„Šių metų kovo pradžioje, registruotas nedarbo lygis siekė 9,4 proc., o mėnesio pabaigoje darbo neturėjo 169,3 tūkst. asmenų. Jie sudarė beveik dešimtadalį šalies darbingo amžiaus gyventojų. Neigiami pokyčiai darbo rinkoje pastebimi nuolat. Registruotų bedarbių skaičius reikšmingai augo 2020 m. balandžio-birželio mėnesiais, kuomet birželį buvo registruota 209,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro beveik aštuntadalį darbingų šalies gyventojų“, – duomenis pateikia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros profesorė dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė.
 
Remiantis statistikos duomenimis, karantino metu 21,7 proc. asmenų iš prekybos sektoriaus neturėjo darbo. Karantinui pasibaigus, šis skaičius neženkliai pakilo iki 21,8 proc. Penktadalis žmonių, dirbančių apdirbamosios gamybos sektoriuje, taip pat neturi darbo. 
 
Profesorė, išanalizavusi neturinčių darbo asmenų duomenis pagal išsilavinimą, teigia, kad karantino metu labiausiai augo nekvalifikuotų darbininkų (apie 3,1 proc. punkto) bei kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų dalis (apie 1,8 proc. punkto). Mažėjo technikų ir jaunesniųjų specialistų dalis (2,9 proc. punkto).
 
VGTU dirbanti profesorė atkreipia dėmesį, kad darbo rinkoje šiuo metu vyksta kardinalūs pokyčiai. Nuo tada, kai buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, net 49 tūkst. padaugėjo asmenų, kurie neturi darbo. Tiesa, derėtų atsižvelgti ir į užsitęsusio ekonomikos augimo ciklo pabaigą. „2019 m. situacijos darbo rinkoje blogėjimas buvo tarsi „užprogramuotas“. Jis nepriklauso nuo COVID-19 pandemijos poveikio“, – teigia VGTU profesorė Laima Okunevičiūtė Neverauskienė.
 
Verslo vadybos fakulteto profesorė pastebi, jog nedarbo lygis Užimtumo tarnybos duomenimis ėmė augti jau 2018 m., o Statistikos departamento duomenimis – nuo 2019 m., COVID-19 pandemijos poveikis tik sustiprino šias tendencijas.
 
Dabar prognozuojami neigiami pokyčiai – ženkliai mažesni, nei ankstesnės (2009–2010 m.) ekonominės krizės laikotarpiu. Jos metu nedarbo lygis 2010 m. buvo padidėjęs net iki 17,8 proc., o užimtųjų skaičius 2007–2010 m. buvo sumažėjęs apie 200 tūkst. 
 
„Sunku tiksliai įvertinti, kaip pasikeis situacija dėl dabartinės ekonominės krizės poveikio. Tikėtina, kad jeigu geopolitinė situacija kardinaliai nesikeis, šios krizės įtaka darbo rinkai ir šalies ekonomikai bus trumpesnė ir švelnesnė“, – teigia VGTU profesorė.
 
Pastaraisiais mėnesiais pastebima, kad dalis verslo persikėlė į elektroninę erdvę. Tai lemia ir struktūrinius pokyčius darbo rinkoje. Dėl šios priežasties auga kvalifikuotų ir gebančių keistis bei persikvalifikuoti darbuotojų poreikis.