Šiemet į aukštąsias mokyklas iš viso priimta 20,3 tūkst. pirmakursių, tai tūkstančiu arba 5 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 19,3 tūkst.  Universitetuose stojantieji sudarė 11,7 tūkst. studijų sutarčių (2019 m. – 10,7 tūkst.), o kolegijose – 8,6 tūkst. sutarčių (2019 m. – 8,6 tūkst.).

Tiesa, tarp visų įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas šiemetiniai abiturientai sudaro tik kiek daugiau nei pusę būsimų pirmakursių – 11,4 tūkst. (apie 56,2 proc.). Pernai tarp visų įstojusiųjų tuometiniai abiturientai sudarė 62,2 proc. (beveik 12 tūkst. pirmakursių).

Apie du trečdalius visų įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas – 13,5 tūkst. (apie 66,5 proc.) – sudaro tie pirmakursiai, kurie įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas arba vietas su studijų stipendijomis.

Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės apie 2,1 tūkst. stojančiųjų, turinčių bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2019 m. – 1,8 tūkst.), iš kurių 1,6 tūkst. – šių metų abiturientai (2019 m. – 1,4 tūkst.). Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete (863).

Universitetuose populiariausi socialiniai mokslai

Bendrojo priėmimo metu stojantiesiems buvo pasiūlyta 618 studijų programų (2019 m. – 614). Priėmimas įvyko į 581 programą (2019 m. – 546).

Stojantieji į universitetus prioritetą skyrė Socialinių mokslų studijų krypčių grupės programoms. Jas rinkosi 19,31 proc. stojančiųjų.

Stipendijomis paskatinti stojantieji šiemet noriai rinkosi ugdymo mokslų studijų programas. Pedagogines studijų programas į savo prašymus pirmuoju prioritetu įtraukė beveik dukart daugiau stojančiųjų, nei pernai: šiemet – 4,27 proc., pernai – 2,38 proc.

Studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 901 pirmakursis (2019 m. – 429), iš jų 580 – valstybės finansuojamose vietose (2019 m. – 249).

Trauka šiek tiek paaugo ir į teisės, verslo ir viešosios vadybos krypčių programas.

Kolegijose rinkosi vadybą

Kolegijose populiariausia išliko verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupė. Šios grupės programas savo prašymuose aukščiausiu pageidavimu nurodė 27,77 proc. stojančiųjų (2019 m. – 28,32).

Kolegijose taip pat reikšmingai išaugo norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslus skaičius. Šiemet šios krypties studijų programas pasirinko 5,15 proc., pernai – 3,22 proc. stojančiųjų.

Taip pat paaugo stojančiųjų skaičius, norinčiųjų studijuoti socialinius mokslus kolegijose. Pernai šios krypties programas rinkosi 8,38 proc., o šiemet – 9,44 proc. aukštojo mokslo siekiančių jaunuolių.

Daugiausia pirmakursių – Vilniaus universitete

Universitetuose sudarytos 9,2 tūkst. sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų (2019 m. – 7 tūkst.). Čia studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 7,56, aukščiausias jis yra priimtųjų į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (9,85).

Daugiausia sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų sudaryta su Vilniaus universitetu (3 868), Vilniaus Gedimino technikos universitetu (1 173) ir Kauno technologijos universitetu (1 150). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus universiteto Teisės studijų programa (250), Kauno technologijos universiteto Programų sistemų (237) ir Vilniaus universiteto Ekonomikos studijų programos (205).

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose universitetuose sudaryta 2,5 tūkst. sutarčių (2019 m. – 3,6 tūkst.). Mokėsiančių už studijas universitetuose vidutinis konkursinis balas siekia 6,83.

Universitetų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studentų sulaukė Vilniaus universitetas (700), Vytauto Didžiojo universitetas (401) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (367).

Kolegijų tarpe populiariausia Vilniaus kolegija

Su kolegijomis stojantieji sudarė 4,3 tūkst. valstybės finansuojamų studijų sutarčių (2019 m. –  4,7 tūkst.). Jų vidutinis konkursinis balas siekia 6,03, o didžiausias yra Vilniaus dizaino kolegijos studentų (9,06).

Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija (1 314), Kauno kolegija (1 044) ir Klaipėdos valstybine kolegija (352). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus kolegijoje vykdoma Tarptautinio verslo studijų programa, kurioje studijuos 179 studentai, čia taip pat populiarios Programų sistemos, kurias pasirinko 96 asmenys. Kauno kolegijoje 80 sutarčių sudarė stojantieji į Logistikos studijų programą.

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose kolegijose sudaryta 4,3 tūkst. sutarčių (2019 m. – 3,9 tūkst.). Mokėsiančių už studijas kolegijose vidutinis konkursinis balas siekia 4,72.

Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studentų sulaukė Socialinių mokslų kolegija (1 349), Vilniaus kolegija (710) ir Kauno kolegija (530).

Priėmimas į profesines mokyklas šiemet taip pat rekordinis

Šiemet itin didelio stojančiųjų dėmesio sulaukė ir priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Siekiantieji įgyti profesinį išsilavinimą sudarė 1,5 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai: šiemet – 21,1 tūkst., pernai – 19,6 tūkst. Iš jų valstybės finansuojamos vietos skirtos 20,8 tūkst. profesinio mokymo sutartis sudariusių asmenų, 2019 m. – 19,2 tūkst.

Šiemetiniai rezultatai yra geriausi nuo 2017 m., kai startavo bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema, taip pat šiemet pirmą kartą pasiektas priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planas.

Beveik 400 gimnazistų pasinaudojo šiemet pirmą kartą sudaryta galimybe įgyti profesijos žinių dar besimokant mokykloje.

 

******

 

 

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com