Kaip išlikti budriems kelyje, tinkamai pasirinkti transporto priemonę, apsaugoti save ir kitus, pataria VILNIUS TECH absolventas Justas Petryla, parengęs baigiamąjį magistro darbą apie elektrinių paspirtukų eismo saugumo užtikrinimą.

Jeigu nusprendėte įsigyti elektrinį paspirtuką, svarbu, kad atkreiptumėte dėmesį į jo techninius parametrus. Nuo elektrinio paspirtuko galios ir maksimalaus važiavimo greičio priklauso transporto priemonės kategorija. Svarbu žinoti, kad įsigijus elektrinį paspirtuką, kurio maksimalus greitis viršija 25 km/val., juo negalima važiuoti dviračių takais ar šaligatviais. Norint tokį paspirtuką eksploatuoti gatvėse – privaloma transporto priemonės registracija, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės draudimas, ženklinimas valstybiniais numeriais bei AM ar aukštesnės kategorijos vairuotojo pažymėjimas.

Dėl elektrinių paspirtukų dalyvavimo eisme, iššūkių saugumui kyla ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. VILNIUS TECH absolventas išskiria gerąsias praktikas, sprendžiant kylančius eismo saugumo pavojus.

„Transporto priemonės griežčiau reguliuojamos teisiškai. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Singapūre, elektrinės transporto priemonės registracija – privaloma. Kai elektrinis paspirtukas užregistruojamas, jis pažymimas lipniu, šviesą atspindinčiu, registracijos duomenis atitinkančiu žymekliu. Jis padeda lengviau identifikuoti transporto priemonę ir vykdyti eismo kontrolę“, – teigia vyras.

Pėstieji yra pažeidžiamiausi eismo dalyviai. Dėl šios priežasties Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje draudžiama elektriniais paspirtukais važiuoti pėsčiųjų takais.

Pasak J. Petrylos svarbu, kad elektrinių paspirtukų dalijimo paslaugas teikiančios įmonės įsitrauktų į eismo saugumo gerinimo programas. Jos numato, kad tokiose miesto zonose, kaip parkai, pėsčiųjų alėjos, turistinės vietovės ir kt. būtų reguliuojamas maksimalus elektrinių paspirtukų leistinas greitis. Taip pat, kad tam tikrose miesto dalyse būtų taikomi draudimai statyti transporto priemonę ar netgi uždrausti elektrinių paspirtukų eismą jautriose eismo zonose.

„Galima pastebėti, jog gatvėse elektriniai paspirtukai parkuojami netvarkingai, statomi bet kur. Dėl šios priežasties reikia įrengti specialias stovėjimo vietas, įkrovimo punktus. Taip būtų išsprendžiama netvarkinga paspirtukų parkavimo problema“, – pataria baigiamąjį darbą apie elektinius paspirtukus parengęs Justas.

Anot VILNIUS TECH absolvento, daugėja žmonių, besirenkančių darnias transporto priemones. Jis pastebi, kad miesto gatvės vis dar yra labiau pritaikytos automobiliams, tačiau didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės – pasirengusios darnaus judumo planus, tik reikės laiko, kol numatyti sprendimai bus įgyvendinti.

„Įsivaizduokite, kad gerai žinomu maršrutu namai-darbas-namai keliaujate elektriniu paspirtuku. Juo važiuoti pėsčiųjų taku – draudžiama. Ar naudojantis dviračių takais, važiuojant ramiomis gatvėmis, nepažeidžiant eismo taisyklių pavyktų sklandžiai pasiekti kelionės tikslą? Užduokite sau šį klausimą. Tuomet bus lengviau įvertinti, kaip infrastruktūra pritaikyta eismo dalyviams“, – sako J. Petryla.

Universiteto absolvento nuomone, skirtingais greičiais judantys eismo dalyviai turėtų naudotis jų judėjimo poreikius atitinkančia infrastruktūra. Taip sukeltų mažesnį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu paminėti, kad elektriniai paspirtukai – jautresni dangos nelygumams, lyginant su dviračiais. Jei dviračių takas išklotas trinkelėmis, juo važiuoti elektriniu paspirtuku nepatogu.

Šiuo metu elektriniu paspirtuku, kaip ir dviračiu, gatve važiuoti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Svarbu pabrėžti, kad važiuojant gatve būtina mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis.

„Saugumas kelyje priklauso to, ar 14 metų sulaukęs asmuo žino kelių eismo taisykles, geba priimti atsakingus ir teisingus sprendimus, eisme dalyvauja nesukeldamas pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Amžius negali lemti, saugu ar ne važiuoti elektriniu paspirtuku. Jaunesnio amžiaus vairuotojų pasiruošimą dalyvauti eisme turėtų įvertinti tėvai”, – teigia absolventas.

Žmonės, važinėjantys elektriniais paspirtukais, nevertina jų kaip transporto priemonės, kuriai galioja kelių eismo taisyklės. Jie dažnai važiuoja prieš eismą, pėsčiųjų perėjomis, nerodo posūkių signalų ir atlieka kitus eismo taisyklių pažeidimus. Svarbu nepamiršti, kad elektrinių paspirtukų vairuotojams keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir dviratininkams.

„Mano manymu, pagrindiniai saugumo reikalavimai yra šie: iki 18 metų vairuotojams, važiuojantiems keliu, privaloma dėvėti šalmą, o sulaukus pilnametystės – rekomenduojama, stengtis nevažiuoti nevažiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, nebent jais važiuoti nesaugu, pavyzdžiui, yra duobių. Draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų“, – sako VILNIUS TECH absolventas.

Pasak J. Petrylos, važiuodamas pėsčiųjų taku, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, pro juos važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui, apie 3-7 km/h. Visais atvejais, prieš dalyvaujant eisme, patariama prisiminti ir pasikartoti, o nemokantiems – išmokti Kelių eismo taisykles, skirtas dviračių vairuotojams.  Nesilaikant saugumo reikalavimų išauga eismo įvykių rizika.

Važiuodami pėsčiųjų takais, elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai linkę daryti prielaidą, jog pėsčiojo ėjimo kryptis lenkimo metu nepasikeis. Priešingu atveju galima sunkiai sužaloti ne tik save, bet ir pėsčiąjį.

„Svarbu saugotis išvažiavimų iš kiemų ir kitų riboto matomumo zonų, kuriose automobilio vairuotojas gali laiku nepamatyti greitai atvažiuojančio elektrinio paspirtuko. Tokiose vietose patariama sumažinti greitį. Mano manymu, pagrindinės priežastys, dėl kurių įvyksta eismo nelaimės – taisyklių nesilaikymas ir atidumo trūkumas“, – svarsto J. Petryla.

Naudojantis elektriniu paspirtuku labai svarbu stebėti kitus eismo dalyvius ir prisiminti, kad ši transporto priemonė – vos girdima, tad norint apsisaugoti, derėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę, įsijungti žibintus.