Kaip minėjo Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, Prancūzijos prezidentas, turėdamas gana nedaug laiko vizitui Lietuvoje, pats iniciavo savo apsilankymą Vilniaus universitete bei diskusiją su studentais. Panašu, kad E.Makronas ne tik vertina mokslo bei švietimo reikšmę „naujojoje Europoje“, bet ir vertina jaunimo indėlį kuriant tokią Europą, kuri būtų vieningesnė bei atsakingesnė tiek prieš kaimynus, tiek prieš planetą kurioje gyvename.

Žinoma, diskusijos metu buvo užduota nemažai klausimų apie politines aktualijas – visa tai aprašyta/atspindėta įvairiuose žiniasklaidos kanaluose. Na, o mes atrinkome būtent tuos klausimus bei temas, kuriose E.Makronas kalbėjo apie mokslą (pavyzdžiui, ar verta rinktis humanitarinius mokslus šiuolaikiniame pasaulyje) bei apie jaunimą.

Humanitarų svarba nemažėja

Klausimą apie humanitarinių mokslų svarbą (arba tiksliau, jų „nuvertinimą“) šiandieniniame pasaulyje Prancūzijos prezidentui uždavė Vilniuje kalbotyrą studijuojanti prancūzė Gabriela (save ji pavadino „pusiau prancūze, pusiau lietuve“). Ji išreiškė mintį, kad šiandieniniame pasaulyje tikslieji mokslai vertinami labiau, o humanitariniai – galimai nepakankamai.

„Galima pamanyti, kad mums nereikia filosofų, filologų, istorikų“, – sakė mergina. Priminusi Prancūzijos prezidentui jo filosofijos mokslų diplomą, studentė klausė, kokią vertę humanitariniuos moksluose mato E.Makronas ir kaip jo manymu, humanitariniai mokslai galėtų „pasireikšti“ šiuolaikiniame pasaulyje.

Visų pirma, E.Makronas akcentavo, kad „netgi šiais sudėtingais laikais, arba tiksliau – ypač šiais sudėtingais laikais“ reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir į aukštąjį mokslą, ir tai reikia daryti „visuose sektoriuose“.

„Aš niekuomet griežtai neskirsčiau mokslų į humanitarinius ir tiksliuosius ir nedariau takoskyros tarp fundamentaliųjų tyrimų ir technologinių tyrimų. Pasaulis, kuriame gyvename, keičiasi labai greitai“, – sakė Prancūzijos prezidentas. Jis pateikė pavyzdį iš šiandieninės pandemijos.

„Jei pandemiją stengsimės suvaldyti tik su virusologais ar kitais šios srities specialistais, mes neišspręsime šio klausimo. Tam  reikalingos įvairios disciplinos (...). Tam kad suvaldytume pandemiją, mums reikalingi epidemiologai, medikai. Taip pat biologai, kurie domisi abiem sritimis – taigi, yra tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų. Tačiau mums reikalingi ir sociologai, psichologai, kognityviosios psichologijos specialistai, kadangi turime vertinti žmonių reakcijas, ir tai yra bendro darbo dalis“, – sakė E.Makronas.

Jei kreipsime dėmesį tik į technologinę pusę, mes apsiriksime

Kitą pavyzdį E.Makronas pateikė iš „daiktų interneto“ srities („daiktų interneto“ sąvoka kalba apie idėją, kai tarpusavyje sujungus kelis išmaniuosius įrenginius, vienu įrenginiu būtų galima valdyti kitą, – pavyzdžiui, išmaniuoju telefonu prisijungti prie televizoriaus, garso kolonėlių ar net kavos aparato ir siųsti „nurodymus“ įjungti muziką, paruošti kavos ir t.t.). Kadangi visai tai vyktų internetiniame tinkle, jame atsidurtų privatūs duomenys apie milijardų žmonių buities įpročius bei turimus įrenginius.

„Daiktų internetas stipriai pakeis mūsų gyvenimą, ims kištis į mūsų privatų gyvenimą, taigi čia reikės nustatyti taisykles, (...) reikės etikos specialistų. Esu įsitikinęs, kad jeigu mes kreipsime dėmesį tik į technologinę pusę ir į tiksliuosius mokslus, mes apsiriksime. Taigi, Prancūzijoje mes reinvestuojame į visus studijų sektorius ir siekiame vystyti bendradarbiavimą tarp skirtingų disciplinų. Visoje Europoje turime daryti tą patį“, – sakė E.Makronas.

Lietuvių patirtis – turtas, kurį reikia išnaudoti

Fizikos mokslų studentas Justas paklausė E.Makrono, kokį jis mato universitetų ir studentų vaidmenį, kuriant Europos universitetą bei apskritai pokyčius Europoje.

„Europos universiteto idėja yra labai svarbi, o studentų vaidmuo tame yra centrinis“, – sakė prezidentas.

Jis kalbėjo, kad „Erasmus“ programos ribose studentai ne tik turėjo galimybes pagyventi ir mokytis kitose Europos šalyse, bet ir atlieka labai svarbų apsikeitimo žiniomis vaidmenį.

Tačiau Erasmus“ programa ir dar palyginti neseniai pradėtas kurti Europos universitetas (stipriausių universitetų tinklas Europoje) lyg ir yra visur, bet „tuo pačiu niekur“.

Kaip tolesnį žingsnį vystant šią idėją E.Makronas mato tai, kad Europos universiteto veikla turi būti sutelkta keliose svarbiose „vietose“ – tai būtų universitetų junginys, kur keli universitetai kartu sukuria bendrą programą, o studentai „keliauja“ tarp šių universitetų – tarp 4-5 vietų.

„Turi atsirasti tokios svarbios vietos. Štai dabar aš esu Lietuvoje ir galiu pasidalinti su jumis daugiau, nei tuo atveju jeigu mes susitiktume Briuselyje“, – palygino E.Makronas.

„Jeigu viskas vyks tiktai Briuselyje – (...) Europos ne tokia mintis. Europos mintis yra eiti pas kitus, eiti link kitų. Šiame Europos universitete studentai galės įgyvendinti šią viziją – semestras po semestro jūs keliausite (iš vieno universiteto į kitą), ir taip atnešite savo žinias (į tuos universitetus), o taip pat išmoksite daug ko, ar tai būtų humanitariniai ar tikslieji mokslai. Tai yra kolektyvinė patirtis ir noras pakeisti pasaulį“, – sakė prezidentas.

Pasak jo, studentai „keliaudami“ iš vieno universiteto į kitą, geriau suprastų Europą ir išvystytų „savo Europos viziją“ bei pasidalintų savo patirtimi, kuri yra skirtinga atskirose ES šalyse.

„Jūsų geopolitinis jautrumas ne toks pats, kaip ispano studento ar prancūzo. Jūsų tėvai išgyveno kitokius (istorinius) dalykus, ne tokius kaip kitų Europos šalių studentų tėvai. Tai yra tikras turtas, kurį reikia išnaudoti. Europos universiteto idėja yra tokia – kad visi mokosi kartu, ir visa karta išmoksta bendrų dalykų“, – sakė E.Makronas.

Niekada tiek daug nėra prašyta iš jaunimo

Prancūzijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad šiemetinė pandemija privertė Europos lyderius „paprašyti iš jaunimo daug labai daug pasiaukojimo“. Visose šalyse jaunimas turi apriboti save, kad išsaugotume vyresnius visuomenės narius.

„Norėčiau perduoti šią žinią visam Europos jaunimui. Mes išgyvename sunkų periodą, tai yra beprecedentinis laikotarpis, kai prašome jaunimą labai daug pasiaukojimo, norėdami apsaugoti tuos, kurie yra senyvo amžiaus ir pažeidžiamiausi. (...) Nenoriu, kad kas nors pamirštų, kokių pastangų mes prašome iš jaunimo. Yra labai daug apribojimų – uždaryti barai, kur būtent bendrauja studijuojantis jaunimas, studijos per atstumą, tai nėra labai malonu. Studentai patiria stresą, jie žengia į darbo rinką, kuri yra suvaržyta, o joje labai didelis nedarbas, ekonominiai sunkumai. Niekada nėra paprašyta tiek daug iš jaunimo – tam, kad mes išgyventume kartu“, – tvirtino Prancūzijos prezidentas.

Pasak E.Makrono, tai taip pat įpareigoja Europos lyderius. „Mes negalime prašyti iš jaunimo daryti tokias pastangas, ir kartu palikti jiems pasaulį, kuriame klimato kaitos problema yra neišspręsta, o Europa būtų destabilizuota ir būtų paliktos skolos. To neturi būti“, – sakė E.Makronas.

Pasak E.Macrono, Europos lyderiai turi ieškoti būdu kartu su jaunimu spręsti šias problemas. „Nes tai bus jūsų pasaulis“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

 

******

 

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com