LAMA BPO kol kas neskelbia šiemetinių priėmimo rezultatų – nei kiek prašymų sulaukta, nei kokias studijų kryptis pasirinko abiturientai, nei kiek jų tenkina reikalavimus, stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Rezultatus, esą, nori paskelbti pati švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ir ji tai planuoja daryti rytoj.

Kol laukiame rezultatų ir kvietimų studijuoti (jie bus išsiųsti šį šeštadienį, rugpjūčio 22 d.), kol kas pasižvalgykime, kur smarkiausiai „veržėsi“ pernai metų stojantieji ir kokios studijų kryptys buvo populiariausios.

Prioritetas – universitetinės studijos

Visų pirma, pernykščiai abiturientai savo prioritetu laikė įstoti į universitetą (o ne kolegiją ar profesinę mokyklą).

2019-ais metais pirmojo etapo metu 64 proc. stojančiųjų aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas (2018 m. – 57 proc.), 36 proc. – kolegijų (2018 m. – 43 proc.). Pirmojo etapo metu 66,5 proc. stojančiųjų į universitetus buvo tų pačių metų abiturientai (2018 m. – 65,3 proc.), kolegijų sektoriuje jų mažiau – tik 33,5 proc. (2018 m. – 34,7 proc.).

Socialinių mokslų populiarumo banga

Pernai ypač išaugo stojančiųjų į socialinius mokslus skaičius. Per aštuonerius metus (nuo 2010 m. iki 2018 m.) norinčių studijuoti socialinius mokslus nuolat mažėjo (2010 metais socialinius mokslus universitetuose norėjo studijuoti kiek daugiau nei 50 proc. stojančiųjų, o 2018  m. – jau tik 35,3 proc.). Tačiau pernai šis skaičius „netikėtai“ šoktelėjo į viršų – iš visų padavusių prašymus stojančiųjų, socialinius mokslus kaip pageidaujamą studijų kryptį pernai nurodė 38,5 proc. abiturientų, stojančių į universitetus ir 41,7 proc. pretenduojančiųjų į mokslus kolegijose.

Kartu socialiniai mokslai išliko ir pačia populiariausia studijų kryptimi tiek universitetuose, tiek kolegijose.

Antra pagal populiarumą studijų kryptis, tiek pernai, tiek visus pastaruosius metus – biomedicinos mokslai. Pernai šią kryptį rinkosi 23,3 proc. stojančiųjų į universitetus ir 25,2 proc. stojančiųjų į kolegijas.

Trečioji vieta „populiariausiųjų sąraše“ universitetuose bei kolegijose išsiskyrė: universitetuose tai – fiziniai mokslai, kolegijose – technologijos mokslai.

Kur bangos ėjo žemyn

Nors valstybiniu lygmeniu nuolat kalbama, kad Lietuvoje reikia itin skatinti specialistų ruošimą infirmacinių technologijų bei inžinerijos srityse, bet pernai tendencijos šiose studijų kryptyse nedžiugino.

Pageidaujančių studijuoti informatikos mokslus pernai universitetuose sumažėjo nuo 11,08 proc. (2018 m.) iki 10,2 proc. (2019 m.). Kolegijose buvo fiksuotas atitinkamas sumažėjimas nuo 7,8 proc. iki 7,34 proc.

Inžinerijos mokslų pasirinkimas pernai išliko panašus kaip 2018-aisiais: universitetuose inžineriją norėjo studijuoti 9,39 proc. stojančiųjų (2018 m. – 9,26 proc.), kolegijose – 17,36 proc. (2018 m. – 17,28 proc.).

Universitetuose pernai nesmarkiai mažėjo ir šių studijų krypčių populiarumas: humanitarinių mokslų, sveikatos mokslų, teisės ir kai kurių kitų studijų krypčių (aiškiau galite pamatyti žemiau pateikiamoje lentelėje.

Lentelė. Studijų kryptis pagal populiarumą (pagal prašymuose nurodytas studijų kryptis), tarp stojusiųjų į universitetus:

Studijų kryptis                       2019 (proc. nuo                2018 (proc. nuo

                                              stojančiųjų)                         stojančiųjų)

Fiziniai mokslai                        1,62                                    1,68

Gyvybės mokslai                      2,55                                   2,82

Humanitariniai mokslai             8,32                                   9,96

Informatikos mokslai                10,2                                   11,08

Inžinerijos mokslai                   9,39                                   9,26

Matematikos mokslai                1,6                                    1,41

Menai                                      6,02                                  6,22

Socialiniai mokslai                    18,83                                15,4

Sportas                                   2,26                                   1,77

Sveikatos mokslai                    15,62                                 16,31

Technologijų mokslai                1,05                                   1,24

Teisė                                       4,7                                    5,46

Ugdymo mokslai                      2,38                                  2,51

Verslo ir viešoji vadyba             12,6                                  11,95

Veterinarijos mokslai                1,16                                  1,37

Žemės ūkio mokslai                  1,69                                 1,56

 

Bendri skaičiai

Iš viso praėjusiais metáis priėmime dalyvavo ir bent vieną pageidavimą nurodė 28,5 tūkst. stojančiųjų. Iš jų „einamųjų“ metų abiturientai sudarė 14,3 tūkst. (54,5 proc. nuo visų stojusiųjų).

Studijų sutartis su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis pernai sudarė 19,3 tūkst. asmenų: universitetuose – 10,7 tūkst., kolegijose – 8,6 tūkst.

Bendrajame priėmime 2019 m. dalyvavo 36 aukštosios mokyklos (17 universitetų – 12 valstybinių ir 5 privatūs bei 19 kolegijų – 12 valstybinių ir 7 privačios).

 

 

****

 

Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika

 

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com