Baigus mokyklą ir neapsisprendus, kur norite stoti (arba pirmais metais nepavykus įstoti kur norite), yra galimybė laisvus metus skirti savanorystei ar kitoms veikloms. Be to, kaip galbūt jau žinote – Lietuvoje už savanorišką veiklą, stojant į aukštąją mokyklą, netgi pridedama 0,25 balo (plačiau apie tai – čia).

Vis dėlto savanorystė gali duoti jums kur kas daugiau naudos nei ketvirtis balo. Savanorystė – ilgam išliekanti patirtis, kuri gali praturtinti jūsų asmenybę ir atverti jums naujas duris – taip pat ir renkantis profesinį kelią.

Štai bent kelios galimos „naudos“, kurias įmanoma patirti užsiimant savanoryste:

1. Socialinio tinklo plėtimas

Savanorystė leidžia susipažinti su įdomiais žmonėmis ir išplėsti pažinčių tinklą už savo „burbulo“ ribų. Savanoriais tampa įvairaus amžiaus, skirtingo išsilavinimo bei patirčių žmonės – jie dažniausiai turi kuo pasidalinti ne tik su tais, kuriems padeda savo savanoriška veikla, bet ir su savo „kolegomis“ (t.y., kitais savanoriais).

Nesvarbu, ar savanoriausite savo mieste, ar užsienyje – tikrai šioje veikloje pažinsite įdomių žmonių, o tai gali jums atverti akis į tuos pasaulius, apie kuriuos net neįtarėte. Galbūt kito savanorio istorija apie jo gyvenimo kelią ir jus įkvėps naujoms mintims apie tai, ką norite daryti būtent jūs?

2. Savanorystė stiprina savivertę ir pasitikėjimą

Darant gerus darbus kitiems, natūralu jausti pasitenkinimą. O žinojimas, kad savo veikla prisidedate prie geresnės visuomenės kūrimo, kaip niekas kitas kelia savivertę ir pasitikėjimą savo jėgomis.

Savanoriška veikla itin padeda sustiprinti savivertę jauniems asmenims, kadangi jiems tai galimai pirma veikla, kur į juos žiūrima kaip į savarankiškus, „suaugusius“ žmones, o už atliktus gerus darbus kartais nereikia net padėkos – užtenka matyti akis to žmogaus, kuriam padėjai.

Ne tiek svarbu, ar po savanoriškos veiklos stosite į savo norimą studijų kryptį, ar bandysite įsidarbinti – savanorystės metu sustiprėjęs pasitikėjimas savimi tikrai jums padės.

3. Geresnė savijauta ir psichinė sveikata

Baigiamieji metai mokykloje, kai tenka ruoštis egzaminams, atseikėja nemažai streso. O šiemet prie to prisideda ir pandeminė situacija bei karantinas. Geriausias būdas nusimesti šių rūpesčių naštą – tai užsiimti visuomenei naudinga veikla. Žmonės, kuriems savanorystės metu padėsite, greičiausiai turės daugiau rūpesčių negu jūs. Matydami įvairias gyvenimiškas situacijas, į kurias patenka pagalbos stokojantys žmonės, galimai suprasite, kad jūsų rūpesčiai sąlyginai nedideli. Tai leis pažiūrėti į savo gyvenimą iš šono ir adekvačiai įvertinti jums tekusių rūpesčių naštą – arba bent jau suprasti, kad net ir sunkiausiose gyvenimo situacijose įmanoma rasti išeitį ir tikėtis pagalbos iš kitų asmenų. Padėdami kitiems, padėsite ir sau, arba bent jau suprasite, kad išeitis visuomet yra.

Psichologai sako, kad vienas iš geriausių būdų suvaldyti neaišku iš kur kylantį liūdesio jausmą bei depresyvias nuotaikas – tai padėti kitiems (net nesvarbu kam – vienišiems senoliams, stokojančioms šeimoms ar gyvūnams). Jausmas, kad gali padėti kitiems suteikia vilties, kad gali padėti ir sau. Ir šis supratimas – geriausias priešnuodis depresyvioms nuotaikoms bei stresui.

Pagaliau, gebėjimas padėti kitiems suteikia savanoriui laimės, o tai taip pat pagerina jo savijautą ir užtikrina sveiką psichikos būklę.

4. Savanoriška veikla suteikia gyvenimui prasmės jausmo

Žmogui įvairiais gyvenimo tarpsniais būdinga mąstyti apie savo gyvenimo prasmę. Ypač kai renkamės gyvenimo kelią bei profesinę veiklą – natūralu svarstyti, ar tai bus svarbi veikla, daranti visuomenėje „pokytį“, ar... tiesiog darbas. Tos prasmės nematymas neretai yra būtent ta priežastis, kodėl žmonės jaučiasi nuvargę ir lyg „be variklio“.

Savanoriška veikla suteikia jausmą, kad darai kažką reikšminga – matai, kaip tavo kasdieniai darbai padeda kažkam išgyventi tą dieną, būti sotesniems, sveikesniems ar tiesiog... laimingesniems.

Kadangi savanoriai renkasi aukoti savo laiką be atlygio, natūralu, kad jie pasirenka tokias sritis, kurios jiems atrodo svarbios – mylintys gyvūnus dažnai renkasi savanorystę gyvūnų prieglaudose, praradę savo artimą žmogų dėl ligos nusprendžia savanoriauti ligoninėje. Ta papildoma, „asmeniška“ motyvacija, kuri atveda žmogų į savanorystę, dažnai dar labiau sustiprina prasmės jausmą.

5. Savanorystė svarbi jūsų karjerai

Na, ir pagaliau dar viena gana tiesioginė savanorystės nauda konstruojant savo karjerą – tai, kad nemažai darbdavių vertina įrašą apie savanorystę jūsų CV kur kas labiau, nei darbą kavinėje arba kur nors Norvegijos ūkyje (išskyrus tuos atvejus, kai jūs norite įsidarbinti kavinėje ar ūkyje).

Progresyvios įmonės Lietuvoje ir pačios yra socialiai atsakingos – vykdo socialinius projektus, dalį lėšų skiria paramai. Tokių įmonių vadovams įrašas CV apie savanorišką veiklą sako, kad jūs savo vertybėmis esate artimas įmonei, be to – nesate vien tik į savo naudą orientuotas individas, jus motyvuoja ir kiti dalykai – galimybė daryti pokytį, kurti geresnį pasaulį. Nors vadovui, žinoma, svarbiausia, kad naujas darbuotojas atliktų jam patikėtas užduotis, tačiau progresyvioms įmonėms ne mažiau svarbios vertybės – o turbūt tokioje įmonėje jūs ir norėsite dirbti? 

Be to, savanoriška veikla leidžia atsiskleisti jūsų gebėjimams ir vystyti juos. Įgiję patirties savanorystėje, jau žinosite ar jums būdingos tokios savybės, kaip gebėjimas dirbti komandoje, problemų sprendimo įgūdžiai, organizaciniai gebėjimai ir t.t. Ir tai ne tik taps įrašais CV – šiuos savo gebėjimus jūs galėsite pagrįsti savo darbų pavyzdžiais. O būtent tai yra svarbu darbdaviams, priimant jaunus žmones į jų pirmąjį darbą.

 

 

 

********

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com