Profesinio mokymo teikiamomis galimybėmis įgijus aukštąjį išsilavinimą pasinaudoja ne vienas. Vieni, siekia pasitobulinti, ir įgyti praktinių žinių, kiti – iš esmės pakeičia sritį.

Bevaisės darbo paieško įgijus bakalauro laipsnį paskatino ieškoti naujų kelių ir Vidą Nagorną (29 m.). Iš Šiaulių į Vilnių jis atvyko išgirdęs giminaičių pasakojimą apie rinkoje itin paklausią metalo apdirbimo staklininko specialybę. 

Pradėjus jos mokytis Vilniaus technologijų mokymo centre, mokslo metai  Vidui neprailgo, mat smalsus jaunuolis net du kartus suspėjo sudalyvauti tarptautinėse stažuotėse. Pirmą kartą įgijęs patirties profesinėje penkių dienų stažuotėje Austrijoje, antrą kartą Vidas nusprendė parodyti kiek daug iš tiesų jis gali ir išvyko į Ispanijoje, Valensijos mieste įsikūrusią metalo apdirbimo įmonę trijų mėnesių stažuotei.

Vaikinas pripažįsta, kad tai ir buvo ta vieta, kur jis pamatė, ką iš tikrųjų dirba šios profesijos žmonės, pajuto požiūrio į praktikantą skirtumus Ispanijoje ir Lietuvoje, įgijo realios darbo patirties, kuri labai svarbi ne tik darbdaviams, ieškantiems darbuotojų, bet ir ką tik mokslus baigusiems jauniems specialistams.

Prisimindamas stažuotės metu jį lydėjusius draugiškus Ispanijos žmones, kaip su lygiais dirbantį įmonės direktorių, Vidas pasakoja apie savo kelią į metalo apdirbimo sritį ir dalijasi patarimais planuojantiems atlikti „Erasmus+“ praktiką užsienyje.

Papasakokite apie lemiamą momentą kaip supratote, kad inžinerija – Jūsų sritis? 

Kad tikrai planuoju sieti savo karjerą su šia profesija turbūt pilnai ir apsisprendžiau po stažuotės Ispanijoje. Ten pirmą kartą pamačiau, kokia yra šio darbo eiga, ką daro šia profesija užsiimantys žmonės. 

Kokie patyrimai lydėjo pasirinktame kelyje?

Bendrai šios mokyklos, bei pasirinktos specialybės patirtis labai gera. Studijuodamas Vilniaus technologijų mokymo centre gavau tikrai geras galimybes išmokti šio amato, tiek pačių studijų metu, tiek stažuotėse užsienyje, kas suteikė puikias galimybes surasti darbą šioje srityje.

Kokius žmones teko sutikti kelyje į profesiją?

Ši mokymo centro darbuotojai, bei bendraklasiai. Gavau tikrai gerus specialybės pagrindus, įgijau šios darbo srities žinių. Sutikau žmonių su kuriais išlikau draugais ir po studijų. 

 

 

Kaip klostėsi Jūsų gyvenimas po vidurinės mokyklos baigimo?

Po vidurinės mokyklos įstojau į Šiaulių universitetą, kur įgijau sociokultūrinės antropologijos bakalauro laipsnį. Tačiau darbą tiek Šiauliuose tiek Vilniuje rasti buvo sunku. Tai ir buvo vienas iš veiksnių, kuris pastūmėjo mane įgyti šią darbo specialybę (metalo staklininko).

Po stažuotės Ispanijoje gavote darbo pasiūlymą įmonėje, kurioje stažavotės. Kodėl pasiūlymas likti Ispanijoje nesugundė?

Na pirma, mano planas buvo baigti mokslus ir įgyti kvalifikaciją, o po to jau nuspręsti ką daryti toliau. Tačiau šis variantas tikrai liko mano galvoje, siūlomos sąlygos tikrai buvo geros. 

Kaip klostėsi darbo reikalai prieš pradedant mokytis profesinėje mokykloje ir po grįžimo iš Ispanijos?

Kaip jau minėjau rasti darbą pagal įgytą bakalauro specialybe tikrai nebuvo lengva. Taip pat žinoma yra ir algos klausimas, norėjosi rasti gerai apmokamą darbą. Tačiau su įgyta bakalauro specialybe to padaryti nepavyko. 

Na, o įgijęs metalo apdirbimo staklininko specialybę ir atlikęs stažuotę Ispanijoje, kuri iškart suteikė man profesinės patirties, darbą radau vos tik baigęs mokslus.

Manau, kad su šia specialybe rasti darbą nėra sudėtinga nei Ispanijoje, nei Lietuvoje. Šios specialybės žmonių yra tikrai ieškoma. Žinoma, kaip ir visur, yra įmonių, kurios jau nori žmonių su patirtimi, taigi mano manymu, stažuotėje įgyta patirtis yra labai naudinga.

Kaip jautėtės baigęs mokslus?

Baigęs mokslus jaučiausi tikrai gerai, tiesą sakant jie man ir neprailgo, jų trukmė tebuvo vieni mokslo metai. Iš jų tris mėnesius praleidau Ispanijoje, taip pat dalyvavau ir kitoje dviejų savaičių stažuotėje Austrijoje. Tad tie mokslo metai prabėgo labai greitai. O baigus mokslus iškart pradėjau dirbti pagal profesiją.

Kokie ateities planai? 

Kolkas planai yra toliau gilinti žinias šioje (metalo apdirbimo – aut. past.) srityje.

Dar sugrįžkime prie stažuotės. Papasakokite, koks požiūris į praktikantą vyrauja užsienyje?

Mano atveju, praktikantas Ispanijoje yra pilnavertis įmonės komandos narys, kuris atlieka bei mokosi pilnai atlikti darbą. Jis nėra tiesiog, kaip pagalbinis darbuotojas, kuriam skiriama atlikti paprasčiausius darbus ir nieko daugiau, nors jis ten atvykęs tik trims mėnesiams. Lietuvoje atliekamose praktikose pastebėjau, jog į praktikantą ir yra labiau žiūrima, kaip į laikiną darbuotoją, kuriam nereikia mokėti atlyginimo.

Ko tikėjotės važiuodamas į stažuotę? 

Viena iš pagrindinių motyvacijų buvo įgyti patirties. Žinoma, tokioje stažuotėje yra ir kultūrinė, pramoginė pusė, stažuotojams yra suteikiama galimybė pakeliauti po pasaulį, pažinti kitas kultūras. Sakyčiau, jog tai buvo dvi svarbiausios priežastys.

Jūsų stažuotė vyko įmonėje, kur dirbote kaip ir bet kuris kitas darbuotojas. Kokių asmeninių savybių, įgūdžių ir įspūdžių bagažą parsivežėte?

Labai sustiprėjo mano atsakingumas, požiūris į darbą. Šios savybės padėjo įsiliejant į darbo rinką. Išmokau programuoti stakles, jas paruošti ir detales paruošti bei prižiūrėti. 

Gal prisimenate, kokį pirmąjį įspūdį susidarėte apie Ispaniją? 

Labai draugiški žmonės, tai pasitvirtino nuo pat kelionės pradžios iki jos galo. 

Gyvenote Valensijoje, kas labiausiai patiko kalbant apie šį miestą?

Kultūra, bei miesto grožis. Įspanijoje žmonės mėgsta neskubėti bei pramogauti. Mano stažuotės metu kaip tik Valensijoje vyko Fallas festivalis, kuris truko beveik mėnesį. Kiekvienas festivalio dienos vidurdienis buvo palydimas fejerverkais, taip pat dienos vakaras. Šiuo laikotarpiu buvo atidaryta ir korida, kurioje apsilankyti, deja, nepavyko. Likus savaitei iki festivalio pabaigos miestas prisipildė žmonėmis, o paskutinę festivalio dieną buvo deginamos milžiniškos statulos (Fallas – ispanų kalboje vadinama ir šventė ir statulos), kurios buvo pastatytos įvairiose miesto vietose. Visą šį mėnesį mieste vyko įvairiausi renginiai.

Kokia nuomonė apie klimatą Valensijoje?

Jau nuo pat pradžių Valensijoje klimatas buvo labai geras. Stažuotė prasidėjo vasario mėnesį, tačiau Valensijoje dienomis temperatūra jau siekdavo daugiau nei 20 laipsnių. Žinoma, naktys dar buvo ganėtinai šaltos.

Kaip atrodė įprasta darbo diena?

Darbo diena prasidėdavo nuo kelionės metro iki darbo. Aš gyvenau pačiame miesto centre, tad iki darbo tekdavo keliauti apie 40 minučių metro. Atvykus į įmonę darbas jau būdavo prasidėjęs. Mano darbas prasidėdavo šiek tiek vėliau nei visų, dėl kelionės metro. Na o pati darbo diena, turbūt būtų galima pavadinti, standartiška, tik kad ji trukdavo 7 valandas įskaitant pietų pertrauką. Po darbų dažnai kur nors užsukdavau pavakarieniauti, ar šiaip pasivaikščioti po miestą.

Kas paliko didžiausią įspūdį?

Turbūt tai ir būtų tiesiog visas gyvenimo ritmas Ispanijoje, bei jų kultūra. Kiekviena diena buvo įdomi. Kaip ir minėjau, ten vyksta labai daug renginių bei kitokių pramogų.

Paliko įspūdį apsilankymai įvairiose kultūrinėse vietose bei akvariume. Dalykai, kurių neišvysi Lietuvoje. Taip pat kitoks požiūris į darbuotojus nei Lietuvoje – įmonės vadovai dirba kartu su darbuotojais ir padeda spręsti su darbu iškilusias problemas.

Ar atmintyje liko vieta, kurią norėtumėte aplankyti pats ir kitiems gal net rekomenduotumėte?

Manau, tai būtų Valensijos akvariumas (Oceanogràfic). Tai įspūdingo dydžio akvariumas, su labai daug jūros gyvūnijos, bei įvairiais pasirodymas, kuriame labai lengva praleisti visą dieną.

Kokią įtaką Jūsų gyvenime turėjo „Erasmus+“ praktika?

Tikrai didelę, tiek įvairiais naujais pojūčiais, tiek esama situacija grįžus į Lietuvą, nes ji tikrai pravertė susirandant dabartinį darbą.

Šiuo metu dirbate gerai žinomojo įmonėje – Precizika. Kuo darbas čia skiriasi nuo dirbto Ispanijoje?

Ispanijoje dažniausiai gaminome dalis traukiniams. Dabar užsiimu preciziškų detalių gamyba. Detalės labai įvairios. Darbo diena standartinė – 8 darbo valandos, o darbas – pamaininis, vieną savaitę dirbu iš ryto, kitą po pietų.

Kokius tris geriausius dalykus galėtumėte įvardinti kalbant apie tarptautines stažuotes?

Kelionės bei naujų kultūrų pažinimas. Reali darbo patirtis bei galimybė ten įsidarbinti. Galimybė pamatyti koks darbo požiūris kitur.

Kodėl verta dalyvauti „Erasmus+“ stažuotėse?

Tai puiki galimybė įgyti darbo patirties dar prieš mokslų baigimą, taip tapti patrauklesniam darbo rinkoje. Be to dalyviai ne tik įgis darbo patirties, bet ir pamatys kitas šalis, kultūrą. Dalyvavimas „Erasmus+“ stažuotėse tikrai padės susirasti darbą pagal specialybę. Taip pat negalima pamiršti ir finansinės projekto pusės, projektas skiria tikrai nemažą sumą tavo reikmėms, bei yra pasirūpinama tavo gyvenama vieta, mano atveju – butas pačiame miesto centre, bei kitais patogumais. Skirtų pinigų užteks įvairioms pramogoms, tad pati stažuotė nebus tik darbas.

Kokį patarimą duotumėte būsimiems „Erasmus+“ praktikantams?

Nebijoti klausti bei spręsti iškilusių klausimų kartu su projekto vadovais ir asmenimis, kurie kuruoja jūsų stažuotę.

Vidas Nagornas 2019 metais atliko stažuotę pagal Vilniaus technologijų mokymo centro įgyvendintą „Erasmus+“ projektą Prof[net]work: įgūdžiai besimokančiai bendruomenei profesiniame mokyme