Egle, papasakok, kokias studijas pasirinkai, baigusi mokykla.

Prieš 17 metų aš buvau Kauno KTU gimnazijos abiturientė, besiruošianti baigiamiesiems egzaminams. Buvau tvirtai įsitikinusi, kad vienintelis dalykas, kurį aš noriu studijuoti yra tarptautiniai santykiai. Taigi laikiau valstybinius egzaminus, puoselėdama svajonę tapti tarptautinių santykių specialiste. Svajonės pildosi ir aš įstojau į politikos mokslų programą, kuri ir buvo kelio link tarptautinių santykių pradžia.

Visgi jau po pirmo kurso supratau, kad politikos mokslai man truputį svetimi. Pirmuose kursuose buvo daug teorijų ir abstrakcijų, o man po gimnazijos labai trūko konkretumo ir tiksliųjų mokslų. Tad politikos mokslus pabaigiau, bet tikslumo trūkumą kompensavau pasirinkusi antrąsias, ekonomikos, bakalauro studijas.

Kadangi studijuodama dirbau versle ir buvau pakankamai susižavėjusi inovacijomis, vėliau dar baigiau Inovacijų valdymo ir technologijų perdavimo magistro programą. Taigi sutrumpintas atsakymas į klausimą: studijavau politikos mokslus, ekonomiką ir inovacijų valdymą. Kas visai netikėtu būdu galiausiai visgi nuvedė į darbą tarptautinių santykių srityje (bet apie tai turbūt truputį vėliau).

Ką tau davė studijų metai? Kaip jos siejosi su ankstyvąja darbo patirtimi?

Politikos mokslų realybė studijų pradžioje gerokai skyrėsi nuo mano įsivaizdavimo, kurį turėjau prieš stodama į šią studijų programą. Tad jau pirmame kurse ieškojau kaip labiau save realizuoti ir po pirmo semestro pradėjau dirbti verslo konsultacijų įmonėje. Tuo metu darbas atrodė nepalyginamai įdomesnis ir labiau įtraukiantis, tad ofise praleisdavau gerokai daugiau laiko nei paskaitose. Iš tiesų, kuo toliau, tuo retesnis svečias būdavau universitete, tuo ilgesnes valandas leisdavau biure. Darbe sekėsi puikiai – pareigos ir alga kilo labai greitai.

Ar tai gerai, žvelgiant atgal iš 15 metų perspektyvos? Ir taip, ir ne. Gerai tuo požiūriu, kad, dirbdama studijų metais, jau pradėjau savo karjerą ir ji įgavo pagreitį dar gerokai prieš gaunant diplomą. Blogai tai, kad beveik nejaučiau nei studijavimo, nei studentavimo. Trūkumą pavyko kompensuoti antro bakalauro studijų metais, kurie iš tiesų buvo puikūs.

Jau turėdama darbinės patirties, visai kitaip žvelgiau į dėstomus ekonomikos ir verslo dalykus, buvo lengva  juos taikyti praktikoje. Kartais net pagalvodavau, jog būtų šaunu, kad visi galėtų mokytis, jau šiek tiek padirbėję studijų specialybės srityje. Darbo patirti padeda geriau suprasti, kokioms problemoms spręsti gali pritaikyti dėstomas teorijas, kokiose realiai turėtose darbinėse situacijose pasitarnautų įgaunami įgūdžiai ir sprendimų modeliai. Galiausiai supranti, kad jau labai daug yra sugalvota, išspręsta ir atsakyta. Tereikia būti laiku ir vietoje, kad tai išgirstum ir perskaitytum.

Nuo ko prasidėjo tavo karjeros kelias? Kur jis atvedė?

Kaip ir minėjau, mano karjera prasidėjo dar pirmame kurse. Tuo metu ėmiau dirbti verslo konsultacijų kompanijoje projektų asistente. Labai greitai tapau projektų vadove, o po keleto metų - panašaus profilio įmonės direktore. Daugiausia dirbau su ES struktūrinių fondų ir tarptautinių programų finansuojamais projektais. Projektų portfelio sritys buvo labai įvairios: IT, biotechnologijos, mechatronika, farmacija, kt.

Kuo toliau, tuo labiau stengiausi koncentruotis į inovacijų ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros projektus. Juose mačiau daugiausia naudos ir intelektinio pasitenkinimo. Tokiame darbe galėjau panaudoti ir studijų metu įgytas žinias – reikėjo tiek politikos mokslų, tiek ekonomikos, tiek inovacijų valdymo supratimo.

Karjeros pauzės metu, kai buvau motinystės atostogose ir visu etatu ,,dirbau“ mama, kiek persvarsčiau savo karjeros lūkesčius ir nusprendžiau, kad norėčiau siaurinti sritį - darbą tęsti viename sektoriuje. Tad po pauzės nėriau nebe į konsultacijų verslą, o į kosmoso technologijų kompaniją. Joje ir toliau buvau atsakinga už ES ir tarptautinio finansavimo projektus, tik sritis jau buvo viena – kosmoso technologijos ir kosmoso palydovų vystymas.

Na o dar vėliau kažkada sugalvotos svajonės išsipildė netikėčiausiu metu ir netikėčiausiu būdu. Šioje vietoje paklausiu – ar prisimeni, nuo ko pradėjome pokalbį?

Taip, nuo aštuoniolikmetės gimnazistės, kuri svajojo dirbti tarptautinių santykių srityje.

Šiandien ji ten jau dirba. Kaip? Per karantiną nutiko taip, kad vakarus pradėjau leisti mokydamasi pilotavimo (privataus piloto kursus). Aviacija sužavėjo neįtikėtinai. Tuo pačiu metu pastebėjau darbo skelbimą, jog aviacijos srityje veikianti  įmonė ieško Strateginės plėtros ir tarptautinių programų skyriaus vadovo. Nieko nelaukusi pateikiau dokumentus konkursui ir štai esu čia – dirbu aviacijos srityje ir esu atsakinga už įmonės strateginę plėtrą bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Darbas reikšminga dalimi yra susijęs su tarptautiniais santykiais. Organizacija, kurioje dirbu yra strateginės reikšmės valstybės įmonė bei tarptautinio aviacijos tinklo dalis ir priklauso tarptautinėms aviacijos organizacijoms (pvz. daug kam žinoma ICAO, angl.k. - International Civil Aviation Organisation). Tarp skyriaus, kuriam vadovauju, funkcijų taip pat yra ir tarptautiniai projektai, inovacijų plėtra, strateginis valdymas. Tad praverčia ir žinios, įgytos ekonomikos bei politikos mokslų studijų metu. Ten reikalingas ir verslo, ir politinės aplinkos bei teisinių niuansų išmanymas. Tai va, kaip galiausiai ,,susiveda visi taškai“!

Ar manai, kad svarbu dirbti pagal įgytą specialybę?

Manau, kad dirbti pagal specialybę yra didžiulis komfortas. Tai įprasmina studijų kelią, užtikrina, kad ne veltui buvo leistos dienos ir naktys su knygomis, ne veltui sėdėta paskaitose. Prisideda ir tai, kad, tęsiant pasirinktą kelią, gilėja ekspertinės žinios, išmanymas, supratimas. Kaip ir minėjau, šiandien galiu pasidžiaugti, kad savo darbe dirbu pagal visas tris mano studijuotas specialybes. Darbe prireikia pačių įvairiausių žinių, kurias kaidaise įgijau universitete.

Būna situacijų, kai jaunas žmogus įstoja mokytis ir supranta, kad ši sritis - ne jam. Kaip patartum tokiam studentui elgtis – ar mesti studijas ir pradėti iš naujo, ar pabaigti ir lanksčiai pažiūrėti į darbo pasirinkimą ne pagal specialybę?

Visų pirma, manau, kad patarti kitam žmogui neįmanoma. Kiekvienas žmogus, kiekvienas pasirinkimas yra individualus ir išskirtinis. Tad jei ir būtų patarimas, tai jis būtų toks, kad niekada neklausykite kitų patarimų. Tai Jūsų gyvenimas ir Jūsų pasirinkimai. Būtinai išklausykite kuo daugiau nuomonių, išgirskite kiek įmanoma daugiau kiekvienos situacijos ,,už“ ir ,,prieš“, bet visose gyvenimo situacijose stenkitės galutinį sprendimą priimti patys. Taip visada žinosite, kad tai Jūsų pasirinkimas. Geras ir jis ar ne, paaiškės po daugelio metų.

Kartais praėjus 3 metams galvosite, kad tai buvo blogai, o praėjus 5 metams suprasite, kad nieko geriau Jūsų gyvenime negalėjo nutikti. Kaip atrodys dar vėliau, palikite intrigai, lyg į savo gyvenimą žiūrėtumėte kaip į filmą, kurio scenarijaus nežinote ir nereikia žinoti. Tik žinokite, kad nėra jokių situacijų ar pasirinkimų, kurie objektyviai yra blogi. Iš kiekvienos situacijos galiausiai gali išsivystyti tokie sprendimai, keliai ar požiūriai, kad tai Jus atves būtent ten, kur Jūs ir turite būti ir kur niekas kitas iki šiol nebuvo. Tad rinkitės, meskite jei norite, tęskite, jei turite kantrybės, ir niekada nieko nesigailėkite.

Ačiū, Egle, už įdomų ir turiningą pokalbį.

* * *

Žurnalą "Kuo būti 2021" internetu galite užsisakyti tiesiai į namus: (pristatymas nemokamas): www.kurstoti.lt/?eshop

Žurnalą galite rasti ir daugumoje prekybos centrų. 

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El. paštas: aiste.borjas@gmail.com