestų planavime dėmesys turi susitelkti į gyventojus. „Visų pirma, miestas turi būti patogus žmogui, jam čia turi būti gerai. Stabėdami, kaip sparčiai vystosi technologijos, turėtume jas taikyti taip, kad miestas būtų išmanus – kad būtų paprasta ir aišku, kaip ir kada jis turi būti apšviestas, kur reikia išdėstyti takus ir kelius, kaip užtikrinti jų saugumą, kokios turi būti viešosios erdvės, kaip turi būti prisitaikyta prie gamtos stichijų, kad liūtys nekeltų didelių problemų arba stipraus vėjo ruožai nepaliktų aplinkos išdarkytos. Tai tik keletas pavyzdžių, bet jie parodo esmę – svarbiausia, kad taikomos technologijos būtų palankios žmogui ir kurtų jam tinkamą aplinką“, – sako VGTU profesorė.

Viena didžiausių problemų – susisiekimas

Kiekvienas miesto gyventojas nori greitai, patogiai ir saugiai pasiekti savo kasdienius kelionės tikslus – darbą, mokyklą, studijas, laisvalaikio užsiėmimus, pramogas. Tam užtikrinti būtinas susisiekimo planavimas, organizavimas, srautų valdymas. Anot VGTU profesorės, tai bene didžiausia šiandienos miestų problema.

„Jei kalbėsime apie Lietuvos miestus, dauguma iš karto pasakys, kad juose kyla nuolatinių problemų, susijusių su transportu. Manau, kad kartu susisiekimas yra būtent ta sritis, kur daugiausiai galima taikyti modernias šiuolaikines technologijas, padedančias valdyti srautus ir taip pasiekti gerų rezultatų. Net jei spūsčių mastas skiriasi lyginant, pavyzdžiui, Vilnių ir Širvintas, tačiau abu miestai nėra apsaugoti nuo eismo nelaimių bei jų sukeliamų padarinių“, – atkreipia dėmesį M. Burinskienė.

Geros kokybės susisiekimas būtinas miesto vystymuisi, todėl tinkamas kelių ir geležinkelių transporto sistemų planavimas yra labai svarbus veiksnys bendrame miesto plane. Dar daugiau iššūkių laukia ateityje. „Vienas jų – autonominių automobilių atėjimas. Kad be vairuotojų važiuojantis transportas tinkamai veiktų, reikia gerai paruošti infrastruktūrą“, – sako miestų planavimo specialistė.

Spręsti reikia ne pavienes problemas

Pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvoje vykstant aktyviai miestų urbanizacijai, daugelis naujų teritorijų užstatomos padrikai, tampa tarpusavyje niekaip nesusijusios, neturi suplanuotos reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros. Kartais kuriant atskirus sklypus atsiranda neracionalūs kvartalai, trūksta patogių privažiavimų, nekuriamos bendros viešosios erdvės. Miestas yra labai sudėtingas organizmas su daugybe įvairių socialinių, ekonominių veiksnių, todėl, pasak VGTU profesorės, požiūris į miestą turi būti kompleksinis.

„Šiais laikais nėra pavienių miesto problemų, jos visos yra susijusios tarpusavyje. Specialistai, kurie geba jas spręsti, turi turėti platų kompleksinį požiūrį, kuris apimtų visumą – technines, ekonomines, ekologines, socialines problemas. Reikalingi žmonės, kurie suprastų miestą, jo infrastruktūrą. Tokį darbą turi atlikti profesionalūs kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai“, – sako ji.

Darnaus miesto vystymosi tikslas – planuoti, tvarkyti ir valdyti miestą taip, kad jis būtų ne problemų šaltinis, o priešingai – atviras, verslus, ekologiškas, saugus bei patogus visiems. Kaip vieną iš probleminių vietų pavyzdžių M. Burinskienė pateikia vykdomą renovaciją. „Renovaciją vykdo savo srities specialistai. Bet negalima atnaujinti namo kartu nepakeičiant jo aplinkos. Kad žmogui būtų patogu gyventi, jis turi turėti galimybę prieiti prie pastato, pastatyti šalia automobilį, netoliese turėtų būti žaidimo aikštelė, vieta, skirta vyresnių žmonių poilsiui ir t.t. Taip pat būtina galvoti ir apie žmones su specialiaisiais poreikiais. Ir tai nebūtinai yra neįgalieji. Sunkumų patiria tėvai su vaikų vežimėliais, maži vaikai ir vyresnio amžiaus gyventojai. Gyvenamojoje aplinkoje visiems turi būti patogu“, – akcentuoja VGTU profesorė.

Miestai auga ir regionuose

Miesto plėtra būdinga ne tik sostinei – tarp 10-ies labiausiai per 100 metų išaugusių Lietuvos miestų atsiduria ir Jonava. Pasak Savivaldybių asociacijos prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, Jonavoje nuolat aktyviai vykdomi stambūs infrastruktūros projektai, kurie skirti moderniai ir patogiai norintiems gyventi Jonavos gyventojams bei miesto svečiams.

„Netrukus Jonavoje bus baigtas remontuoti miesto stadionas, pradėsime statyti naują baseiną ir pėsčiųjų tiltą per judrią Žeimių gatvę. Kartu su šiais projektais Jonavos rajone nuolat vyksta dviračių takų tiesimo darbai, atnaujinamos miesto gatvės ir daugiabučių kiemai, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriami nauji parkai ir viešosios erdvės. „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2021-ųjų pradės rekonstruoti senąjį geležinkelio tiltą per Nerį, o ateityje, per Jonavos rajoną tiesiant geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, bus statomas dar vienas, ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas, pertvarkomas ir keičiamas kelių tinklas rajono dalyje“, – apie miesto plėtros planus pasakoja M. Sinkevičius.

Anot Jonavos mero, rajono savivaldybėje yra iškelta 2021–2027 m. skirta vizija: „Jonavos rajonas – tai kraštas, kuriame patogu gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir auginti vaikus“. Jai įgyvendinti reikalingi šiuolaikiniai kompleksinį požiūrį turintys specialistai. „Siekdami įgyvendinti šią viziją mes, be jokios abejonės, matome labai didelį kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistų poreikį mūsų savivaldybėje. Šių sričių profesionalai padės spręsti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, eismo saugumo, bet ir taršos mažinimo, atliekų tvarkymo, energijos naudojimo problemas“, – sako M. Sinkevičius.

Šiuolaikinių miestų problemų sprendėjai – inžinieriai

VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete ruošiami Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistai studijų metu įgyja žinių apie susisiekimo statinių, kelių, gatvių, geležinkelių planavimą, projektavimą, tiesimą ir priežiūrą, taip pat miestų planavimą ir projektavimą, miestų infrastruktūros priežiūrą ir valdymą. Baigę studijas absolventai geba analizuoti ir vertinti miestų, regionų planavimo problemas ir kurti jų sprendimo strategiją, taikant kompiuterines technologijas rinkti ir interpretuoti inžineriniams, darniosios kelio ir gyvenamosios aplinkos planavimo uždaviniams spręsti būtinus duomenis. Po dvejų nuolatinių studijų metų šios programos studentai gali rinktis iš dviejų specializacijų: Kelių ir geležinkelių inžinerijos arba Miestų inžinerijos.

Pasak VGTU profesorės, ši studijų programa apima daug įvairių sričių – projektavimą, inžineriją, darbą su informacinėmis sistemomis, duomenų analizę, modeliavimą. „Kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai, tai specialistai, kurie nori daryti įtaką miesto kaitai, o tam neužtenka vien urbanistinio sprendimo, reikia ir techninio. Visi šie specialistai dirba su informacinėmis technologijomis, projektavimui naudoja geografines informacines sistemas. Aukštesnio lygio – baigę šios srities doktorantūrą – inžinieriai daug dirba su duomenų bazėmis, tampa duomenų analitikais, geba apdoroti didelius kiekius duomenų, o tai leidžia stebėti visas sistemas, jų pokyčius laike“, – pasakoja M. Burinskienė.

Ji akcentuoja, kad inžinierių darbe netrūksta ir žvilgsnio į ateitį bei kūrybiškumo. Viena iš neatsiejamų Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos sričių yra modeliavimas, leidžiantis sukurti tam tikrą situaciją ir prognozuoti ateitį. „Modeliuojant yra sukuriamas tam tikras scenarijus ir bandoma įsivaizduoti, kaip į naujas aplinkybes reaguos transporto srautai, pėstieji ir kiti. Inžinieriaus darbas yra neatsiejamas nuo kūrybiškumo. Pavyzdžiui, erdvių planavime – kaip aplinką padaryti įdomesnę, patrauklesnę, patogesnę. Tikslas vienas – kad žmogui būtų patogu gyventi mieste. Labai dažnai mes kalbame apie tai, kad miestas turi būti darnus, išmanus, subalansuotas – kad tai pavyktų įgyvendinti, mes turime stebėti aplinką ir daryti išvadas“, – pabrėžia miestų planavimo specialistė.