Šiandien su Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto absolvente Aiste Gudaitiene kalbamės apie magistro studijų naudą bei kelius, vedančius prie sėkmingos karjeros ir pripažinimo. Taip pat ir apie jos didžiąją svajonę – matyti Lietuvą, kaip stipraus matematikos centro šalį,  kur būtų atliekami tarptautiniai matematikos mokslų tyrimai.

– Aiste, esate baigusi Taikomosios matematikos bakalauro ir magistro studijas. Ką reiškia būti magistrantūros studentu lyginant su bakalauro studijomis? Kas Jums padėjo apsispręsti tęsti studijas ir, Jūsų manymu, ar tai tikrai verta – juk dirbti pagal specialybę galima ir įgijus bakalauro kvalifikacinį laipsnį?

– Iš tiesų Taikomosios matematikos bakalauro studijos atvėrė daug perspektyvų savirealizacijai, tačiau jutau, kad duomenų mokslo metodologijas ir technikas aš tik paliečiau,  man trūko platesnio spektro žinių. Aš nenorėjau darbe būti tik tam tikrų funkcijų ar taisyklių vykdytoja. Mano siekis buvo žengti į rinką, turint itin stiprų išmanymą ir reikalingus įgūdžius. Magistrantūros studijos man buvo puiki erdvė gilintis į duomenų tyrybą, ugdyti kūrybinį darbą, konstruktyvų požiūrį, lavinti kritinį bei tarpdisciplininį mąstymą.

Praėjus beveik penkeriems  metams po magistro studijų, aš nei sekundei nesuabejoju dėl jų naudos. Priešingai, pastebiu, kad įgytos žinios niekuo nesiskiria ar net lenkia užsienio kolegų kompetencijas – ir tuo labai didžiuojuosi. Man yra paprasta valdyti procesus, išmokti dirbti su naujomis programomis, programuoti naujomis programinėmis kalbomis, rasti sprendimus į klientams skaudžias problematikas. Kokybiškas šių studijų turinys man suteikė didžiulę galimybę sėkmingai augti kaip profesionalei, pasitikėti savimi ir darbu, kurį atlieku, kurį reprezentuoju ir kokią naudą atnešu įmonei.

– Prisimenu, kad Jūs ne tik studijavote MGMF, bet ir dirbote šio fakulteto Taikomosios matematikos katedroje. Ar darbas netrukdė studijoms? Ar įmanoma būti ir geru studentu, ir geru darbuotoju?

– Aš dirbti pradėjau dar Taikomosios matematikos bakalauro studijų metu. Tada dirbau projektų vadove specializuotų techninių vertimų biure. Vėliau, jau studijuodama MGMF Taikomosios matematikos magistrantūroje, dirbau Taikomosios matematikos katedroje. Magistro studijos išsiskiria tuo, kad paskaitos prasideda vakarais, todėl studentai turi visas sąlygas tiek dirbti, tiek studijuoti. Negalėčiau paneigti, kad tam reikia daug pastangų ir darbo, bet, jei turi tikslą, tam tikrą discipliną ir siekius gyvenime, tai galima pasiekti aukštų rezultatų visose veiklose.

Aš nuo prigimties esu maksimalistė. Viskas yra įmanoma, kai mokame valdyti savo laiką ir dirbti kryptingai. Kažkada esu girdėjusi posakį, kad paprasčiausia yra eiti lengviausiu keliu. Dabar jau drąsiai galiu teigti, kad lengviausi keliai nepriveda prie karjeros ir pripažinimo, tam tikrų finansinių paketų. Norint būti sėkmingu žmogumi, labai svarbu į save investuoti, mokytis, kartais net rizikuoti, išnaudoti visą turimą potencialą ir tai trunka bene visą gyvenimą.

– Jūsų žodžiai dar kartą patvirtina seną, gerai žinomą patarlę – „mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“. Dabar esate tarptautinės įmonės „Dentsu“ duomenų analitikė ir mes, fakulteto darbuotojai, nuoširdžiai džiaugiamės Jūsų sėkminga karjera. Bet, grįžkime prie studijų klausimo: kokie ryškiausi prisiminimai iš to laiko? Ką išsinešėte iš MGMF?

– Aš tikrai patyriau tikrą studentišką gyvenimą. Gyvenau studentų bendrabutyje, buvo labai daug nutikimų ir linksmų istorijų. Pamenu, kai Lietuvos krepšinio rinktinei pralaimėjus prieš kitą komandą, iš dvylikto aukšto lango „išlėkė“ televizorius – taip studentai audringai sureagavo į mylimos komandos nesėkmę. Buvo daug linksmų vakarojimų ir įdomių renginių, buvo bendro mokymosi prieš egzaminus, bendrų diskusijų –  visko daug per šešerius studijų metus... Su šypsena prisimenu ir vieną kuriozinį atvejį, kai už kažkurios teoremos pamiršimą turėjome sėdėti paskaitoje iki pusės pirmos nakties. Gal šiandien tai skamba drastiškai, bet daugiau į to dėstytojo paskaitas nedrįsdavome eiti nepasiruošę...

Kas įstrigo labiausiai ir ką galėčiau išskirti?  Draugiškumas ir vienybė. Visų, viso fakulteto. Man patiko, kad mes, visi MGMF studentai, buvome tarsi viena didelė šeima: jei mokėmės – tai kartu, o jei kažkas nesisekdavo – aiškindavomės irgi kartu. Tas vienybės jausmas išliko iki šiol, iki šiol su daugeliu bendrakursių bendraujame, susitinkame.

Dar patiko, kad buvo skatinama tolerancija ir pagarba vienas kitam – tai ateidavo jau iš dėstytojų pusės. Niekada nebijodavome klausti, jei ko nors nesuprasdavome – atvirkščiai, dėstytojai nuolat skatino diskusijas, skatino dalyvauti mokslinėje veikloje. Pavyzdžiui, aš esu dalyvavusi „Verslo žinių“ organizuojamoje konferencijoje „Password 2018“ ir skaičiusi pranešimą tema „Kodėl neauga pardavimai: duomenų analitiko pamokslas“. Taip pat esu gilinusi žinias įvairiose tarptautinėse konferencijose. Man itin aktualūs duomenų mokslo tyrimai, metodai ir analizės, kaip duomenis suvaldyti, analizuoti pažangesniame lygmenyje ir greitai.

Labai džiaugiuosi ir tuo, kad studijų metu mokėmės ne tik techninių dalykų, bet ir dalykinės kalbos, mokėmės pristatyti savo darbus auditorijai. Dabar tai labai praverčia, nes bet kokiame darbe neužtenka vien techninių įgūdžių, ne mažiau svarbu yra sugebėjimas gautus rezultatus paprastai paaiškinti netechninei auditorijai. Mano darbe kai kuriose vietose retorika ima viršų, todėl gebėjimas ne tik pateikti techniškai tvarkingus tyrimus, bet ir juos įtaigiai pristatyti klausytojams, yra neįkainojamas.  

– Ką palinkėtumėte jauniems žmonėms, dar tik ieškantiems savo profesinio kelio?

– Aš labai suprantu jaunus žmones, kurių profesinis kelias tik prasidės, ir nuspręsti, ką rinktis, yra labai sunku...

Aukštoji matematika nuo mokyklinės labai skiriasi, bet jei man reikėtų rinktis iš naujo, aš vis tiek daryčiau tą patį. Patarčiau rinktis aukštosios matematikos studijas, bet net ne todėl, kad tai buvo mano kelias, o todėl, kad matematika atveria kur kas daugiau langų karjeroje nei bet kokia kita specialybė. Ir, kaip jau minėjau, matematika  praplečia mąstymo lauką ir kūrybos horizontus. Būsimiems matematikams suformuojamas aukšto lygio loginis mąstymas, o tai labai praverčia žengiant į darbo rinką.

Tikiu, kad šioje srityje Lietuva gali tapti dar vienu centru, tokiu kaip esame tapę lazeriuose, biotechnologijose ar IT. Manau, kad galime tapti ir matematikos centru, nes mes, lietuviai, labai gerai dirbame. Labai norėčiau, kad tai įvyktų jau pačioje artimiausioje ateityje. Tokia yra mano svajonė Lietuvai ir aš nebijau jos įvardinti.

Teksto autorė – Virginija Klusienė