Gegužės 10 dieną vykusios diskusijos „Pandemija ir komunikacija: kas ką?“ dalyviai dalinosi įžvalgomis apie pandemijos COVID – 19 metu vykusią politikų bei vyriausybės komunikaciją pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiu, kokias komunikacines klaidas pastebėjo. Žinoma, nevengta dalintis ir rekomendacijomis, kaip turėtų atrodytų geroji komunikacija krizinės situacijos metu, jog visuomenė išlaikytų pasitikėjimą  valdžia.

Politika ir komunikacija – neatsiejamos ir svarbios viena kitai.

Žinoma politikos apžvalgininkė, MRU Politikos mokslų instituto lektorė Rima Urbonaitė dalinosi nuomone, jog politika ir komunikacija – visada šalia, tarsi „rankutėm susikibusios“ žygiuoja drauge visose situacijose. Todėl tokiose srityse kaip politika reikia specialistų, kurie suprastų tiek komunikacinius, tiek politinius procesus. „Jei politikai galvoja, jog jų priimami sprendimai yra svarbiausi, o „pakomunikuos“ kažkas kitas – didelė klaida. Tada žiniasklaidoje atsiranda skirtingi pranešimai“ – pastebi R. Urbonaitė.

O štai įtakingas viešųjų ryšių ekspertas ir bendrovės „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas išryškino komunikacijos specialistų svarbą, kuri tapo ryškesnė būtent pandemijos COVID – 19 metu, jog visuomenė būtų informuota ir problemos, su kuriomis buvo susidurta anksčiau, dabar iškeltos į paviršių. Taip pat jis pabrėžė ir spaudimą iš visuomenės, kuri būtent antrojo karantino metu daug daugiau reikalauja informacijos, aiškumo ir paaiškinimų iš vyriausybės, nes laukimas, kada tai baigsis – ypač stiprus.

Renginio dalyviai pasigedo iš dabartinės vyriausybės emocinės komunikacijos, kuri kurtų pasitikėjimą. Moterų teisių gynėja, komunikacijos žinovė, „Delfi“ apžvalgininkė ir MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Komunikacijos instituto lektorė Rūta Latinytė atkreipė dėmesį ne tik į komunikaciją, bet ir į veiksmus, kurie patys yra labai iškalbingi, nes vis dėlto yra ne tik žodinė komunikacija, tačiau ji suprantama ir per veiksmus. Kartu svarbu reaguoti kuo greičiau, nevengti pripažinti klaidų, už kurias vėliau derėtų atsiprašyti – tai kurtų pasitikėjimą vyriausybės darbu.

Lyderystė yra viena svarbiausių efektyvioje komunikacijoje

Lyderystės sąvoka ir jos svarba šioje diskusijoje minėta ne kartą. Būtent to renginio dalyviai pasigenda iš dabartinės valdžios. Lyderystė užtikrina buvimą priekyje,, kuria aiškumo ir patikimumo įspūdį. Kaip teigia R. Latinytė: „Kai yra lyderystės nebuvimas mes neturime vakuumo. Yra kažkas, kas tą lyderystę pasiima“. Kartu ji linki vyriausybės atstovams laikytis lyderystės, tikėti tuo, ką daro ir „kartais net plaukti prieš srovę, bet būti matomu lyderiu“. Kiti diskusijos svečiai išryškino vidinės komunikacijos svarbą ir ragino nebijoti konfliktuoti už uždarų durų, o ne viešai, o už padarytas klaidas prisiimti atsakomybę bei atsiprašyti.

Diskusijos metu renginio svečiai dalinosi subtiliomis ir svarbiomis įžvalgomis, kurios naudingos ne tik politikos atstovams, tačiau ir viešųjų ryšių, komunikacijos specialistams, taip pat verslo vadovams, kurie šiandien susiduria su vis didesniais iššūkiais. Išsakytos nuomonės leidžia suprasti, jog lyderystė, atsakomybės nebijojimas yra raktas į visapusišką ir teigiamą komunikaciją kartu su atskirų bendruomenių žmonėmis ir plačiąja visuomene.

Diskusijos įrašą galite pamatyti čia.

Daugiau naujienų - mruni.eu