Egzamino užduotys yra čia.

Preliminarūs egzamino atsakymai čia.

Moksleivių įspūdžius po egzamino skaitykite čia.

Egzaminas įveikiamas, bet neįdomus

Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos biologijos mokytoja Nadežda Pašuto pasakojo, kad, nors egzaminas trunka 3 valandas, moksleiviai pradėjo išeiti jau po 1,5 val. Tai rodo, jog daugumai egzaminas tikriausiai nepasirodė sudėtingas. Visgi ir originalių užduočių jame nebuvo.

„Iš pirmo žvilgsnio jis neatrodo sunkus. Tačiau nematyti ir naujų, įdomių užduočių, tik standartiniai, tradiciniai, šimtą kartų kartoti klausimai. Lietuvoje aktyviai vystoma moderniųjų biotechnologijų pramonė. Tikėjausi kažką iš šios sritis pamatyti ir egzaminų užduotyse, tačiau taip nenutiko,“ – įspūdžiais dalijasi mokytoja.

Koją galėjo pakišti „rodyklėlės ir rutulėliai“

Visgi, pasak mokytojų, buvo keletas „susuktų“ klausimų, kur reikėjo gerai pagalvoti, ką turėjo omenyje užduoties sudarytojas.

N.Pašuto pasirodė ne visai aiškus III dalies 6 klausimas apie evoliuciją.

„Rašoma, kad „paveiksle pateikta išgalvotų organizmų populiacijose per milijonus metų vykstančių evoliucinių procesų schema“. Belieka spėlioti, kad galbūt pirmoje paveikslo dalyje pavaizduotas geografinis barjeras. Lieka neaišku, kas pavaizduota trečioje paveiklso dalyje – ar įvyko mutacijos, ar gamtinė atranka. Pati nelabai suprantu, kokio atsakymo tikisi sudarytojai,“ – svarstė mokytoja.

Pasak jos, taip pat galėjo kilti keblumų, atsakant ir į  7 klausimą (III dalyje) apie tarpusavyje sąveikaujančius skirtingų rūšių individus. Reikėjo išsiaiškinti, kuria kryptimi brėžti rodyklę. Mokytoja mano, kad rodyklė turėtų būti nukreipta į tą, kuris gauna naudą.

„Kai užduotis aiškiai suformuluota, užtenka remtis savo žiniomis, o čia dar reikia suprasti, ką turėjo omenyje užduoties sudarytojas, trūksta paaiškinimų,“ – komentuoja N.Pašuto.

Kauno J.Jablonskio gimnazijos mokytojai A.Rudokaitei taip pat užkliuvo klausimas apie plėšrūno ir aukos santykį. Ji teigė, jog pačiai reikėjo stabtelti ir gerai pagalvoti, ko prašoma. Tokį atsiliepimą girdėjo ir iš savo mokinių.

„Šiuo atveju nereikėjo kažko sudėtingo žinoti, tiesiog užtruko suprasti, ką sudarytojai prašo padaryti, įsižiūrėti į schemas ir padaryti teisingas išvadas,“ – mano mokytoja.

Kauno KTU gimnazijos biologijos mokytoja Aldona Matiukienė laikosi panašios nuomonės dėl 7-ojo klausimo.

„Iš bendro vaizdo panašu, jog moksleiviams neturėtų kilti bėdų peržengti egzamino išlaikymo barjerą, tačiau prie kai kurių atskirų užduočių rašau klaustuką. Moksleiviams pasirodė keblesnis klausimas apie evoliuciją, kur reikėjo nagrinėti „rutulėlius“. Kai kurie vaikai galėjo pasimesti, braižydami 7 klausimo schemą (apie plėšrūno ir aukos santykį),“ – įspūdžiais dalijosi KTU gimnazijos mokytoja.

Kaip bus įvertintos šios užduotys, anot A.Matiukienės, sunku pasakyti, nematant vertinimo instrukcijos. Tik vertintojai gali atsakyti, ar prie šio klausimo užteko teisinga kryptimi nubrėžti rodyklę, parašyti „+/-“, ar reikėjo kažką sudėtingiau piešti.

Mokytojos teigimu, kiekvienais metais užduočių formuluotėse pasitaiko dviprasmybių, kuomet nėra aišku, ko tiksliai norima.

Teste – „suktos“ schemos ir grafikai

Mokytojai N.Pašuto „užkliuvo“ ir 19-a testo užduotis, klausianti, kuriame grafike pažymėtas didžiausias pasiektas erkių biotinis potencialas. Moksleiviams galėjo būti sunku suprasti, apie ką čia kalbama. Neaišku, ką reiškia grafike pavaizduoti taškeliai. Grafiko ašis įvardyta „pradinis tankumas (erkių/cm²)“. Mokytojai nelabai suprantama, ką reiškia šis matas. Taip pat neaišku, per kiek laiko pasiektas nurodytas erkių tankis – ar tai pradinis tankis, ar jis pasiektas per kažkurį laiko tarpą. Jei mokytojai ši užduotis nėra iki galo aiški, tikriausiai čia galėjo suklysti ir moksleiviai.

Kadangi ne visai aiškus 19 klausimas, tai turbūt bėdų kils ir su 20 klausimu, „kuri išvada apie erkių dauginimosi greitį yra teisinga“. Mokytoja mano, kad dalis vaikų tiesiog bandė spėti atsakymą.

„Teste buvo klausimų, į kuriuos reikėjo įsigilinti. Ypač į tuos, kuriose pavaizduoti piešiniai, schemos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tinka visi atsakymai arba netinka nė vienas. Pirmą kartą perskaičius pasirodė, kad kažkas ne taip. Kalbėdamasi su mokiniais, matau, kad ir jie su kai kuriais testo klausimais paskubėjo,“ – kolegei antrino mokytoja A.Rudokaitė.

Pavyzdžiui, 6ame testo klausime apie genomo dydį ir genų skaičių. Taip pat 9-ame klausime apie kraujotaką, gerai neįsižiūrėjus į schemą buvo galima supainioti raides. Neatidumo klaidų pasitaiko kiekvienais metais.

Ekologijos klausimai šiemet nestandartiniai

Pagal egzamino matricą ekologijos klausimai turėtų sudaryti apie 25 proc. Iš pirmo žvilgsnio N.Pašuto pasirodė, jog ši proporcija nebuvo išlaikyta. Visgi vėliau ji pastebėjo, kad ekologijos klausimai šįkart buvo tiesiog kitokio pobūdžio.

„Esame įpratę, kad ekologijos srities klausimai įprastai būna apie mitybos tinklą, mitybos grandinę, pirminius bei antrinius vartotojus. Tačiau šiemet ekologijos temos akcentas buvo perkeltas į organizmų tarpusavio santykius. Tai netgi džiugina. Ekologijos dalis šiemet neapsiribojo standartiniais „kas ką valgo“ tipo klausimais, reikėjo pasižiūrėti šiek tiek plačiau,“ – džiaugėsi mokytoja.

Išvengta sunkiausių temų

Biologės M.Pašuto manymu, moksleiviams paprastai sunkiai sekasi formuluoti praktikos darbų hipotezes bei išvadas. Tad šiuo atžvilgiu moksleiviams pasisekė. Sudarytojai jų „nebaudė“ šio tipo užduotimis. Taip pat nebuvo užduočių iš sunkesnių temų apie DNR sandarą, baltymų biosintezę, biotechnologijas. Dar moksleiviams būna sunki mitozės ir mejozės tema. Šios temos uždavinių taip pat nebuvo. Dėl to mokytoja mano, kad moksleiviams buvo sudarytos palankios sąlygos išlaikyti egzaminą.

„Kalbant apie paskutiniąją, genetikos užduotį, tai genus buvo prašoma žymėti raidėmis „D“ ir „d“. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog sąlygoje parašyta, kad požymiai yra susiję su lytimi, todėl taip pat privalu buvo pažymėti ir „X“ chromosomas,“ – pastebi N.Pašuto.

Biologijos šimtukų „x failai“

Mokytoja Aldona matiukienė teigė, jog, nors šių metų egzaminas buvo įveikiamas, tačiau „šimtuko“ ji greičiausiai nesurinktų. Jai atrodo įdomu, kad jau daug metų maksimalų įvertinimą surenka labai mažai mokinių. Ji abejoja, ar moksleiviai iš tiesų taip prastai moka biologiją, greičiau pats egzaminas būna šiek tiek „suktas“.

KTU gimnazijos moksleiviai įstoja į geriausius pasaulo universitetus, pavyzdžiui, Harvardo, sėkmingai pasirodo tarptautinėse biologijos olimpiadose, tačiau šimtukų negauna. A.Matiukienė lygina biologijos egzamino vertinimą, sugretindama su anglų kalba.

„Nesuprantu vertinimo kriterijų, kodėl anglų kalbos valstybinio egzamino maksimalų balų skaičių kasmet surenka apie 30 mokyklos mokinių, o biologijos – vos 1 ar 2, įskaitant ir tarptautinių olimpiadų prizininkus,“ – lygina mokytoja.

Ji svarsto, jog galbūt moksleivius suklaidina formuluotės. Galbūt jie ima per daug sudėtingai mąstyti.

* * *

Oficialūs egzamino įvertinimai bus paskelbti ne vėliau kaip liepos 23 d.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet vyksta nuo birželio 7 d. iki liepos 2 d.

Pilną pagrindinės sesijos brandos egzaminų tvarkaraštį rasite čia:

Kur stoti | Paskelbtas 2021 metų brandos egzaminų tvarkaraštis

Detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį rasite čia:

Kur stoti | LAMA BPO paskelbė detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El.paštas: aiste.borjas@gmail.com