Bet ar šių svarbių įgūdžių ugdymui skiriama pakankamai dėmesio mokykloje? Ar universitetai į studijų programas įtraukia pakankamai kursų, kuriais siekiama ugdyti ne tik dalykines studentų kompetencijas, bet ir minkštuosius studentų įgūdžius? Ar dėstytojai supranta jų reikalingumą šiuolaikinėje darbo rinkoje ir yra pasirengę naudoti mokymo (si) metodus, kurie juos lavintų? Būtent į šiuos klausimus, įgyvendinant  ERASMUS + Strateginės partnerystės projektą, kurį kartu su partneriais vykdo  Mykolo Romerio universitetas, atsakė 340 studentų iš 6 šalių ir 76 dėstytojai iš 9 skirtingų šalių.

Pasak Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorės ir projekto koordinatorės Agnės Tvaronavičienės, dauguma apklausoje dalyvavusių studentų  (70 proc.) patvirtino, kad yra girdėję apie „minkštuosius įgūdžius“, tačiau 54 proc. jų nurodė, kad savo studijų programose pasigenda dalykų, kurie juos lavintų. „Daugiau nei pusė studentų mano, kad universitetai neskiria pakankamai dėmesio šiems svarbiems įgūdžiams ugdyti ir norėtų, kad ši situacija keistųsi“, - atkreipė dėmesį A. Tvaronavičienė.

Pasak profesorės, apklausoje dalyvavę skirtingų šalių universitetų dėstytojai ne tik atsakė į anketos klausimus, bet ir pasidalijo savo vertinga patirtimi ir minkštųjų įgūdžių mokymo praktika.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad su teiginiu, jog šiais laikais mokinių „minkštieji įgūdžiai“ turi tokią pat svarbą, kaip ir profesiniai įgūdžiai, siekiant sėkmės darbe ir asmeniniame gyvenime, sutinka net 89 % apklaustųjų dėstytojų. „Tačiau beveik tiek pat dėstytojų - 86 procentai - nurodė, kad jų universitetuose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio šių žmogiškųjų studentų įgūdžių ugdymui“,- pabrėžia MRU profesorė.

43% apklausoje dalyvavę dėstytojai akcentavo, kad studentams ypatingai trūksta konfliktų diagnostikos ir valdymo įgūdžių. 35% dėstytojų mano, kad būtina lavinti ir tarpkultūrinio studentų bendravimo įgūdžius. „Atsižvelgiant į daugelio universitetų skatinimą tarptautiškumą bei galimybę studentams iš skirtingų valstybių mokytis kartu net studijų metu išryškėja būtinybė geriau suprasti kultūrų skirtumus ir rasti būdus tarpusavyje bendradarbiauti. Dauguma dėstytojų taip pat sutiko, kad studentų profesinių ir akademinių tikslų nustatymas, laiko planavimas ir gebėjimas bendradarbiauti komandoje yra tik vidutiniški ir juos reikėtų tobulinti“, - sako A. Tvaronavičienė.

Anot MRU profesorės, skirtingų šalių dėstytojai pabrėžė, kad šių įgūdžių trūkumas gali ateities profesionalams sukelti sunkumų ne tik ieškant darbo, siekiant karjeros, bet ir baigtis nesėkme asmeniniame gyvenime. „Neišvystę minkštųjų įgūdžių jaunieji specialistai negalės efektyviai spręsti sudėtingų problemų, o jų veiklos rezultatai bus vidutiniai ar net žemesni už vidutinius. Apklausoje dalyvavę užsienio šalių dėstytojai taip pat pabrėžė, kad studentams neįgijus minkštųjų įgūdžių universitetuose, gali prireikti ilgų metų, kad šie įgūdžiai būtų įgyti praktikoje“, - pabrėžė profesorė.

Taigi ką siūlo dėstytojai? Kaip reikėtų tobulinti dėstymą? Anot A.  Tvaronavičienės, pirma – įtraukti kuo daugiau minkštuosius įgūdžius lavinančių dalykų į studijų programas. Universitetams nėra paprasta tai įgyvendinti, kadangi studijų programos turi ribotą kreditų skaičių. Dėl teisinio reglamentavimo privalomieji krypties dalykai iš esmės užima visą programos tinklelį ir daugelyje studijų programų nebėra galimybės įtraukti papildomų dalykų. Tokiu atveju apklausti dėstytojai siūlo peržiūrėti ir atnaujinti jau esamus dalykų aprašus ir jų dėstymo metodikas. „Svarbu į dalykų apimtį įtraukti kuo daugiau grupinių darbų, vaidmenų žaidimų, diskusijų, projektinių darbų, simuliacijų ir panašius pobūdžio metodų“, - sako A. Tvaronavičienė.

Profesorė tai pat atkreipia dėmesį, kad turėtų būti skatinamas studentų savanoriškas darbas. „Savanoriaudami įvairiose organizacijose studentai geriau suvoks minkštųjų įgūdžių svarbą bei galės jų išmokti savarankiškai planuodami veiklą, derindami ją su studijomis, darbo metu susidurdami su konfliktinėmis situacijomis ir jas spręsdami. Europoje yra universitetų, kurie savanorišką darbą net įtraukia į studijų procesą“.

Svarbi ir kitokia parama, pavyzdžiui, akivaizdu, jog universitetai, turintys karjeros centrus ar kitokius panašaus pobūdžio padalinius, teikiančias profesinio orientavimo ir akademinės  paramos  paslaugas, savo studentams labiau padeda ugdytis minkštuosius įgūdžius.

„Akivaizdu, kad ateityje studentų minkštieji įgūdžiai siekiant karjeros turės tokią pat svarbą kaip ir profesinės kompetencijos. Šiuo metu Z karta pradeda mokytis universitetuose. Tai jaunų žmonių, keliančių sau ir kitiems aukštus reikalavimus ir lūkesčius, karta. Tai studentai, reikalaujantys iš universitetų suteikti darbo rinkos poreikius, aukštus studijų kokybės standartus atitinkantį išsilavinimą. Kuo anksčiau Lietuvos universitetai pradės galvoti apie minkštųjų įgūdžių ugdymą, tuo greičiau studentai gaus jų poreikius atitinkantį kompleksinį išsilavinimą“, - pabrėžė MRU profesorė A. Tvaronavičienė.

Apklausą 2020 m. pavasarį studentams ir dėstytojams 9 valstybėse atliko šeši ERASMUS + projekto DISCOM universitetai partneriai. Apklausa buvo atlikta vykdant ERASMUS + Strateginės partnerystės projektą (projekto numeris: 2019-1-LV01-KA203-060423). Projekto metu 6 partneriai universitetai kuria  mokymo medžiagą, skirtą ugdyti minkštuosius studentų įgūdžius. Daugiau informacijos - ČIA

Daugiau universiteto naujienų - mruni.eu