Pasaulio ekonomikos forumo specialistai parengė naują ataskaitą apie tarptautinę situaciją darbo rinkose bei šių rinkų perspektyvas ateityje („The Future of Jobs“). Šiemet ši ataskaita buvo itin laukiama, kadangi prognozuota, kad dėl pandemijos pokyčiai darbo rinkoje vyks didesni nei paprastai – karantinas įvairiose šalyse išstums kai kurias specialybes į užribį: dalį iš jų tik trumpam, o kitoms specialybėms galimai grės ir apskritai išnykti iš specialybių žemėlapio.

„Pandemija privertė darbo rinkas keistis greičiau, nei tikėtasi. Tyrimas rodo, kad apie 2025-uosius metus automatizacija išstums 85 mln. darbuotojų iš jų darbo vietų 26-iose mūsų tirtose šalyse“, –  rašoma „The Future of Jobs“ ataskaitoje, kurią parengė Pasaulio ekonomikos forumo specialistai kartu su partneriais – „LinkedIn“, „Coursera“, „FutureFit“ ir kt.

Ataskaitoje išskirtos 5-ios tendencijos, į kurias verta atkreipti dėmesį kiekvienam, planuojančiam savo karjerą.

1. Pandemija turės ilgalaikį efektą

Ataskaitoje pažymima, kad pandemijos metu užfiksuotos tokios tendencijos darbo rinkose:

  • Nemaža dalis kompanijų perplanavo savo darbą taip, kad dalis darbų būtų atliekama nuotoliniu būdu (tai yra, tie patys darbuotojai, kurie dirbo ofise, dabar dalį darbų atlieka iš namų);
  • Įmonės padidino skaitmenizacijos apimtį (daugiau duomenų bei paslaugų perkėlė į virtualią erdvę, ir tam bent kurį laiką reikėjo naujų specialistų bei jų paslaugų);
  • Kai kurios įmonės dalį darbų automatizavo (atsisakė žmonių darbo jėgos, o jų atliekamus darbus „perdavė“ kompiuteriams ar mašinoms).

Manoma, kad šios tendencijos pasibaigus pandemijai neišnyks – kas kartą jau padaryta, ir į ką jau investuota, bus tęsiama ir toliau. Galbūt darbuotojai, kurie dirbo iš namų, po pandemijos ir grįš į ofisus.

Tačiau jei kompanijos rado būdą automatizuoti dalį darbų ir atsisakyti žmonių tam tikriems darbams, tai pasibaigus pandemijai jos neims samdyti žmonių į tas darbo vietas, kurias iš jų pandemijos metu atėmė mašinos ar robotai. O jeigu tie darbuotojai ir grįš, jiems jau reikės naujų kompetencijų.

2. Automatizacija stiprės

Pasak ataskaitos autorių, kai kurios iš išvardintų tendencijų ne tik kad niekur nedings, bet dar ir stiprės. Tai ypač pasakytina apie automatizaciją. Ataskaitoje rašoma, kad šiuo metu 67 procentus darbų gamyboje atlieka žmonės, o 33 proc. – mašinos. Tuo tarpu prognozuojama, kad apie 2025-uosius metus šis santykis jau bus 53/47 proc. – tai yra, net pusė darbų bus automatizuoti.

Daugiausia čia kalbama apie tuos darbuotojus, kurie atlieka mechaninius, didelio išsilavinimo nereikalaujančius darbus – tokius, kaip produktų pakavimas, etikečių klijavimas, duomenų suvedimas į programas ir panašiai.

3. Atsiras nauji darbai

Tačiau yra ir guodžiančių tendencijų. Pasak Pasaulio ekonomikos forumo specialistų, artimoje ateityje gausiai atsiras ir naujų darbo vietų, kuriose reikės aukštos darbuotojų kvalifikacijos. Naujų darbo vietų daugiausia bus šiose srityse:

  • Duomenų analizė (Data Analysts & Big Data Specialists)
  • Mokslas
  • Robotikos inžinerija
  • Dirbtinis intelektas (AI and Machine Learning specialists)
  • Programų bei aplikacijų vystymas (Software and Application developers)
  • Daiktų internetas (Internet of Things)
  • Informacinis saugumas
  • Skaitmeninė rinkodara (Digital Marketing)
  • Procesų automatizacijos specialistai
  • Turinio kūrėjai (Content Creation)

4. Reikės ir minkštųjų, ir kietųjų kompetencijų

Manoma, kad pandemija perbraižys ir tų kompetencijų žemėlapį, kurių reikės darbo rinkoje. Labai svarbu bus gebėjimas dirbti su žmonėmis, problemų sprendimo kompetencijos bei tokios asmeninės kompetencijos, kaip tolerancija stresui bei lankstumas, kadangi darbuotojams teks greitai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

Tarp visų kompetencijų išskirtos šios tiek profesinės, tiek asmeninės kompetencijos, kurios bus svarbiausios samdant darbuotojus apie 2025 metus:

  • Analitinis bei inovatyvus mąstymas
  • Gebėjimas nuolat mokytis
  • Problemų sprendimas
  • Kritinis mąstymas
  • Kūrybiškumas, originalumas bei iniciatyvumas
  • Lyderystė bei socialinė įtaka
  • Gebėjimas naudotis technologijomis
  • Programavimo įgūdžiai
  • Tolerancija stresui bei lankstumas

Ataskaitos rengėjai pabrėžia, kad dabartiniams darbuotojams teks išsiugdyti trūkstamas kompetencijas, kurių jiems prireiks pasikeitusioje aplinkoje. O tai gali užtrukti nuo trijų savaičių (jei tereikia išmokti naudotis nauja programa) iki penkių mėnesių (jeigu teks labiau dirbti su asmeninėmis kompetencijomis).

5. Žmogiškasis kapitalas bus dar svarbesnis

Kad ir skambėtų paradoksaliai, bet išskiriama ir tokia tendencija: nors dalies darbuotojų, kurie dirba šiuo metu, nereikės, tačiau tie, kurių reikės, bus dar svarbesni.

Dalis tų darbuotojų, kuriuos pakeis mašinos, turės išmokti naujų kompetencijų ir tokiu būdu išsaugos savo darbo vietas naujame amplua. Tačiau jiems reikės stipriai pasikeisti – ir į tai turės investuoti ir jie patys, ir jų darbdaviai.

Darbdavių apklausa rodo, kad net 66 procentai įmonių vadovų tiki, kad investicijos į darbuotojų mokymus atsipirks jau per pirmus metus. Didelė dalis įmonių ruošiasi šiems pokyčiams savarankiškai (jau investuoja arba ruošiasi investuoti į darbuotojų mokymus).

Tačiau Pasaulio ekonomikos forumo specialistai vadina šį procesą „Darbuotojų persikvalifikavimo revoliucija“ (Reskilling Revolution) ir teigia, kad tam turi sutelkti jėgas tiek įmonių vadovai, tiek vyriausybės atskirose šalyse.

 

 

********

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com