Universitetas labai glaudžiai susijęs su moderniosios Lietuvos istorija. Nemažai universiteto profesorių, garbės daktarų yra Nepriklausomybės akto signatarai, labai svariai prisidėję ir prie paties Nepriklausomybės akto, prie Lietuvos Konstitucijos bei kitų reikšmingų teisės aktų rengimo.

Universiteto ištakos – Lietuvos policijos akademijos įsteigimas. Kad tokios aukštosios mokyklos labai reikėjo jaunai valstybei patvirtina faktas, kad Lietuvos policijos akademijos formavimo procesas vyko labai sparčiai, o naujai įsteigta Lietuvos policijos akademija savo veiklą pradėjo 1990 m. rugsėjo 1 dieną.

Nuo pat veiklos pradžios akademijoje siekta  kūrybiškai perkelti geriausius Vokietijos, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Nyderlandų teisėsaugos pareigūnų rengimo sprendinius į studijų ir mokslo sistemą. Tuometinė akademija atstovavo ir formavo naują požiūrį į policijos santykį visuomene:  kad policija turi užtikrinti ir saugoti visų piliečių teises, laisves, ginti nevaržomą naudojimąsi jomis.

Šalyje vykstant teisinės sistemos reformai, labai trūko kvalifikuotų viešojo valdymo ir teisės specialistų, todėl  Lietuvos Vyriausybė 1997 metais priėmė nutarimą, kuriuo pavedė Lietuvos policijos akademijai pradėti rengti teisės bei teisės ir valdymo studijų programas. Išplėtus Lietuvos policijos akademijos funkcijas, tais pačiais metais aukštajai mokyklai suteiktas naujas pavadinimas - Lietuvos teisės akademija. Nuo pat pirmųjų žingsnių Lietuvos teisės akademijoje buvo plėtojama demokratinė teisės doktrina, o teisės studijų programų pagrindu tapo konstitucinės, administracinės, civilinės, tarptautinės, verslo teisės disciplinos.

Šiandien – didžiausias specializuotas socialinių mokslų universitetas Lietuvoje.

Universitetas savo veiklą pradėjęs kaip viešojo saugumo, teisės specialistus ruošianti aukštoji mokykla, palaipsniui augo, stiprėjo tapdamas didžiausiu specializuotu socialinių mokslų universitetu Lietuvoje. 2004 metais jam suteiktas Lietuvos konstitucinės teisės patriarcho, profesoriaus, Lietuvos universiteto rektoriaus Mykolo Romerio vardas. Šiandien MRU rengiami viešojo valdymo, vadybos, ekonomikos, politikos mokslų, psichologijos, socialinio darbo, edukologijos, kitų socialinių mokslų specialistai. MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė džiaugiasi, kad savo 30-metį universitetas pasitinka išsigryninęs savo stiprybes, turintis ryškų identitetą, turiningą istoriją, savo vietą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio aukštojo mokslo žemėlapyje: „Esame didžiausias ir toks vienintelis Lietuvoje specializuotas socialinių mokslų universitetas, – sako I. Žalėnienė. – Nors socialinius mokslus vysto ir plačios aprėpties, ir technologinės pakraipos aukštosios mokyklos, mūsų universitetas tarp jų išsiskiria stipriomis ir unikaliomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpkryptinėmis studijų programomis ir moksliniais tyrimais, pripažįstamais tarptautiniu mastu. O universiteto misija nesikeičia – aktyviai prisidėti prie valstybės teisės ir valdymo sistemų, saugumo stiprinimo, prie tvarios, atviros, skaidrios, laisvos valstybės klestėjimo ir visų piliečių gerovės“. 

Šiandien universitetas aktyviai plėtoja tarptautines akademines ir mokslo partnerystes, ypač su Azijos universitetais, orientuojasi į tarptautinius studijų ir mokslo kokybės standartus, įgyvendina inovatyvius vadybos ir organizacijos valdymo sprendimus. MRU aktyviai įsitraukęs į tarptautinius mokslinių tyrimų ir studijų profesinius dalykinius tinklus ir konsorciumus, yra keliasdešimties tarptautinių organizacijų narys, turi dvišales bendradarbiavimo sutartis su beveik pusšimčiu pasaulio valstybių universitetų, yra vienintelis teisės kryptyje tarp Baltijos šalių patenkantis tarp 250 geriausių pasaulio universitetų dalykiniame QS reitinge, atstovauja Lietuvos aukštąjį mokslą Pasaulio universitetų asociacijoje.