Nuo dešimties metų svajojusi tapti vertėja Indrė savo vaikystės norą įgyvendino su kaupu. Šiandien ji vadovauja vertimo biurui „Baltijos vertimai“, kuris specializuojasi techninių ir teisinių dokumentų vertimuose.

Indrė tvirtai sako, kad savo pasirinkimo nekeistų. „Ši profesija – kaip ir gydytojo. Su metais vertėjas tampa tik vertingesnis, nes įgauna žinių sulig kiekvienu verčiamu tekstu“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ji prisimena, kad savo vertėjos kelią pradėjo Kauno technologijos universitete (KTU) sulig pirmąja Technikos kalbos vertėjų laida. „Ar buvo lengva? Atvirai pasakysiu – ne. Bet turėjome be galo patyrusius ir įdomius dėstytojus, su kuriais dar ir šiandien palaikome šiltą ryšį, prisimename studijų laikus ir mūsų pokštus“.

Ir nors pripažįsta, kad vertėjo kelias nėra lengvas, ji įžvelgia daugiau pliusų: „Jeigu nebūčiau tikėjusi šia specialybe – nebūčiau jos pasirinkusi. Tuo tikiu ir dabar. Reikia nepamiršti, kad vertėjas tai nėra tas žmogus, kuris tik sėdi užsidaręs namuose, tarp keturių sienų“, – sako moteris.

Indre Lelevičienė

Indrė pabrėžia, jog kalbų mokėjimas jai suteikė laisvę, o dalyvavimas įvairiuose projektuose, konferencijose ar seminaruose užsienyje – praplėtė draugų ratą. Ji sutiko pasidalinti išsamesnėmis įžvalgomis apie vertėjo specialybę, jos subtilybes, rinkos pokyčius ir ateitį.

– Kokių kompetencijų turi turėti šių laikų vertimo specialistai be kalbos žinių?

– Vertėjas, kaip daugelis įsivaizduoja, tikrai nėra tik tas žmogus, kuris sėdi „kitoje ekrano pusėje“. Jis taip pat turi gebėti vesti derybas tiek su tiesioginiais klientais, tiek su vertimų biurų projektų vadovais, bendrai tariant – užsakovais. Tad pirmiausia, vertėjas turi turėti ir vadybininko įgūdžių, juk tas pats vertimų biuras tampa jų klientu, kai užsako vertimą.

Šiuo metu taip pat labai aktualios kompiuterinio raštingumo kompetencijos, nes kalbant apie bet kokią pramonės šaką – viskas skaitmenizuojasi, ne išimtis ir vertimų sritis.

Šiuolaikiniam vertėjui tereikia nešiojamo kompiuterio ir interneto. Esu ne kartą klientams į laiškus atsakinėjusi ne tik būdama biure ar namuose, bet ir oro uoste. O vertėjas vertimus gali atlikti net ir sėdėdamas paplūdimyje. Tad laisvės tikrai čia yra daug. O jei dar vertėjas yra sukaupęs nemažai patirties ir žinių, domisi naujovėmis bei yra įvaldęs technologijas – jam negresia jokia pensija, nebent jisai pats to norėtų.

Bet svarbiausia, reikia nepamiršti, kad esame žmonės ir jais stengtis išlikti, netapti robotais. Kaip patirtis parodė, klientai labiausiai vertina žmogišką bendravimą, parodytą rūpestį ir pasiūlytą geriausią sprendimą. Jokie šabloniniai atsakymai to nepakeis.

– Kokius pokyčius pastebite vertimų rinkoje?

– Vertimų rinka keičiasi labai sparčiai. Jei anksčiau viskas būdavo atliekama paprasčiausiu būdu, naudojant MS Word programą, šiuo metu – tai jau yra retenybė. Kartu su vertimų rinkos pokyčiais keičiasi ir klientų poreikiai. Klientai jau supranta, kas yra vertimo įrankiai ir kuo jie gali būti naudingi. Labai dažnai manęs klausia nuomonės apie mašininį vertimą. Taip, jisai kažkada bus, bet kol kas dar ir mes, ir mūsų ateinančios kelios kartos vertimų užsakymų nepritrūks.

– O kaip vertimų rinką keičia technologijos? Ar jos labiau padeda, ar trukdo?

– Iš tiesų, šiuo metu labai populiarėja įvairios technologijos. Galbūt Lietuvoje dar jos nėra itin populiarios, bet dirbant su užsienio klientais, tiek vertimų biurais, tiek galutiniais vartotojais, didžioji dalis, arti 80 proc. projektų, yra vykdoma pasitelkiant įvairias technologijas. Jeigu kalbame apie projektų valdymą – technologijos tikrai palengvina šį darbą. Dabar net negaliu įsivaizduoti, kaip reikėtų dirbti be jų.

Kadangi mūsų lietuvių kalbos gramatika iš tiesų yra gana sudėtinga, kartais technologijos „pakiša koją“. Kalbu apie tuos atvejus, kai skiriasi skyryba, didžiųjų ar mažųjų raidžių rašyba ir pan. Todėl labai svarbu visada turėti originalią dokumento versiją, kad matytume teksto išdėstymą lape. Pradedančiajam tai gali pasirodyti sudėtinga, bet, kai įgundi, viskas pasidaro labai paprasta.

Visada domėjausi naujovėmis vertimų srityje, tad esu išbandžiusi beveik visus vertimų įrankius. Taip pat turiu savo mėgstamą, kuriuo daugiausiai ir naudojuosi, kai reikia atlikti vertimą. Tik bėda ta, kad tiems vertimams nebelieka daug laiko. Šiuo metu stengiuosi aktyviai padėti studentams, kurie nori tapti vertėjais. Bendradarbiaudama su universitetu  dalinuosi savo sukauptomis žiniomis, kartais vedu vieną kitą paskaitą įvairių kursų studentams. Nuo 2020 m. rudens planuojame įtraukti ir praktinę dalį. Tikslas – supažindinti būsimus vertėjus su „vertėjų duona“. Taip pat esu pakviesta tapti KTU mentore vertimų programos studentams, taip pat ir šios programos ambasadore.

– Kiek tuomet vertėjų specialybė yra perspektyvi?

– Jeigu nebūčiau tikėjusi šia specialybe – nebūčiau jos pasirinkusi. Tuo tikiu ir dabar. Reikia nepamiršti, kad vertėjas nėra tas žmogus, kuris tik sėdi užsidaręs namuose tarp keturių sienų. Nepaisant, kad vyrauja nuomonė, kad ši specialybė yra labiau „tinkama“ intravertams. Kalbų mokėjimas man suteikė laisvę, o dalyvavimas įvairiuose projektuose, konferencijose ar seminaruose užsienyje – praplėtė draugų ratą. Turiu labai daug draugų ne iš profesinės srities, kurie nesiryžta keliauti į užsienio šalis, nes nemoka kalbos. Niekada net nesusimąsčiau, kad taip gali būti.

Gautas žinias taip pat stengiuosi perduoti būsimiems vertėjams, kurie studijuoja universitete. Jau kelerius metus universitetas kviečia vesti praktines paskaitas studentams, dėl ko labai džiaugiuosi ir su malonumu tą darau.

– Kas bendrai praturtina šią profesiją? Kokios galimybės saviraiškai?

– Saviraiškai galimybių yra labai daug. Vieni, pasirinkę šią specialybę, išreiškia save versdami knygas, kiti – vertėjaudami žodžiu Briuselyje, treti – dirbdami projektų vadovais vertimų biuruose, ketvirti – dalyvaudami įvairiose šalies ir tarptautinėse konferencijose.

Prieš pandemijai sustabdžius pasaulį, pati dalyvaudavau įvairiose konferencijose, į kurias atvyksta pranešėjai iš viso pasaulio. Pradžioje buvo šiek tiek nedrąsu, bet po kelerių metų ir pati tapau viena pranešėjų. Kaip aš mėgstu juokauti – „ši sritis yra mano vandenynas!“ Šiuo metu, kaip ir visi, seku naujienas, kada tas virusas atsitrauks ir vėl bus galima tęsti savo keliones, nes dėl koronaviruso 2020 m. atšauktos visos suplanuotos konferencijos.

Aš visada sakau, kad šioje profesijoje svarbiausia – dialogas. Taip pat ir kalbėjimas ta pačia kalba bei tais pačiais, suprantamais terminais. Kūrybos galima atrasti arba ją pasitelkti bendraujant su klientais, rašant jiems atsakymus, derinant projektus.

Daug kas priklauso nuo požiūrio ir įdėtų pastangų. Ši profesija, kaip ir gydytojo – su metais vertėjas tampa tik vertingesnis, nes įgauna žinių su kiekvienu verčiamu tekstu. Taip, neneigsiu, kartais, kai tekstas būna iš tiesų sudėtingas, norisi viską mesti ir sau mintyse kartoji: „Viskas, daugiau tokių tekstų neimsiu“. Tačiau net neįsivaizduojate, koks jausmas apima, kai tą išverstą tekstą atiduodi klientui, o šis dar negaili ir gero žodžio. Tuomet supranti, kad tikrai ne veltui stengeisi, taip pat įgauni pasitikėjimo.

Kelionės, sutikti įdomūs žmonės, bendravimas su jais, kartais ir užsimezgusios draugystės – tai tik keli pliusai, kurie praturtina vertėjo profesiją. Ar ką nors keisčiau, jei leistų kas grįžti atgal? Tikrai ne!

– Ką rekomenduotumėte jauniems specialistams, ieškantiems darbo vietos šioje srityje?

– Niekada nepasiduoti ir nesustoti. Kadangi vertėjas verčia tekstus, kurie yra kuriami šią dieną, tad ir žinios turi būti „šios dienos“. Nepakanka žinoti, kas įvyko prieš dešimtmetį ar dar seniau. Tai ypač aktualu tiems vertėjams, kurie verčia žodžiu. Visada seku įvairias pasaulio naujienas, domiuosi tiek politika, tiek sportu, tiek informacinėmis technologijomis, tiek turizmu ir kitomis sritimis.

Labai svarbu, kad kiekvienas vertėjas atrastų savo sritį, kurioje geba versti tekstus ir atitikti keliamus terminologijos bei sakinių konstrukcijų reikalavimus. Kitaip tariant, tą sritį, kuri yra arčiausiai širdies. Vertėjų, gerai verčiančių techninius ar specifinius tekstus, visada reikia.