„Šiais laikais pagaliau daugiau dėmesio skiriama ne tik gydytojo ar techniko darbo patogumui, bet ir paciento emocijoms. Pasitelkiant naudojimo scenarijus, atsižvelgiant į psichologinius aspektus (pacientai dažnai būna įsibaiminę, jaučia ne tik skausmą, bet ir nemalonias emocijas), kuriami mažiau gąsdinantys, pacientui draugiškesni, netgi suasmeninti dizaino sprendimai“, – teigia studijos „Creatus“ dizaino vadovė Gintarė Černiauskaitė.

Pirmiausia, ji atkreipia dėmesį į vaikams pritaikytus medicininio dizaino objektus, kurie yra kitokie ne tik dydžiu, tačiau kartais ir estetiniais sprendimais. Psichologiniai aspektai vaikams kuriamame dizaine labai svarbūs.

„Pavyzdžiui, „Philips“ sukurtas „Kitten scanner“ yra maža magnetinio rezonanso prietaiso versija, leidžianti vaikams nuskenuoti savo žaislus ir supažindinanti mažuosius pacientus su procedūra – tai padeda vaikams suprasti gydymo eigą ir jos svarbą bei sumažina baimę.

Kitas puikus pavyzdys – pleistrai, keičiantys spalvą, jei žaizdoje atsiranda infekcija – tai vizualiai signalizuoja apie reikalingą intervenciją. Plačiau gali būti žinomi 3D spausdinti įtvarai, padedantys išvengti įprastinių gamybos rankomis klaidų bei protezų gaubtai, suteikiantys galimybes itin suasmeninti šiuos produktus bei siekiantys tapti mados aksesuarais“, – pasakoja G. Černiauskaitė, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) kviestinė lektorė.

Protezai iš faneros, akiniai keičiamomis dioptrijomis ir robotizuotos operacijos

Medicininio dizaino istorija skaičiuoja ne vienerius metus. Kaip vieną didžiausių medicininio dizaino pasiekimų G. Černiauskaitė išskiria masinės gamybos protezus bei neįgaliųjų vežimėlius, atsiradusius po Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų ir padėjusius grįžti į visuomenę daugeliui sužeistų žmonių.

„O šiuolaikiniai protezai kartais netgi suteikia papildomų galių, kurių neturi „sveikasis“ – leidžia bėgti greičiau, būti aukštesniam, sugriebti geriau ar turėti šešis pirštus vietoje penkių. Šie produktai padeda jaustis visaverčiu visuomenės nariu ar netgi geresniu už kitus, teigiamai išskirtiniu“, – teigia G. Černiauskaitė.

Kitas pavyzdys – Antrojo pasaulinio karo metu Charles ir Ray Eames sukurtas masinei gamybai tinkamas fanerinis kojos įtvaras: itin lengvas lenktos medienos gaminys buvo paprastai transportuojamas bei nenaudojo kariuomenei reikalingo metalo. Įdomus faktas: gaminys įkvėpė dizainerius kurti lenktos faneros baldus, kuriuos naudojame ir šiandien, taip padarydamas įtaką visai pramoninio dizaino sričiai.

„Taip pat išskirčiau Joshua Silver sukurtus besivystančioms rinkoms skirtus akinius „AdSpecs“, kurių dioptrijos keičiamos ertmę tarp dviejų stiklų pripildant skirtingu skysčio kiekiu. Akiniai kainuoja vos penkis dolerius ir yra labai tvirti ir ilgaamžiai, o jų lęšių stiprumą galima keisti ne vieną kartą. Šis gaminys atskleidžia ne tik žiedinės ekonomikos ir tvarumo vertybes, bet ir yra prieinamas milijonams žmonių, kurie iki šiol neišgalėjo įsigyti medicininių produktų“, – sako G. Černiauskaitė.

Vienas naujausių pasiekimų, jos teigimu, yra chirurginiai robotai, padedantys gydytojams atlikti tikslesnes ir mažiau invazines operacijas.

„Įdomu tai, kad kai operuojama padedant robotui, chirurgas net nebūtinai turi būti operacinėje. Tai reiškia, kad galima operuoti pacientą nuotoliniu būdu, būnant net kitame mieste ar šalyje, todėl galima pasitelkti geriausius chirurgus, jei pacientas negali atvykti dėl sunkios būklės ar kitų priežasčių. Tai didelis žingsnis siekiant kokybiškas medicinos paslaugas padaryti labiau prieinamas“, – teigia dizainerė.

Teigiamas emocijas skatina specialiai parinktos spalvos

Svarbiausios medicininio dizaino gaminių savybės – funkcionalumas, įskaitant patogumą naudoti bei higieniškumas. Šios savybės, anot G. Černiauskaitės, numato ir tam tikrų medžiagų ar net spalvų naudojimą.

„Geri dizaineriai siekia pakeisti pacientų potyrius iš įprastai neigiamų į teigiamus ar bent jau neutralius, kartu išlaikant darbo patogumą medicinos personalui. Septintajame dešimtmetyje teigiamas emocijas turėjo kelti spalvoti medicininių prietaisų paviršiai – naudotos tuo metu labai populiarios ryškios spalvos. Tačiau spalvinė gama paseno, o ir emociškai (ne techniškai) spalvoti įrenginiai neatrodė tokie švarūs kaip balti ar plieno spalvos“, – sako ji.

Tačiau šiuolaikiniai sprendimai remiasi „šiltų“ medžiagų panaudojimu, kur tai yra įmanoma: pavyzdžiui, pacientų lovos kuriamos iš medžio (ypač globos namuose), taip pat kuriami specialūs ligoninėms tinkami minkšti žaislai su antibakteriniu dirbtiniu kailiu.

„Minėtas „Philips“ „Kitten scanner“ atspindi edukacijos reikšmę žmonių emocijoms – jei suprantame, kas su mumis vyksta, tai tampa nebe taip ir baisu. Patogumas, dėmesys naudotojo emocijoms ir teigiamų patirčių kūrimas yra naujojo medicininio dizaino vertybės, kurias reikalinga vystyti ir toliau. Žinoma, išlaikant funkcionalumą ir kliaujantis naujausiomis techninėmis galimybėmis“, – tikina G. Černiauskaitė.

3D spausdinimas – individualizuotiems sprendimams

Nuo tada, kai tapo pramoniniu dizainu, o ne vien tik riboto tiražo amato dirbiniais, medicininis dizainas labai supanašėjo su kosmoso technologijomis savo higieniškumu ir estetika.

„Abiejose srityse laikomasi panašių funkcinių vertybių, naudojamos panašios medžiagos“, – pažymi KTU MIDF Pramoninio dizaino inžinerijos studijų programos kviestinė lektorė.

Medicininis dizainas visuomet žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl šiuolaikiniame dizaine svarbi trimačio spausdinimo įtaka, kartu suteikianti galimybę individualizuoti gaminius.

„Vis tik, šiuo metu medicininį dizainą dažniausiai kuria inžinieriai, kurie mažai dėmesio kreipia į empatiją vartotojui, naudojimo scenarijaus kūrimą, produkto gyvavimo ciklo dizainą ir žinoma, estetinius sprendimus. Inžinerijos ir dizaino sintezė medicinos srityje labai svarbi ir turi tiesioginę naudą“, – teigia G. Černiauskaitė.

Anot jos, medicinos dizaine vis dar trūksta dizaino ir inžinerijos dermės. Tad šiai sričiai labai reikalingi dizaineriai, išmanantys bioinžineriją, ir inžinieriai, išmanantys dizainą. Todėl dizaino inžinerijos specialybė medicinos srityje labai aktuali.

„Medicina niekuomet nestovi vietoje, nuolatos ieškoma naujų medžiagotyros, technologijų bei potyrių sprendimų, tad nors ir reikia išmanyti nemažai reglamentų, ši sritis skatina nuolatos ieškoti kūrybingų problemos sprendimo būdų. Europoje bei Amerikoje medicininio dizaino sfera nuolatos vystosi, tad darbų netrūksta. O ieškantiems papildomų iššūkių siūlau atkreipti dėmesį į Afrikos medicininio dizaino rinką, kuri yra labai plati ir išradinga“, – pažymi lektorė.

Australijos lietuvio sukurtus chirurginius įrankius gyvūnams panoro išbandyti žmonių chirurgai

G. Černiauskaitė tikina, kad Lietuvoje nemažai medicinos srities inžinierių, kuriančių ortopedines priemones bei farmacinius produktus. Tarp lietuvių kurtų gaminių – rankų drebulį padedanti suvaldyti startuolio „Fidens“ sukurta „ViLim Ball“ technologija, pusiausvyrą lavinanti „Abili balance“ platforma bei 3D spausdinami kaulų regeneracijos karkasai.

„Tačiau lietuvius dizainerius (ne inžinierius), dirbančius šioje srityje būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Medicininio dizaino sritis labai globali, tai taip pat komandinis darbas, tad gali būti, kad apie lietuvius, prisidėjusius prie medicininių naujovių, mes net nežinome“, – pastebi G. Černiauskaitė.

Pasak jos, vienas mažiau žinomų, tačiau daug pasiekusių šioje srityje yra dizaineris Girius Antanaitis, Australijos lietuvis, kuriantis veterinarinius inovatyvaus dizaino produktus: nuo sprendimų banginių užmigdymui iki paukščių sparnų gydymo prietaisų ar didžiųjų (storaodžių) gyvūnų odos siuvimo adatų.

„Jo sukurtas gyvūnų operacijoms skirtas viena ranka valdomas minkštųjų audinių skėstuvas toks patogus, kad jį išbandyti panoro ir žmonių chirurgai“, – sako KTU MIDF lektorė.

Lietuviai dizaineriai taip pat kuria randų gydymo prietaisus, 3D spausdinamus įtvarus, robotukus-pagalbininkus vaikams ligoninėse.