Taigi, keli faktai apie Halovyno bei Vėlinių priešistorę:

  • Manoma, kad Halovyno tradicijų ištakos – keltų šventė, kuri buvo vadinama „Samhain“. Senovės keltai, gyvenę dabartinės Airijos teritorijoje jau prieš du tūkstančius metų, šią dieną degdavo laužus bei dėvėjo šmėklų kostiumus.
  • Lapkričio 1-oji keltų kalendoriuje buvo naujų metų pradžia – kitaip tariant, laikmetis, kai baigiasi vasara ir prasideda žiema. Keltai tikėjo, kad naujų metų išvakarėse (paskutinę spalio dieną), riba tarp mirusiųjų pasaulio ir gyvųjų „išskysta“, ir gyviesiems tampa įmanoma bendrauti su mirusiais. Taigi, žmonės rengdavosi šmėklų kostiumais, kad tie mirusieji, kurie galėtų būti jiems „nedraugiški“, nepadarytų žalos.
  • Keltai taip pat tikėjo, kad metų sandūroje, atsivėrus durims į mirusiųjų pasaulį, jų šventikai (vadinami druidais) galės geriau spėti ateitį – nes jiems į pagalbą ateis mirusiųjų sielos. Taigi, šią dieną buvo deginami ritualiniai laužai, o dievams aukojami gyvuliai bei daržo gėrybės.
  •  Romėnams nukariavus keltų teritoriją (apie 40 metų pr.kr.), „Samhain“ šventė buvo „įkorporuota“ į romėniškų švenčių kalendorių ir „pakišta“ po romėniška tradicija švęsti mirusiųjų dieną panašiu metu – tokia šventė tarp romėnų irgi buvo švenčiama spalio pabaigoje, ir vadinosi Feralia.
  • Tą patį apie šešis šimtus metų po Kristaus padarė katalikų bažnyčia – vietoj „Samhain“ ar Feralijos švenčių, buvo įteisintos analogiškos katalikiškos šventės –Visų šventųjų diena lapkričio 1 d. ir Mirusiųjų diena (arba Vėlinės) lapkričio 2 d. Įdomu, kad dar X-ame amžiuje po Kristaus visų šventųjų diena buvo švenčiama labai panašiai, kaip keltų tradicijoje – buvo degami laužai, o žmonės ėjo į eitynes, dėvėdami šventųjų, angelų bei demonų kostiumais. Ši šventė buvo vadinama ne tik „All Saints day“, bet ir „All-hallows“ (vidurio Anglijos dialektu „visi šventieji“), o būtent šis pavadinimas vėliau ir virto „Halovynu“.
  • Antroje XIX a. pusėje į Šiaurės Amerikos žemyną plūstelėjo nauja emigrantų banga, kurioje buvo nemažai imigrantų iš Airijos (tuo metu Airijoje buvo didelis badmetis). Būtent airiai ir atvežė į Jungtines Amerikos Valstijas „Sambain“ šventę, tuo metu jau šiek tiek „pritaikytą“ prie katalikiškų tradicijų, bet dar likusią pakankamai pagoniška – su persirenginėjimo elementais, burtais, ateities spėjimais ir panašiai.
  • Apie 1950 metus ši šventė JAV išėjo už airių bendruomenės ribų ir tapo nacionaliniu festivaliu – į gatves daugiausiai traukė jaunimas, persirengęs „baisiausiais“ kostiumais, o kaip naujas šventės elementas atsirado saldainių „kaulinimas“ iš suaugusiųjų („trick or treats“).
  • Du Halovyno simboliai – moliūgas ir šikšnosparnis – irgi turi savo „atsiradimo istoriją“. Manoma, kad kai keltai švęsdavo šią šventę ir degdavo laužus, ugnis pritraukdavo būrius mašalų, o paskui juos suskrisdavo ir šikšnosparniai. Tad šis naktinis paukštis jau ir seniau buvo asocijuojamas su šia švente. Tuo tarpu moliūgas „prilipo“ prie Halovyno jau Amerikoje. Keltai aukodavo savo dievybėms įvairias derliaus gėrybes, bet moliūgų ten nebūdavo – jie šventės scenarijuje atsirado valstijose, matyt, po gero moliūgų derliaus :).
  • Šiuo metu Halovyno šventė itin populiari JAV. Ją kasmet švenčia apie 180 mln. amerikiečių. Skaičiuojama, kad maždaug ketvirtadalis saldumynų, per metus nuperkamų šioje šalyje, yra skiriama „vaikams-šmėkloms“ užganėdyti būtent Halovyno šventės metu.

Na, ir pabaigai. Čia papasakojome tik kelis faktus iš mirusiųjų švenčių istorijos. Tačiau verta žinoti, kad pasaulyje gausu tautų (be čia jau paminėtų), kurios panašiu metu taip pat švenčia (ir tai darė dar prieš Halovyno atsiradimą) labai panašias šventes.

Pavyzdžiui, panašią mirusiųjų šventę turėjo ir senovės majai (dabartinėje Meksikos teritorijoje), dar gerokai prieš čia atklystant europiečiams. Šios šventės metu majai taip pat bendravo su mirusiais ir jiems aukojo aukas – manoma, tam, kad kai patys numirs, turėtų „tiesesnį kelią“ į požeminį pasaulį.

Tuo tarpu Kambodžoje švenčiama netgi ne viena mirusiųjų diena – mirusiems čia skirtas 15-os dienų festivalis, vadinamas Pchum Ben. Šio festivalio metu vienuoliai dvi savaites kiekvieną naktį meldžiasi ir gieda giesmes, kad „apmalšintų“ mirusiųjų sielas. Žmonės aukoja maistą vienuoliams, o dalis jo atitenka ir mirusių sieloms.

 

********

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com