Diskusijoje dalyvavo „SBA baldų“ tiekimo grandinės vadovė Rita Pelenienė, „Auga Group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis ir UAB „Putokšnis“ Pirkimų direktorė Donata Steigvilaitė-Urbietienė. Įmonių atstovai pasidalino savo ateities vizijomis, kaip jų manymu, logistika atrodys ateityje. 

Kaip atrodys logistika po penkerių metų?

Diskusijos metu pašnekovai dalijosi įžvalgomis, kaip logistika galėtų atrodyti po 5 metų. Daugelis išsakė norą kryptingai eiti ekologiškumo, žalumo ir skaitmenizacijos keliu. Didžiausios galimybės įžvelgiamos logistikos procesų skaitmenizavime.

Anot „SBA baldų“ tiekimo grandinės vadovės R. Pelenienės, krovinių pervežimo kasdienybėje trūksta uberio. „Norėčiau, kad visi automobiliai ir jų maršrutai būtų matomi viename ekrane, kaip, pavyzdžiui, skrydžių valdymo centre. Kai mano krovinį pasirenka, tuomet aš matau kainą, atvykimo datą, vietą. Man nereikia ieškoti vadybininko, kuriam prisiskambinsiu, o gal ir ne. Dabar gyvename, lyg ežiukai rūke: atsidarę vartus laukiame atvažiuojančio krovinio, o jo kaip nėra, taip nėra. Manau, operatyvinėje veikloje reikia kuo mažiau žmogiško kišimosi, interakcijų. Integracijos norisi ne tik su vežėjais, ekspeditoriais, bet ir su valstybinėmis institucijomis, deklaracijomis, sienų kirtimais“, – sakė ji.

UAB „Putokšnis“ Pirkimų direktorė D. Steigvilaitė-Urbietienė sakė tikinti, kad po penkerių metų įmonės gaminami produktai klientams bus pristatomi ekologišku, žaliu transportu. „Atsidariusi kompiuterio ekraną noriu matyti, kaip ir kur juda kroviniai. Svarbiausia, kad vairuotojams nereikėtų perduoti jokių popierinių dokumentų. Aš norėčiau matyti skaitmenizuotą sistemą“, – įžvalgomis dalijosi moteris.

„Auga Group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas L. Miškinis  į šią temą pažvelgė kitu kampu. Pasak jo, logistika suvokiama, kaip daikto pergabenimas, perkėlimas erdvėje ar laike. Tai – viena svarbiausių grandinės dalių visame procese. „Mano lūkestis, kad atvykus į biurą, šalia sėdėtų logistas, kuris nėra mano įmonės darbuotojas. Jis – partneris tikrąją to žodžio prasme, kuris ne tik teikia paslaugas, bet ir moko mane, kaip tvariau organizuoti gamybą, grandinę, kad būtų patenkintas ne tik vartotojas, logistas ar užsakymą pateikusi įmonė, bet ir  ta aplinka, kurioje mes egzistuojame. Tvarumas, sprendimų ieškojimas – tai mano lūkestis ir vizija“, – teigė vadovas.

Ekologiškumas, žalumas, tvarumas – svarbūs paslaugų tiekėjų rodikliai

L. Miškinis teigia, kad ekologija ir tvarumas – įmonės „Auga Group“ strategijos DNR. Tai reiškia, kad įmonės darbuotojai ieško sprendimų visose srityse, pradedant žemės ūkiu, baigiant produktų pristatymu vartotojui. „Kalbant apie logistiką Europoje, prieš 20-30 metų ji buvo atsakinga už 14 proc. kenksmingų medžiagų išmetimo į orą emisijų, o 2018 m. – už 25 proc. Jeigu mes surandame sprendimą, kuris galėtų emisijų skaičių sumažinti bent jau 10-20 proc., tai yra pusė tiek, kiek visas žemės ūkis padaro emisijų. Tai – būtinybė. Pasigendame ir galimybės pasirinkti. Dažniausiai renkamės iš greitumo, pigumo ir kokybės“, – sakė vadovas.

Jo teigimu, dažniausiai du veiksnius suderinti pavyksta, o trečio – ne. Greitai, pigiai, bet nekokybiškai ir pan. Įmonė „SBA baldai“ dirba kartu su „Ikea“ ir žino, ko reikalauja klientai: jie orientuojasi į tvarumą, žalumą, perdirbimą. Deja, įmonės šiuo metu negali pasiūlyti elektrinių sunkvežimių.

Negalime jų nusipirkti, paleisti į apyvartą, pervežinėti gaminius, žaliavas, to tarp pasirinkimų nėra. Tikiuosi, kad tai atsiras. Svarbu, kaip sudėliojame procesus, sugebame tą patį krovinių kiekį pervežti su mažiau vilkikų. Pervežant krovinius reikia loginio mąstymo: kaip sudėlioti logistinį procesą taip, kad nestovėtų tuščias vilkikas, vairuotojas nelauktų. Darbo jėga taip pat labai ribota. Kol nebus tvarių sprendimų, reikia galvoti, kaip tai padaryti gudriau“, – sakė „SBA baldų“ tiekimo grandinės vadovė R. Pelenienė.

UAB „Putokšnis“ savo strategijoje taip pat remiasi ekologija ir žalumu. Įmonė gamina produkciją visame pasaulyje žinomiems prekiniams ženklams. Jie reikalauja, kad visu 100 proc. būtų pagaminti ir pristatyti visiškai žali produktai. „Neturime elektrinių automobilių, tiesiog beldžiamės į duris logistams, ieškome, kas ir kokį ekologišką sprendimą galėtų pasiūlyti“, – teigė UAB „Putokšnis“ Pirkimų direktorė D. Steigvilaitė-Urbietienė.

Pasak jos, šiuo metu geriausia turėti du sprendimus: vieną – pigiai ir greitai, kitą – tvariai ir ekologiškai. Nesvarbu, kiek tai kainuotų. Svarbiausia, kad toks pasiūlymas būtų pateiktas, nes šiandien to labai trūksta.

Ko tikimasi iš partnerių kitais metais?

L. Miškinis teigia, kad norėtų sulaukti klausimo, kas yra tvarumas todėl, kad kiekvienas žmogus šią sąvoką supranta skirtingai.Turime susitarti, kas tai yra, kaip mes tai matuojame ir tada pradėti siūlyti sprendimus. Tai – mano lūkestis: sulaukti iš logistų tokio pasiūlymo, kad esame pasiruošę, susitariame, kas tai ir imame daryti“, – sakė vyras.

UAB „Putokšnis“ Pirkimų direktorė pritarė šiai nuomonei. Ji iš logistų norėtų sulaukti klausimo, ko reikia įmonei. Šiandien jau nėra kalbama vien tik apie patį paprasčiausią sprendimą – nuvežti arba parvežti krovinį iš taško A į tašką B. „Klausantis skaitmeninių sprendimų, norėtųsi, kad pagaliau pajudėtų skaitmeniniai procesai ir, kad muitinės dokumentai judėtų skaitmenine linkme. Mums būtų paprasčiau ir lengviau“, – teigė D. Steigvilaitė-Urbietienė.

Pasak R. Pelenienės, labai svarbus visos sistemos integravimas: tarpvalstybinis, tarpinstitucinis, verslas-verslui. Taip pat – visų šių punktų vizualumas. Svarbiausia, kad grandinė nenutrūktų prie muitinės ar kokioje kitoje valstybėje.

Simo Bernoto nuotrauka.