Lauko parodoje „#Artech – mokslas ar menas? Spręsti tau“ eksponuojami fotografės Justinos Šuminaitės sukurti plačiaformačiai darbai, kuriuose užfiksuoti objektai iš įvairių mokslo laboratorijų. Įprastai mokslo tyrimams atlikti ir išradimams kurti naudojami įrenginiai J. Šuminaitės kūriniuose tarsi atgyja – čia jie maksimaliai estetizuojami, panardinant juos į spalvingus šviesos spindulius ir komponuojant akiai malonų vaizdą.

Dėl fotografavimui naudotų skirtingų apšvietimo scenarijų mokslui tarnaujantys daiktai – pavyzdžiui, jonų spektroskopijos sistema, chemijos pramonėje naudojama rektifikacijos kolona, specialus kramtymo simuliatorius ar vandens pralaidumo matavimo stendas – išsivaduoja iš funkcijos ribų ir tampa estetiniais objektais, tiesiog žadinančiais žiūrovo vaizduotės žaismą.

„Didžiuojamės mokslo pažanga ir technologijų inovacijomis, tačiau retai susimąstome – kur ir kaip jos prasidėjo? Nuo pamatyto kino filmo? Neišspręsto galvosūkio? Vaikystės svajonių ar tikėjimo, kad galime pakeisti pasaulį?“ – klausiama parodos anotacijoje.

Šia iniciatyva Kauno technologijos universitetas (KTU) komanda parodos ekspozicijoje siūlo naują požiūrį į mokslo pasaulį, kuris dažnai gali pasirodyti mistiškas, futuristiškas, o kartais – net sukelti šypseną.

Atveria sudėtingus dalykus

„Nežinant konteksto tikrai sunku suprasti, kam iš tiesų naudojama tokia įranga, ypač, jeigu pats nesi profesionalus mokslininkas ar mokslu besidomintis žmogus“, – sako KTU fotografė J. Šuminaitė.

Menininkės nuomone, daugeliui tokie pamatyti dalykai sukelia dvejopus jausmus: „Viena vertus, tai žadina smalsumą. Koks tai daiktas? Kam visa tai naudojama? Kita vertus, jei reikia pasigilinti, sunkiau suvokiami dalykai šiuolaikiniam žmogui sukelia nuobodulį ar netgi atmetimo reakciją. Taigi dėmesys dažniausiai tiesiog nuklysta kažkur kitur“.

Pasak jos, kuriant fotografijas norėjosi įveikti tą dėmesio paklydimo momentą ir jį sulaikyti, tarsi savitai „užrakinti“ spalvose, sukuriant malonų akiai futuristinį vaizdą.

Sumanymą atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo kasdienybę bei sukurti intrigą žiūrovui akcentuoja ir Kauno paveikslų galerijos parodų kuratorė, menininkė Auksė Petrulienė. Parodų ciklą ir kitus projektus apie pramonės pėdsakus ir jos suburtas bendruomenes Lietuvoje inicijavusi A. Petrulienė sako, kad „#Artech“ ekspozicija atveria duris į mokslo pasaulį, kuris yra nepaprastai sudėtingas. Norėdamas ten pakliūti žmogus, kuris nėra iš mokslo aplinkos, susiduria su žinojimo ir suvokimo barjerais.

„Smagu, kad paroda veikia per vizualią patirtį. Iš tiesų joje pavaizduoti triuškinantys lietuvių mokslo momentai, apie kuriuos visuomenė dar labai mažai žino ir todėl negali didžiuotis. Šiam paviljone jie atsiveria be jokio ypatingo išankstinio pasiruošimo ar didžiulio specifinių žinių bagažo. Fotografijos menas veikia žmogų per jo emocijas, per vaizdus. Ir tada jau galima gilintis toliau. Iš to gimsta toks smagus dėmesio pritraukimo efektas“, – teigia kuratorė.

A. Petrulienė įvardija ir kitą „#Artech“ ekspozicijos aspektą – interaktyvumą. „Džiugu, kad čia lankytojas kviečiamas prisidėti, kurti įrenginiams pavadinimus ir fantazuoti toliau. Taigi vaizduojami objektai, vaizdžiai tariant, įgyja tarsi antrą kvėpavimą – žmogus stovėdamas iš galvodamas pavadinimą objektui tarsi pats kažką išranda iš naujo, taigi išradimo momentas reprodukuojamas toliau“.

Anot kuratorės, nors ši akimirka daug kartų paprastesnė už paties mokslo išradimo kūrimą, bet savo esme ji vienoda. Tokiu būdu užmezgamas svarbus ryšys tarp žiūrovo ir mokslo pasaulio. „Štai kodėl paroda verta dėmesio užsukti ir pasigėrėti“, – priduria ji.

Paroda įkvėpė diskusiją

Ar išties mokslas ir menas yra priešingybės, kaip dažnai teigiama? Ar tik menininkai yra kūrybingi, o mokslininkai – racionalūs? Toks klausimas užduodamas parodos anotacijoje.

KTU komanda, inicijavusi ekspoziciją „#Artech – mokslas ar menas?“ žengė dar toliau. Paroda tapo pretekstu diskutuoti toliau, todėl liepos 23 dieną Kauno paveikslų galerijos vasaros paviljone organizuotas neformalus pašnekesys, kuriame Kauno menininkai ir mokslininkai diskutavo apie abi sritis jungiantį kūrybiškumą ir jo paieškas šiuolaikiniame medijų pasaulyje.

Diskusijoje dalyvavę mokslininkai –  Arminas Ragauskas, Julija Kravčenko – ir menininkai – Gintaras Česonis, Ignas Maldžiūnas ir A. Petrulienė – neabejojo – kūrybiškumas šiuolaikiniame technologijų, dirbtinio intelekto, skaitmenizacijos ir informacijos pertekliaus amžiuje tampa vis didesne vertybe. Pašnekesį moderavo menotyrininkas, dailininkas Stanislavas Mostauskis.

„Menininkai su savo fantazija ir vaizduote duoda postūmį mokslui. Arba atvirkščiai – jau ir menas, pavyzdžiui, fotografija be technologijų neapsieina. Tie mokslo ir meno santykiai abipusiai ir klasikiniai, vykstantys daugelį metų“, – komentuoja diskusijoje dalyvavusi A. Petrulienė.

Jos manymu, naujus iššūkius mokslą ar meną kuriančiam žmogui diktuoja šiuolaikinės aplinkybės. Milžiniškas žinių pasiekiamumas sukelia atsirinkimo problemą, informacijos vertės ir degradavimo klausimą, pertekliaus ir persisotinimo jausmą.

„Tai nauji sunkumai, o didžiausias jų – žmogui tampa sunku nustebti, patirti tą jaudinantį nuostabos jausmą. Per daug žinių ir vaizdinių, kuriuos gamina ir produkuoja šiuolaikinis pasaulis nesuskaičiuojamais kiekiais. Tokiu būdu mes savo patirtimi atsirandame visiškai naujam laike. Ši paroda paakina pamąstyti, o kaip mums elgtis su visu tuo? Kaip galvoti, vartoti ir galiausiai – kaip kurti toliau? Juk pertekliaus pasaulyje nėra lengva, ar ne“, – sako A. Petrulienė.

Kas? Lauko paroda „#Artech – mokslas ar menas? Spręsti tau“
Kur? Kauno paveikslų galerijos vasaros paviljonas (K. Donelaičio g. 16, Kaunas)
Kada? Iki rugpjūčio 15 dienos