Tėvai ir giminės neretai, kaip niekas kitas, turi tvirtą nuomonę, kas jums „netiktų“. Jie gali atkalbinėti jus nuo pernelyg „meniškos“ specialybės („menininkai neuždirba daug pinigų ir visą gyvenimą turi prašinėti paramos savo projektams“). Jūsų aplinkiniai taip pat gali saugoti jus nuo pasaulio „žiaurumo“: kam tau ta teisė – ten tikras gyvatynas – visi lipa vienas kitam per galvas, ir tu, be pažinčių (o jei dar iš kaimo!), tikrai nieko nepasieksi.

Taip pat aplinkiniai gali abejoti jūsų gebėjimais ir atkalbinėti nuo to, kas „ne jūsų nosiai“, arba atvirkščiai – sakyti, kad jūsų pasirinkimas pernelyg „prastas“, palyginti su tuo, kokie jūsų mokslo pasiekimai. Na, kokia gi kulinarija ar makiažas, kai baigei mokyklą beveik vienais dešimtukais – „tau tikrai labiau tiktų medicina arba teisė“. Ir tikrai...

Tokiems dažniausiai sakau – noras yra geriausias „kuras“ karjeros „automobiliui“. Jeigu jus ves didelė motyvacija, tai ir „mene“ rasite kaip išgyventi – galbūt net kelios kartos jūsų giminaičių pirks produktus, pagal jūsų sukurtą dizainą? Jei labai norėsite, tai kulinarijoje ar makiaže pasieksite tiek, kad slėpsis po laiptais ta „užgniaužta“ asmenybė, kuria būtumėt tapę, įstoję į nemėgstamą (bet jums „pagal mokslo rezultatus“ įbruktą) mediciną ar teisę.

Ieškokite ne atkalbinėjimų, o „įkalbinėjimų“

Kokių tik atkalbinėjimų man neteko išgirsti (tiesa, man sąlyginai sekėsi – manęs beveik niekas nuo nieko neatkalbinėjo, bet užtat kiek prisiklausiau iš draugų...). Tačiau bene geriausias (kabutėse) buvo šis atkalbinėjimo pavyzdys: „kam tau ta kino operatoriaus specialybė – tu gi kameros nepaneši“... Taip mano pusseserę nuo stojimo į vaizdo operatoriaus studijas atkalbinėjo jos mama.

Na, o aš bandžiau ją įkalbėti „atgal“ (jei tik, žinoma, ji pati to nori, – sakiau). Nors pusseserė tikrai nebuvo „galiūnė“ (maždaug metras penkiasdešimt) ir su kamera jai tikrai gali kilti „problemyčių“ – sakiau, nesijaudink, kol pabaigsi mokslus, bus tų kamerų ir mažesnių. O jei labai norėsi, išmoksi dirbti ir su didelėm. Dar ne to žmonės pakelia, kai nori.

Pusseserė norėjo. Įstojo į vaizdo operatoriaus specialybę. Iš pirmo karto. Baigė du kursus. Ir metė... Tada įstojo į buhalteriją, sėkmingai baigė ir dabar jau sėkmingai ir dirba. Buhaltere. Va tokie vat gyvenimo vingiai.

Tačiau kai jos paklausiau, ar nesigaili, kad stojo į vaizdo operatorius, sakė: „Oi, ne. Tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Sužinojau, kad jei labai noriu, galiu. Sužinojau, kad tai galbūt ir ne man. Ir, kas svarbiausia, sužinojau, ko iš tiesų noriu. Jei šio žingsnio nebūčiau padariusi, visą gyvenimą būčiau graužusi save ir gailėjusis. Būčiau svarsčiusi, ką praradau“.

Palengvėjo ir man. Galiu ir toliau kitiems patarinėti :). O patarimų į mane kreipiasi dažnai – mat esu savo aplinkoje pagarsėjusi kaip ta, kuri jau tris kartus pakeitė specialybę ir visuomet daro tai, ką nori. Kitaip tariant, neinu į kompromisus. Jei ko nors noriu, darau. Ir man nelabai skauda galvą, kad gal bus sunku, ar gal kažko nemokėsiu. Tam ir yra mokslai, kad išmoktum. O, kaip dabar madinga sakyti, mokomės mes visą gyvenimą. Praėjo mūsų močiučių laikai, kai specialybė būdavo įgyjama viena ir visam gyvenimui. O dirbti „ne pagal specialybę“ buvo lygu nesėkmei.

Įstoti – tik pradžia

Patarinėju aš visada taip pačiai – jei tikrai nori, daryk. Jei tikrai nori, neklausyk tų, kurie tau sakys, kad nesugebėsi. Arba, kad šita specialybė „ne tau“. Jei TIKRAI nori, siek neįmanomo – neįstosi iš pirmo karto – turėsi visus metus geriau pasiruošti. Kiek matematikos ar biologijos gali išmokti per metus, jei susikoncentruosi būtent į tai? Be to, turėsi laiko „pasverti“ savo norą. Dažnai taip ir pirkinių reikalingumą įvertinu – jei ko nors užsinoriu, neperku iškart, jei po dienos ar dviejų vis dar galvoju apie TUOS batus – tada grįžtu ir nusiperku. Bet dažniausiai aš jau neprisimenu tų batų po dviejų valandų :). Visa laimė, su karjeros pasirinkimu dažniausiai būna kitaip.

Na, o jeigu įstosi iš karto, turiu tik vieną įspėjimą. Čia buvo tik pradžia. Tik dabar viskas prasideda. Negalvok, kad jau viską padarei, o dabar teliko „eiti“ pasirinktu keliu. Nieko panašaus. Sunkumai prasideda dabar! Dabar tu turėsi įrodyti, kad esi vertas savo pasirinkimo.

Dabar teks sunkiai (dažniausiai) mokytis, konkuruoti su kitais, einančiais šiuo keliu ir stengtis neiškristi iš valties. Gal net paverkti teks vieną kitą kartą vienam. Vat dabar ir bus matuojamas tavo noro stiprumas. Bet vėlgi – linkiu sau priminti kasdien – „jei TIKRAI nori, gali“. Na, o jei sužinosi, kad vis dėlto negali, tai bent jau būsi sužinojęs. Ir nesigrauši iki gyvenimo galo, kad net nebandei.

Tačiau žinote, kas gerai? Jeigu jus nuo kažko atkalbinėja, vadinasi, jau yra NUO KO. Vadinasi, jūs jau turit minčių KO norėtumėt. Ir dabar jums belieka klausytis vieno žmogaus, kurio tikrai verta klausytis – SAVĘS. Nesileiskite išmušami iš savo norų kelio. Na, nebent dar galite susirasti tuos „patarėjus“, kurie jus palaikys šiame kelyje (o ne atkalbinės nuo jo).

Na, ir be abejo, gerokai sunkiau dabar tiems, kurie net nenutuokia, ko jie norėtų. Jiems reikia per likusias savaites iki priėmimo pabaigos „įsiklausyti“ į savo asmenybę ir nuspręsti, kur jie nori judėti. O tai dažnai užtrunka net ne savaites ar mėnesius, o galbūt net ir metus.

Jeigu dar neapsisprendėte dėl savo karjeros, čia yra keli patarimai kaip tai padaryti – 6 žingsnių programa neapsisprendusiems.

Na, o jei sprendimas jau galvoje – neišsigąskite jo! Ir sėkmės!

 

 

P.s. straipsnio „autorė“, kaip jau supratote, tris kartus pakeitė specialybę. Pirmoji buvo žurnalistika (na, čia dar mane aplinkiniai šiek tiek „gąsdino“ – „konkursai nesvietiški, manai, ten kas nors įstoja be pažinčių?“). Vėliau baigiau komunikacijos mokslų magistrą ir dirbau ryšių su visuomene srityje – be pažinčių ir įstojau, ir dirbau vieno didžiausių bankų Lietuvoje komunikacijos vadove. Na, o „sugalvojusi“ sau trečiąją specialybę (norėjau lydėti turistų grupes į lotyniškas šalis), tiesiog baigiau „elementarius“ kelionių vadovų kursus (be jokių „bakalaurų“), ir kadangi nė viena kelionių agentūra manęs nepriėmė į darbą, tai sukūriau savo. Ir darbą, ir agentūrą.

Nė karto nedirbau nemėgstamo darbo. Ir nė karto nesigailėjau, kad ko nors siekiau.

 

****

Priėmimas į aukštąsias mokyklas šiais metais vyksta iki rugpjūčio 18 d.

Stojamųjų egzaminų tvarkaraštis į tam tikras specialybes yra čia: (https://bakalauras.lamabpo.lt/wp-content/uploads/2020/06/2020-m.-stojamųjų-egzaminų-tvarkaraštis-atnaujinta-2020-06-26.pdf

Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika

 

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com