Vilnius Tech universitete baigėte verslo vadybos ir administravimo bakalauro bei magistro studijas. Kodėl pasirinkote būtent jas?

Šią studijų programą pasirinkau neatsitiktinai. Jau mokykloje domėjausi įvairiais vadybiniais aspektais ir verslo valdymo galimybėmis. Žinoma, laikotarpis tam buvo itin palankus – atkūrus Nepriklausomybę, pradėjo kurtis didžiosios kompanijos. Mane labai domino, kaip verslo augimo strategiją galima pagrįsti moksliškai. Pasirinkau Vilniaus Gedimino technikos universitetą todėl, kad tai – stiprią inžinerinę kryptį turintis universitetas. Vilnius Tech mane paskatino rinktis ir dėdė, šviesios atminties Lietuvos akademikas Vytautas Statulevičius, su kuriuo studijų klausimus aptarinėjau dar besimokydamas mokykloje. Supratau, kad įgysiu ne tik vadybinių, bet ir inžinerinių žinių. Studijų metais tuo įsitikinau. Mokiausi tokių dalykų, kaip chemija, fizika, medžiagų atsparumas. Buvo įdomu sužinoti naujų dalykų, gauti tam tikrus pagrindus.

Kaip universitete įgytas žinias ir praktinę patirtį pritaikote darbe?

Studijuodamas magistrantūroje, buvau pasirinkęs finansų prognozavimo ir valdymo studijų kryptį. Vasarą teko atlikti praktiką banke, draudimo kompanijoje. Tai padėjo įtvirtini žinias, įgytas universitete. Dabar domiuosi nekilnojamuoju turtu (NT). Mano pirmieji darbai buvo viešajame sektoriuje, jei tiksliau – Vilniaus miesto savivaldybėje. Prieš baigiant studijas, prasidėjo Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES), NATO procesas. Tuo metu Vilnius buvo pavyzdinis miestas ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Tai padėjo sparčiau vystytis verslui, miestas tapo patrauklus naujoms investicijoms. Man pavyko įsidarbinti į Ekonominės plėtros ir investicijų skyrių, investicijų poskyrį. Ten dirbau su naujais Vilniaus miesto projektais. Buvo įdomu vadybines žinias, gautas universitete, pritaikyti ir darbe. Šiuo metu dirbu LNTPA. Atstovaujame plačiam sektoriui, kuris sukuria keliolika procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Dirbant šiame darbe, man padeda universitete įgytos vadybinės žinios, pavyzdžiui, kaip valdyti organizaciją, kurios nariai konkuruoja tarpusavyje. Stengiuosi juos suburti, kad siektų bendro tikslo, nuolat skatinu dalytis informacija. Labai įdomu stebėti, kai konkurentai susivienija dėl bendro tikslo. Pagrindinė mano užduotis – surasti visų gerąsias savybes ir stiprybes.

Papasakokite, kokia veikla užsiima Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir kokių iššūkių tenka patirti darbe?

Esame nedidelė organizacija, kurioje dirba tik keturi darbuotojai. Iššūkiai – kasdieniai. Dažnai tenka paaiškinti šios organizacijos poreikį: tokios, kuri vienija konkurentus, bet tuo pačiu ir atstovauja visam NT sektoriui. Svarbu palaikyti glaudžius santykius su asociacijos nariais, mokėti argumentuotai įtikinti. Drauge stengiamės tobulinti tam tikrus teisės aktus ir nuostatas. Su iššūkiais susiduriu nuolat: ieškau argumentų, gilinuosi į įvairius specifinius klausimus, susijusius su statybomis, mokesčiais, teise. Dažnai rengiame konsultacinius posėdžius. Žinoma, nekilnojamojo turto sektorius – inertiškas, jis keičiasi lėtai.

Kaip vieną iš iššūkių galėčiau išskirti ir pastebimų pokyčių diegimą kituose sektoriuose. Šiuo metu ketvirtoji pramonės revoliucija sparčiai skinasi kelią ir statybos srityje, kur bus neišvengiamai diegiama. Iš tiesų iššūkis yra išjudinti, paspartinti NT sektorių. Bet džiaugiuosi, kad pamažu tai pavyksta padaryti ir pokyčiai matomi įmonėse, su kuriomis bendradarbiaujame.

Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

Mano darbo dienos būna labai įvairios. Nuolat vyksta susitikimai ar posėdžiai. Pirmoje dienos pusėje domiuosi užsienio naujienomis ir praktikomis, rengiu įvairius pasiūlymus. Popietėmis dažniausiai keičiuosi informacija su kolegomis. Daug bendrauju su panašia veikla užsiimančiomis asociacijomis. Taip pat su architektais, projektuotojais, statybininkais, kompanijomis, kurios vis daugiau domisi statybos ir nekilnojamojo turto sritimis. Žinoma, daug bendrauju ir su asociacijos nariais. Karantino metu kardinaliai pasikeitė ir mano darbotvarkė – daug laiko praleisdavau prie kompiuterio, su partneriais bendraudavau telefonu, naudodamasis nuotolinėmis susisiekimo priemonėmis. Tai padėjo sutaupyti nemažai laiko. Prisidedu ir prie du kartus per metus organizuojamo renginio „Būsto mugė“. Jo metu stengiamės suburti dideles bendruomenes žmonių, kurie planuoja įsigyti būstą. Dalyviams pasakojame apie miesto planavimą, būsto rinkos tendencijas, finansavimo, investavimo galimybes.

Šiais metais buvote išrinktas LNTPA prezidentu. Kas pasikeitė juo tapus, atsirado daugiau atsakomybių?

Man labai džiugu, kad žmonės, su kuriais kuriame darnią nekilnojamojo turto politiką, išlieka tie patys. Manau, kad mano užduotys taip pat išliks tos pačios. LNTPA prezidentas, mano manymu, yra atstovaujamoji pozicija, tad teks dažniau pasisakyti viešojoje aplinkoje ir kalbėti asociacijai aktualiausiomis temomis. Vyks ir daugiau posėdžių, susitikimų su politikais. Man įdomiausia – burti bendruomenę, NT kompanijas, kurios išreiškė pasitikėjimą ir balsavo už mane. Taip pat noriu stiprinti tarptautinį asociacijos atstovavimą ir įstoti į dvi tarptautines organizacijas, su kuriomis jau kurį laiką netiesiogiai bendradarbiaujame: BuildEurope ir Urban Land Institute. Didelį dėmesį noriu atkreipti ir į nekilnojamojo turto vystytojų švietimą – sukurti nuolatinio tobulinimosi mokymų programą, kuri padėtų nenustoti tobulėti.

Kaip manote, kokių įgūdžių ir savybių reikės ateities darbuotojams?

Ateities darbuotojams reikės žinoti, kur rasti reikiamą informaciją. Anksčiau informacijos ieškojome bibliotekose, gyvai susitikę su savo srities profesionalais. Dabar viskas yra „čia ir dabar“. Labai svarbu ir bendradarbiavimas. Jeigu užsidarysi ir vienas ką nors kursi, tau gal ir pavyks, tačiau tai užtruks labai ilgai. Karantinas parodė, kad žmonės buriasi į bendruomenes: kažkas savanoriauja, padeda medikams, kuria bendrus inovatyvius produktus. Tokių iššūkių gyvenime turėsime dar ne vieną. Tai tik įrodo, kad stiprybė yra vienybėje. Man patinkantis darbas – atrasti stipriąsias tokių bendruomenių puses.

Ar pastebite, kaip keičiasi nekilnojamojo turto rinka?

Neišvengiame inovacijų, robotizacijos procesų. Matome, kad dabar namus gali statyti robotai. Taip pat namai gali būti ir atspausdinti. Ateis laikas, kai į rankas bus paimamas brėžinys, nusprendžiama, kas ir kaip turi atrodyti, o tuomet užteks tiesiog paspausti mygtuką ir atsiras namas. Apie tai kalbama jau dešimt metų, kinai yra pastatę pirmuosius pavyzdžius. Iššūkiai bus nemaži. Keičiantis statybų sektoriui, keisis ir darbo rinka. Labai svarbus taps naujų kompetencijų atradimas. Dalis žmonių statybų sektoriuje taps nebereikalingi ir turės persikvalifikuoti.

Ką patartumėte žmonėms, kurie nori užsiimti nauja veikla, tačiau nedrįsta išbandyti savo jėgų naujose srityse?

Nėra lengva įkvėpti drąsos. Patarčiau visuomet galvoti apie rezultatus. Įsivaizduokite, kad norite tapti inovacijos kūrėju, atrasti naują sritį ar nišą, kuri nėra užimta. Arba priešingai: ji užimta, tačiau jūs galite atsikovoti visuomenės dalį. Tam reikia atkaklumo ir alkanumo. Jei turite šias savybes, kryptingai judėkite tikslo link. Negaliu pasakyti, kad to reikia visose srityse, tačiau drąsos, tinkamos komandos ir kompetencijų tikrai reikia. Svarbiausia turėti tikslą. Dabar turime labai daug informacijos, ją galime susirasti bet kur ir bet kada. Noriu palinkėti ieškoti ir kurti ryšius kuo įvairesnėse srityse, kreiptis pagalbos, išnaudoti šiuolaikinius komunikacijos kanalus. Taip pat linkiu ir daug drąsos, nes drąsūs asmenys visko pasiekia greičiau. Šiuo metu reikia mąstyti globaliai, kurti verslus ne Lietuvai, o visam pasauliui. Esame technologiškai stipri šalis, turime puikių dėstytojų, profesorių, besidominčių pasauline praktika ir besistengiančių ją perteikti studentams. Tai yra puiki dirva augti.