Rugilė Smoliakaitė – MRU trečiakursė politikos mokslų krypties studentė, šiuo metu atliekanti praktiką LR Seime, drąsiai teigia, kad efektyvi komunikacija yra vienas svarbiausių elementų, padedantis ne tik visų galimų nuomonių, interesų grupių, bet ir sklandžiau reguliuoti politinius procesus, siekti užsibrėžtų strateginių tikslų, tinkamai ir laiku informuoti visuomenę. „Nors komunikacija gali tapti ne tik priemone, bet ir ginklu, reikia pripažinti, jog be šios priemonės politikos įgyvendinimas nebūtų toks sklandus ir lengvas“, - sako Rugilė.

Rugile, kodėl studijuoti pasirinkote politikos mokslų kryptį?

Kiekvieną kartą sulaukusi šito klausimo susimąstau. Visų pirma, nuo mokyklos laikų domėjausi politika ir joje vykstančiais procesais, nors domėjimasis pirmiausiai buvo labiau orientuotas į regioninį lygį, vyresnėse klasėse suvokiau, jog man įdomus ir valstybinis lygmuo. Taip pat visuomet jaučiau pomėgį dalyvauti įvairiose politinio pobūdžio veiklose.

Kokiu vienu žodžiu apibūdintumėte politikos krypties mokslus?

Apibūdinti politikos krypties mokslus vienu žodžiu turbūt yra taip pat sudėtinga, kaip pasiruošti egzaminui per vieną naktį. Tačiau, jeigu reikėtų pasirinkti tik vieną žodį, sakyčiau, jog politikos krypties mokslai yra įvairialypiai.

Rugile, kokius išskirtumėte Lietuvos gyventojų kalbėjimosi politinėmis temomis įpročius?

Visų pirma, kiekvienas Lietuvos gyventojas yra linkęs kalbėti ir diskutuoti politinėmis temomis, nepaisant jo suvokimo ar kompetencijų. Antrasis įprotis, kurį galėčiau išskirti, tai noras kalbėti su priešingas ideologijas ar pažiūras turinčiais žmonėmis, ir bandyti tas pažiūras pakeisti arba įrodyti, jog jos yra neteisingos\netinkamos. Šį įprotį galiu dažniausiai pastebėti šeimų pokalbiuose arba artimo rato diskusijoje. Be abejo, būtina išskirti ir labai svarbius įpročius, kurie yra augančios pilietinės visuomenės požymiai, tai noras valstybės vadovus ar politikus matyti atskaitingus už jų veiksmus. Vadinasi, žmonėms rūpi ir jų atstovai privalo būti ne tik atsakingi, bet ir atskaitingi savo rinkėjams.

Ar visuomet komunikacija politikoje yra atvirumo ir platesnio bendradarbiavimo priemonė?

Komunikacija politikoje visuomet bus platesnio bendradarbiavimo ir atvirumo priemonė. Komunikacija įgalina politiką bendradarbiauti su platesne grupe ir taip sukuria tam tikrą atvirą, dinamišką ryšį tarp informacijos skleidėjo ir jos gavėjo, kuris demokratinėje valstybėje yra labai svarbus. Mano nuomone, komunikacijos nebuvimas yra labiau žalingas ir kenkentis demokratijai, nei netinkamas jos naudojimas.

Kokia yra tikslingos politinės komunikacijos galia?

Atlikdama praktiką LR Seime matau daugelį komunikacijos formų ir rūšių. Visuomet reikia žinoti, jog politinės komunikacijos vienas iš pagrindinių tikslų yra įtakos siekimas. Tikslinga komunikacija politikoje yra labai galingas ir stiprus ginklas, kurį pasitelkus ir teisingai naudojant galima padaryti įtaką kito mąstymui ir veikimui.

Rugile, atskleiskite būsimiems MRU studentams savo sėkmingiausią sprendimą studijose ir didžiausią pamoką.

Žengdama prie savo studijų finišo tiesiosios suprantu, jog sėkmingiausias mano sprendimas studijose buvo atsiduoti joms 100 procentų ir stengtis gilintis į informaciją plačiau ir pačiai. Didžiausia pamoka, kurią išmokau per šiuos 3 metus yra suvokimas, jog ne viskas pavyksta iš pirmo karto, ne kiekvienas naujas dėstomas dalykas bus aiškus po pirmos paskaitos, ar net po pirmo mėnesio, tačiau įdėjus daug darbo ir pastangų, kiekvienas dalykas yra įmanomas ir dėl visko, ko norime, tiesiog reikia labai daug dirbti.

Ačiū už pokalbį!

Daugiau naujienų - mruni.eu