L.Valantė pabrėžia, jog, mokydamiesi istorijos egzaminui, abiturientai turėtų skirti didžiausią dėmesį naujųjų laikų istorijai. Nors viduramžiai tam tikrais aspektais yra įdomūs ir žavingi, tačiau „sužibėti“ egzamine, susitelkus vien į šį laikotarpį, nepavyks.

Pasak mokytojos, naujausiųjų laikų istoriją galima suskirstyti į tris stambius „banginius“: tarpukarį, Antrąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą. Iš naujesnių įvykių (po Šaltojo karo) svarbiausia žinoti Lietuvos valstybės atkūrimo raidą dešimtajame dešimtmetyje bei LR Konstituciją.

Istorijos mokytoja Laura, turinti dešimties metų darbo patirtį, detaliai išnagrinėjusi pastarųjų 15 metų istorijos VBE užduotis, toliau pateikia dažniausiai pasitaikančių temų „top 10“.

  1. Pasaulis po Pirmojo pas. karo. Tai yra plati tema, tačiau galima išskirti tris kertinius jos aspektus: 1) Europos žemėlapis po I pas. karo, 2) Vudro Vilsono 14 punktų programa ir 3) Paryžiaus taikos konferencija, kuria, pasirašius Versalio taiką, užbaigtas I pas. karas. Šios temos ne kartą ir ne du buvo įtrauktos į istorijos VBE užduotis įvairiais pavidalais – tiek teste, tiek žemėlapiuose, tiek šaltiniuose.
  2. Didžioji ekonominė krizė arba Didžioji depresija (1929 – 1933 m.). Klausimai iš šios temos keletą kartų pasitaikė pastarųjų 15 metų istorijos VBE. Yra buvę, kad visas šaltinių blokas buvo skirtas šiai temai. Klausimų apie jos priežastis ar pasekmes yra pasitaikę ir teste. Istorijos VBE programoje rašoma, jog abiturientas turėtų žinoti jos priežastis ir poveikį visuomenės raidai.
  3. Totalitariniai režimai, kurie pradėjo formuotis tarpukariu – nacistinė Vokietija bei Sovietų sąjunga. Šiuo du režimus reikia gebėti palyginti įvairiais aspektais – ekonominiu, politiniu, požiūrio į tam tikras visuomenės grupes.
  4. Tarptautiniai santykiai 4-ajame dešimtmetyje. Į šią temą įeina pagrindiniai valstybių veiksmai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse – Austrijos anšliusas, Miuncheno susitarimas, Sudetų krašto ir Čekoslovakijos okupacija, Klaipėdos krašto įvykiai. Reikia žinoti, kaip šiuo laikotarpiu keičiasi tarptautinių santykių žaidėjų jėgos, teritorijų priklausomybė. Šis tarpsnis nėra lengvas, jame daug smulkių įvykių. Gali pasitaikyti atskirų klausimų apie juos arba jie gali būti susieti su nuolaidžiavimo politika Hitlerio atžvilgiu. Taip pat gali pasitaikyti žemėlapių iš šio laikotarpio.
  5. Antrasis pasaulinis karas. Tai – plati, smulki ir ilga tema, apimanti šešerius metus. Visgi galima išskirti du svarbiausius jos momentus: 1) žemėlapis - kaip pakinta pasaulis po II pas. karo., 2) Jaltos ir Potsdamo konferencijos, svarbiausi jų nutarimai.
  6. Šaltojo karo pradžia. Čia svarbūs trys kertiniai įvykiai: 1) V.Čerčilio kalba Fultone, kurią sakydamas jis pirmą kartą paminėjo Šaltojo karo terminą, 2) Trumeno doktrina, 3) Maršalo planas. Šie elementai porą kartų yra pasitaikę egzaminų užduotyse.
  7. Tarptautinės organizacijos (NATO, VSO ir JTO). Šia tema yra buvę nemažai testo klausimų. Pavyzdžiui, kuri valstybė priklauso/nepriklauso NATO. „Gaudoma“, ar moksleivis žino. Šios temos nėra pasitaikiusios šaltiniuose, tad jas verta prisiminti trumpai, bendrais bruožais – žinoti susiformavimo aplinkybes, priklausančias valstybes ir jų skaičių, suvokti, kad VSO buvo kuriama kaip sovietų atsakas, priešprieša NATO.
  8. Pasipriešinimai komunistiniams režimams (6 – 7 deš.). Liūdna ir abiturientų ne itin mėgstama, tačiau svarbi tema. Svarbiausi iššūkiai komunistiniam režimui – tai Vengrijos, Čekoslovakijos pasipriešinimo įvykiai, Solidarumo judėjimas Lenkijoje. Šios temos yra ne kartą pasitaikiusios ankstesniuose egzaminuose. Vienais metais prie jų buvo prijungta ir Lietuva su R.Kalanta priešakyje.
  9. Lokaliniai karai. Tai yra svarbūs Šaltojo karo momentai. Į egzamino programą įtraukti trys iš jų (dvyliktokai per pamokas jų mokosi daugiau) – Korėjos, Vietnamo ir Afganistano karai. Reikia žinoti jų priežastis bei pasekmes. Lokaliniai karai dažnai mėgstami karikatūrose, ypatingai Korėjos karas. Dar verta pasikartoti Kubos krizę. Praėjusių metų egzamine visas užduočių blokas buvo skirtas Vietnamo karui. Atkreipkite dėmesį, kad, pavyzdžiui, Izraelio ir arabų konflikto egzamino programoje nėra, tad neverta apsikrauti jį kartojant.
  10. Skirtingų SSRS lyderių politika. Dažnai pasitaiko klausimų iš skirtingų lyderių politikos, tai yra, J.Stalino, N.Chruščiovo, L.Brėžnevo, M.Gorbačiovo. Teste pakankamai dažni tokie klausimai, kaip „kuris bruožas tinka Stalino vykdytai politikai“ arba „kuris bruožas netinka Brėžnevo vykdytai politikai“. Dažnai sutinkamos ir šių asmenybių karikatūros. Reikėtų gebėti atpažinti šiuos veikėjus iš išvaizdos. 2020 m. egzamine buvo įdėta karikatūra su M.Gorbačiovu ir Baltijos šalimis.

Daug vertingų patarimų abiturientams, besiruošiantiems istorijos VBE galima rasti ir mokytojos Lauros Valantės „Youtube“ kanale Istorijos pamokos su Laura - YouTube.

* * *

Taip pat skaitykite:

Kur stoti | Mėnuo iki istorijos egzamino. Ką ir kaip efektyviai mokytis?

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El.paštas: aiste.borjas@gmail.com