Kai kalbame apie karjeros pasirinkimą, vyrauja dvi tendencijos ir dvi požiūrio kryptys. Vieni sako, kad geriausia yra susirasti „gerai apmokamą bei perspektyvų“ darbą, o pomėgiais užsiimti laisvalaikiu (jei bus „geras“ darbas, tai bus pinigų ir hobiams). Kiti gi akcentuoja, kad svarbiausia rinktis tą sritį, kuri tave įkvepia, kuriai jauti pašaukimą – ir jei įdėsi visas pastangas siekdamas tikslo, tuomet tau viskas pavyks ir „pinigų klausimas“ išsispręs pats savaime.

Tačiau kai mokykliniai metai eina į pabaigą, ir artėja pasirinkimo momentas, abu šie keliai gali pasirodyti ne tokie ir lengvi. Pasirinkusiems pirmąjį kelią, nebus taip lengva išskirti „perspektyvias“ sritis, kurios tokios išliks ne tik po ketverių metų, kai baigsime studijas, bet ir „visą gyvenimą“. Na, o bandantys rasti, kur veda jų „pašaukimas“ irgi lengva nebus – reikės daug gilinimosi į save, bandant surasti „savąjį kelią“.

Tačiau ir vieniems, ir kitiems verta užduoti sau kelis klausimus, prieš neriant į profesijos paieškas.

Štai tie 5 klausimai sau:

1. Kame aš esu stiprus? Kokios mano stipriosios pusės?

Išsiaiškinti, kame esi stiprus, gali būti sunkiau nei atrodo. Kad būtų lengviau atsakyti į šį klausimą, jį pabandykime išskaidyti:

  • Ką darydamas aš jaučiu aistrą/ kas mane „užveda“?

Čia nevertėtų iš karto ieškoti „didelių svajonių“ ir paruoštų atsakymų karjeros prasme („noriu būti roko žvaigžde“). Geriau pabandyti užčiuopti paprastesnius dalykus – kitaip tariant, įgūdžius kuriuos jūs jau turite, arba jums patiktų lavinti: „man patinka mokytis groti nauju instrumentu“, „mane įkvepia bandymai rašyti dainas“, „užsivedu, kai kalbu apie meną“, „norėčiau bendrauti su didele auditorija“ ir t.t. Šios užuominos galbūt jus nuves į atsakymą „noriu būti roko žvaigžde“, bet lygiai taip pat šie tarpiniai atsakymai gali nuvesti ir į kitas karjeros sritis.

 

  • Ką man pavyksta daryti gerai be didelių pastangų?

Galbūt būti politiniu lyderiu arba įmonės vadovu nėra jūsų svajonė, bet jeigu jums natūraliai pavyksta nuolat prisiimti tokias pareigas, kaip klasės seniūnas, kokios nors visuomeninės ar laisvalaikio srities organizacijos vadovas ar panašiai, tai gali reikšti, kad turite lyderio savybių ir būtent todėl jums kiti „užkrauna“ (ar patys prisiimate) tokias pareigas. Tad prie savo stiprybių būtinai užsirašykite šią savybę – gal vėliau paaiškės, kad lyderystės kompetencija gali būti panaudota kitur (nebūtinai siekiant politinės ar įmonės vadovo karjeros, kurios jums, tarkime, nepatinka). Arba, pavyzdžiui, jums lengvai sekasi rašyti, ieškoti informacijos, piešti ar kt. – kas tai bebūtų, jei tai sekasi itin lengvai ir be pastangų – tai tikrai yra jūsų stiprioji pusė, nes jeigu ji nesukelia kažkokių pasitenkinimo jausmų. Galbūt šie įgūdžiai kels pasitenkinimą tada, kai surasite jiems tinkamą pritaikymą?

 

  • Kokias jūsų savybes aplinkiniai išskiria kaip jūsų stipriąsias puses?

Mes kartais nematome savęs ir savo stipriųjų pusių objektyviai, nes tai „kur aš esu stiprus“ gali sužinoti tik lygindamas save su kitais, o mes kartais esame pernelyg savikritiški (arba atvirkščiai – kartais norime matyti save geriau kažkurioje srityje). Tuo tarpu mūsų draugai ar artimieji žiūri iš šono ir gali aiškiau pamatyti, kur gi tos mūsų stipriosios pusės. Taigi – paklausti jų nuomonės yra visai nebloga mintis. Paprašykite savo tėvų, jums imponuojančio mokytojo ar artimiausių draugų sudaryti jūsų stipriųjų pusių sąrašą arba parašyti savotišką „rekomendacinį laišką“ galimam darbdaviui apie jus. Tebus tai pusiau žaidimas, tačiau rašydami jie turės pagalvoti apie jus bei pasverti jūsų stipriąsias puses bei gebėjimus, ir jei darys tai nuoširdžiai – garantuojame, nustebsite, kiek naujo apie save sužinosite! ;) Galbūt ne vieną savo talentą priėmėt kaip „natūralų dalyką“, ir iki šiol jų nematote?

2. Kokioje aplinkoje man patiktų gyventi ir dirbti?

Iš pirmo žvilgsnio šis klausimas gali atrodyti ne toks svarbus, ir mažiau susijęs su karjera. Jeigu pasirinksite tokią karjerą kaip rašymas, dizainas ar programavimas – šiais laikais vieta tokioms profesijoms visiškai nesvarbi. Galima gyventi kaime, mieste ar prie jūros; Lietuvoje, Šveicarijoje arba JAV – visur tokios profesijos darbai yra prieinami, nes dažniausiai gali būti atlikti nuotoliniu būdu.

Tačiau kartais pasirinkta profesija labai stipriai apsprendžia gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, jei norėsite dirbti naftos gavybos srityje, Lietuvoje tai reikštų kraustytis į Vakarų Lietuvos regioną. Žemės ūkio sritis? Pamirškite gyvenimą sostinės loft‘e! Nardymo instruktorius? Greičiausiai teks apskritai kraustytis iš Lietuvos (nors turime Platelių bei Trakų ežerus, bet kažin, ar pragyvensite, regdami nardymo išvykas tiktai čia).

Taigi, dar nežinant kokį profesijos kelią norėsite rinktis, verta apsirašyti savo „svajonių gyvenamąją vietą“, galbūt ji bus svarbi vėliau, kai rinksitės savo karjeros kelią:

  • Būsto tipas: Erdvus (ar atvirkščiai – mažas ir jaukus) butas miesto centre? // Namukas priemiestyje su veja ir augalais? // Būstas gamtoje, kur artimiausias kaimynas už kelių kilometrų? Užsirašykite savo gyvenamosios vietos viziją kuo tiksliau (ar galbūt nusipieškite – jeigu jums taip smagiau).
  • Kultūra ir gyvenimo būdas. Ar jums patiktų aktyvus gyvenimo būdas – vaikščiojimas į koncertus, renginius, teatrus ir t.t.? O galbūt labiau mėgstate ramų gyvenimo būdą? Ar jums priimtinas kultūrų maišymasis ir žmonės, kurie yra kitokie negu jūs (kitų tautybių, odos spalvos)?
  • Galimybė būti gamtoje. Ar miesto parkas patenkins jūsų poreikius būti gamtoje, ar labiau norėtumėt gyventi „natūralioje gamtoje“, šalia miško?

Nustebsite, bet vieta kuriai teikiate pirmenybę, jau gali apspręsti (ar padiktuoti) kelius į vienokius ar kitokius karjeros pasirinkimus.

3. Kiek aš pats norėsiu kontroliuoti savo darbo laiką?

Kai kuriems žmonėms patinka „struktūruoti“ darbai: darbas į kurį ateini 8-tą valandą, o namo išeini 17-tą ir neparsineši jokių užduočių namo – kai kuriems tai puiku. Tuo tarpu kiti nuo tokių sąlygų dūsta, jiems norisi laisvės sprendžiant kada kokius darbus daryti (svarbu, kad kaip sako anglakalbių pasaulyje „at the end of the day“ darbai būtų padaryti).

Taigi, jei esate „struktūruoto tipo“ žmogus, rinkdamasis darbą, greičiausiai rinksitės tą, kuris dirbamas ofise.

Na, o jei esate „laisvo tipo“ žmogus, prieš pasirinkdamas profesiją, galite užduoti sau kelis tarpinius klausimus:

- Kiek šiame darbe man teks keliauti?

- Kiek bus komandinio darbo bei „susirinkimų“ („laisvo tipo“ žmonės dažnai nemėgsta, kai susirinkimų būna per daug)

- Ar šioje profesijoje dalį darbų bus galima atlikti iš namų, man patogiu metu?

Kai kuriais atvejais atsakymai bus akivaizdūs. Pavyzdžiui, medicinos slaugė (-as) greičiausiai negalės pati pasirinkti savo darbo valandų, o savo verslo kūrėjas (-a) dažniau valdys savo laiką pats (nors tai tikrai nereiškia, kad darbo bus mažiau).

Tačiau kai kurių profesijų atveju pati specialybė dar nerodys, kokiomis sąlygomis teks dirbti, tos sąlygos labiau priklausys nuo konkrečios įmonės, kurioje dirbsite (pavyzdžiui, pardavimų vadybininkas vienoje įmonėje gali būti „įstatytas“ į griežtas ribas, o kitose jam suteikta daugiau laisvių). Kita vertus, kai įgysite daugiau patirties ir būsite labiau vertinamas kaip profesionalas, ir patys įgysite daugiau svertų derėtis dėl jums priimtinų darbo sąlygų.

Jau dabar apsibrėžus, kokios darbo sąlygos jus labiau džiugintų ir leistų jums išsiskleisti, galimai vėliau tai padės apsispręsti renkantis konkrečią karjerą.

4. Kas aš – intravertas ar ekstravertas?

Intravertai ir ekstravertai „įneša“ skirtingas stiprybes į įmonės (ar kitos organizacijos) veiklą. Intravertai kentės, jeigu iš jų bus reikalaujama viešai pristatinėti projektus, pardavinėti idėjas ar produktus klientams. Tuo tarpu ekstravertai, uždaryti su popieriais bei analizės reikalaujančiais skaičiais, irgi „uždus“.

Taigi, įsivardinę sau kas jūs esate (intravertas ar ekstravertas) vėliau galėsite analizuoti bet kurią specialybę ir šiais rakursais:

  • Kiek dirbant šį darbą reikės viešo kalbėjimo
  • Kiek bus komandinio darbo ir bendradarbiavimo/derinimosi prie kolegų
  • Kiek bus bendravimo su klientais ir kitais asmenimis

Jei norite labiau pasigilinti į šią temą, galite susirasti Susan Cain’s Quiet knygą „The Power of Introverts in a World That Can’t Stop Talking“ arba pažiūrėti jos video įrašus per „TED talk“.

5. Kiek pinigų man iš tiesų reikia?

Dažnai ieškoma tos „pelningiausios profesijos“ net nesusimąstant, kiek pinigų konkrečiam žmogui reikia, kad jis galėtų gyventi jam tinkamą gyvenimą. Vienam reikia didelio namo, dviejų mašinų garaže ir daiktų, pagamintų pagal naujausias technologijas bei dizainą. Kitas gi galvoja, kad jaukiam gyvenimui užtektų kur kas mažiau – o susimažinti vartojimą ir gyventi tvariai jam gali atrodyti kur kas svarbiau ir įdomiau, nei dirbti „prestižinį darbą“.

Taigi, čia verta savęs paklausti:

  • Ar man svarbu turėti namą, automobilį ir kitus gero gyvenimo „ženklus“ ar užtektų mažesnio buto ir tiesiog jaukių namų?
  • Ar aš norėsiu kasmet atostogauti ir kokio stiliaus atostogos tai turėtų būti (kruizas laivu/ madingi slidinėjimo kurortai/ poilsis viešbutyje su „viskas įskaičiuota“ / kelionė automobiliu ar kemperiu per Europą/ o galbūt žemo biudžeto kelionė Azijoje)?
  • Ar aš norėsiu kurti didesnę šeimą ir kiek svarbu man bus turėti pakankamai pinigų vaikų reikmėms – jų išsilavinimui, būreliams ir t.t.?
  • Ar man svarbu galėti įsigyti, ką sugalvoju ar aš galiu taupyti ir atsisakyti kai kurių savo poreikių arba norų?

Įsivertinę tai jau žinosite, ar jums tinka veikla tik „iš pašaukimo“, socialinės misijos ar panašių paskatų, ar visgi norėsite gerai apmokamo darbo.

Tiesa, visgi tai nereiškia, kad veikla „iš pašaukimo“ būtinai bus mažai apmokama. Ir meno ar kūrybos srityse tikrai yra gerai apmokamų darbų.

Visgi, šiuolaikiniame pasaulyje karjera dažniausiai nėra vienas pasirinkimas, kuris daromas tik pabaigus mokyklą. Yra nemažai pavyzdžių, kai keičiantis rinkai ar augant žmogui kaip asmenybei, jis gali judėti iš vienos profesijos į kitą arba plėsti tos profesijos ribas. Taip pat dažnai tai nėra toks juoda/balta pasirinkimas – „pinigai“ ar „pašaukimas“. Kartais tai gali būti ir balansas tarp jų! ;)

Bendra idėja slypinti už šių penkių klausimų – prieš pradėdami rinktis konkrečią profesiją ar specialybę, pirmiausiai nusibraižykite šiokius tokius štrichus: apie save, savo norimą gyvenimo būdą, savo norimą darbo pobūdį bei savo norimą uždirbti pinigų kiekį.

Kai vėliau eisite prie kitų žingsnių – konkrečios jus dominančios profesijos paieškos – jau turėsite savo filtrą, per kurį bus galima pažiūrėti, kaip viena ar kita profesija derinasi prie jūsų asmeninių tikslų.

Apie karjeros pasirinkimą dar būtinai rašysime, tad sekite mus!

Na, ir sėkmės pasirinkimų kelyje!

P.s. Jei turite klausimų apie profesijos pasirinkimą, galite siųsti juos mums – paieškosime kas į juos atsakytų ;)

 

********

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com