Šiandien visi ekonomikos rodikliai byloja apie stagnaciją ar nuosmukį, o besitęsianti pandemijos situacija, labiausiai paveiktiems verslo sektoriams, tokiems kaip turizmas, viešbučiai ir restoranai apie spartesnį augimą neleidžia nei galvoti.

Situacijos sudėtingumas akivaizdus ir plačiajai visuomenei – trečias mėnuo gana griežto karantino, ribojančio judėjimo, paslaugų ir kitų nebūtinųjų prekių prekybą fiziniu būdu, palietė visus visuomenės segmentus. Vertinant situaciją, su kuria susiduriama, kyla klausimas, kaip pastaroji paveikė startuolius?

Tuščias neliko

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) ankstyvos stadijos startuolių inkubatoriaus KTU „Startup Space“ atstovų, jų inkubatorius net ir pačioje karantino pradžioje neliko tuščias – laikydamiesi visų nustatytų normatyvų, biuro patalpose darbavosi tie startuoliai, kurių veiklos specifika neleido darbo perkelti į namus.

Vaida Morkūnaitė

„Natūralu, kad startuoliams, kuriems reikalinga speciali lokacija (pvz. laboratorijos), techninė įranga (ang. hardware) patyrė sunkumų. Dažniausiai tokio pobūdžio startuoliai ateina iš agro-maisto srities, sveikatos priežiūros, inžinerijos ar cheminių prekių gamybos srities. Tiesą pasakius, fizinio produkto (ne IT srities) kūrėjai, kur kas dažniau atsiduria sudėtingesnėje situacijoje, lyginant su tais, kurių darbo vietai reikalingas tik kompiuteris ir interneto ryšys“, – teigė inkubatoriaus atstovė, verslo vystymo projektų vadovė Vaida Morkūnaitė.

Pasak jos, aukso amžių išgyveno tie startuoliai, kurie veikė e-prekybos srityje: pradedant nuo logistikos, baigiant pačia prekyba. To priežastis akivaizdi – didelei daliai žmonių prieš tai buvusi pramoga, pavyzdžiui, fizinis apsipirkinėjimas parduotuvėse, prekių vertinimas jas apžiūrint, liečiant, tapo neįmanoma.

Augimas – padedantiems leisti laiką namuose

Apžvelgdamas karantino sukeltos situacijos realijas, KTU „Startup Space“ verslo vystymo projektų vadovas Tomas Proscevičius sakė, kad žvelgiant globaliai, stipriai padidėjo startuolių sėkmė, kurie vystė ir pasiūlė nuotolinio darbo priemonių sprendimus – video konferencijų platformas, virtualių parodų erdves.

Tomas Proscevičius

„Matėme augimus ir pramoginio spektro startuolių srityje – sprendimai, kurie palengvino karantiną, leidžiant laiką namuose. Daug startuolių ėmėsi kurti sveikatos priežiūros srityje – vieni jų, kaip užtikrinantys sveikatingumą psichologinėje ir fizinėje plotmėje, leidžiant laiką namuose, kiti – kaip atsakas į COVID-19 ir jos sukeltus padarinius. Patys aktyviai konsultavome ir prisidėjome prie tokios srities startuolių augimo“, – sakė jis.

Vertindamas startuolių ekosistemos pokyčius bei didžiausius jai kylančius iššūkius KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota pripažino, kad išgyvenant ekonominį nestabilumą, klimatas šioje sferoje tapo mažiau palankiu naujai besikuriantiems startuoliams.

„Tai įvyko dėl to, kad tiek investuotojai, tiek valdžios atstovai ar potencialūs klientai bei partneriai, didelį dėmesį skyrė kovos su pandemija priemonėms, jau egzistuojančių verslų paramai. Kalbant apie ilgiau veikiančius startuolius, svarbu prisiminti, kad dažnas iš jų taipogi ieško investicijos, o investavimas į startuolius yra kur kas rizikingesnis, lyginant su tradiciniu verslu. Dėl ekonominio neužtikrintumo bei didelio rizikingumo investicinis patrauklumas mažėjo – tą rodo ir bendrieji Lietuvos duomenys – lyginant su 2019-ųjų rezultatais investavimo skaičiai sumenko“, – pabrėžė M. Bulota.

Pandemijos bangas išgyveno

Jis pastebi, kad nors didelė dalis KTU „Startup Space“ inkubatoriuje esančių komandų veikia IT srityje ir pasikeitusi darbinė lokacija neturėjo didelės neigiamos įtakos jų veiklai, tačiau iššūkių vis tiek būta.

„Startuolių komandos – ypač kalbant apie pradedančiuosius – „laikosi” ant mažos komandos branduolio, kai vienas žmogus gali dirbti keliose pozicijose. Pandemija visuomet kelia riziką, jog sutrikus tokio ar kelių komandos žmonių sveikatai, ims trikti ar net stoti startuolio veikla“, – teigė KTU NIVC vadovas.

Mindaugas Bulota

Pasak jo, nepaisant šių iššūkių, statistikos duomenys byloja, kad Lietuvos startuoliai „atsilaikė“ prieš pandemiją: pagal agentūros „Versli Lietuva“ duomenis, tiek pirmajame, tiek antrajame 2020-ųjų pusmetyje, lyginant su 2019-aisiais, startuolių pardavimai vidaus ir išorės rinkose augo apie 30 proc.

Fiksavo augimą

Lygiai taip pat augo ir darbuotojų užmokestis bei darbuotojų skaičius. Tiesa, pasak M. Bulotos, investavimo mastai, lyginant su praėjusiais metais, sumenko.

„Vertėtų paminėti, jog duomenys nėra visai tikslūs, kadangi kai kurios privačios kompanijos tokių sandorių viešai neskelbė“, – tvirtino M. Bulota.

Pasak V. Morkūnaitės, žvelgiant į KTU „Startup Space“ bendruomenės rezultatus, skaičiai taipogi nesignalizuoja stiprių nerimo ženklų: lyginant su 2019-aisiais, startuolių įkurtų įmonių skaičius išaugo iki 8 per metus.

„Aktyvų įmonių kūrimąsi lėmė ir išorinės finansavimo programos bei paties inkubatoriaus kuruojami projektai, kurie suteikia tiek mentorystės, tiek finansinę pagalbą jaunam verslui. Žiūrint į prasidėjusius 2021-uosius ir tai, kad dar vis tebesitęsia pandemija, akivaizdu, kad tai gali turėti rimtesnių padarinių startuolių ekosistemai“, – prognozavo ji.

Pasiūlys naujų įrankių

Kaip tvirtina tarpregioninio verslumą ugdančio projekto „Access“ vadovė Gintarė Ambrozaitytė, užbėgant galimiems negatyviems rezultatams už akių, inkubatorius stiprina savo pajėgumus – 2021 m. prisijungta prie naujų, verslumą ugdančių projektų, kurie koncentruojasi į nišines sritis.

„Tai žaliavų gavybos technologijos ir jų perdirbimas, miestų judumas, o taip pat tęsiame anksčiau sėkmingai pradėtus sveikatos ir maisto inovacijų projektus. Vienas tokių tęstinių – Lietuvos-Lenkijos projektas „Access“, kuris koncentruojasi į jauno verslo stiprinamą šalies miestuose ir regionuose. Žinant, kad situacija reikalavo skubių sprendimų skaitmenizuojant verslą, o regionai tokiam posūkiui buvo mažiau pasiruošę, kartu ir jautresni pandemijos krizės padariniams, projekto „Access” suteikiama parama ir galimybė konsultuotis su specialistais tapo dar aktualesne ir turinčia didesnį „svorį“ nei anksčiau“, – sakė ji.

V. Morkūnaitės teigimu, šiais metais KTU „Startup Space“ ne tik atnaujins savo vizualinį identitetą, bet pasiūlys ir papildytą inkubavimo programos krepšelį startuoliams.

„Jis potencialiems, ar jau esamiems, startuoliams suteiks galimybę lengviau siekti sėkmingo verslo realizavimo: be jau egzistuojančios mentorystės, partnerių tinklo ar nemokamų patalpų paramos, planuojama pristatyti praktinius įrankius, kurie svariai prisidėtų prie tolimesnės verslo plėtros“, – sako ji.