Lietuvių programa 5-8 klasėms dar nebaigta rengti, tačiau jau galima pamatyti, kurlink yra judama. Rengėjai sako, kad jų tikslas – jog literatūrai būtų grąžintas meno statusas ir ji būtų naudojama ugdant XXI amžiui svarbias kompetencijas, kad gerėtų teksto suvokimas, kad mokiniai lėtai ir atidžiai skaitydami įvairių laikotarpių, rūšių ir šalių literatūrą mokytųsi kritiškai mąstyti.

„Naują literatūros ugdymo kryptį brėžiančiai darbo grupei priklausantys lituanistai siekia, kad programos apimtis būtų mažesnė nei dabar, bet norint ugdyti atidaus ir lėtojo skaitymo įgūdžius įtraukiama didesnės apimties kūrinių. Atsisakoma dalies liaudies dainų – jas ketinama perkelti į istorijos mokymo kursą, kai kurie autoriai, tarkim, Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, perkeliami į kitas klases, „Hobitas“ ar „Narnijos kronikos“ taptų privalomaisiais kūriniais, o „Anykščių šilelis“ būtų skaitomas per ekologijos prizmę“, – rašo portalas lrt.lt.

Mindaugas Grigaitis, vienas iš programos rengėjų ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas, lrt.lt portalui sakė:

„Išsikėlėme tikslą, kad programa turėtų pakelti mokinių skaitymo ir teksto suvokimo gebėjimus. Todėl orientuojamės ne tiek į siekį perteikti tautos istoriją ir kultūrą, kaip kad yra dabartinėje programoje, bet į tai, kad vaiką mokytume literatūrą skaityti kaip meną, sudominti jį skaitymu, parodyti, kad mokydamasis analizuoti literatūrą gali geriau pažinti savo paties jausmus, save kaip asmenybę“.

Pasak M.Grigaičio, iki šiol vaikas pažintį su literatūra pradėdavo nuo Martyno Mažvydo „Katekizmo“ ar Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalbos.

„Akivaizdu, kad tai slenkstis, kurio penktokas neperlipa, nes tai neatitinka jo amžiaus. Ir Kristijonas Donelaitis penktokams per sunkus. Tad dabar bandome pakoreguoti, kad penktoje klasėje būtų skaitomi paprastesni kūriniai. Pirmoji tema turi sudominti vaiką skaitymu, supažindinti jį su tuo, kas yra literatūra, o paskui turi būti lipama ant aukštesnio laiptelio, kai tekstai sudėtingėja, kad būtų lavinamas mąstymas. Mums reikia, kad skaitytojas augtų, kad jis galėtų skaityti vis sudėtingesnius tekstus“, – lrt.lt portalui sakė M.Grigaitis.

Planuojama, kad pagal naują lietuvių kalbos ir literatūros mokymo programą mokiniai mokysis jau po dvejų metų.

Šiuo metu vyksta baigiamieji programos rengimo darbai bei prasideda diskusijos, ar „ten einame, kur norime nueiti“ – tai yra, ar lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi programa reikia siekti ugdyti patriotus, ar literatūrą mylinčias, ja besidominčias asmenybes. Šios diskusijos, žinoma, užtruks... :)

 

******

 

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com