Asta, dažniausiai versle kalbama apie finansų auditą. O kas tas veiklos auditas, kuo jis skiriasi nuo finansų?

Veiklos auditas organizacijos veiklą analizuoja sistemiškai, vertina veiksnių visumos poveikį jos funkcionavimui, rezultatams. Asmeninė patirtis rodė, jog dažnai analizė apsiriboja finansiniais klausimais – o tai tik ledkalnio viršūnė, labai dažnai slepianti itin sudėtingą procesą, sistemą, kuri lėmė vienokius ar kitokius skaičius. Skaičiai nepasako daug, jei nežinome, kodėl jie tokie. Tad siekis gauti įrankius kompleksiškai ir labiau metodiškai vertinti organizacijos sistemą tikrai yra labai svarbus kiekvienai įmonei, organizacijai.

Kita vertus, veiklos auditas yra gerokai platesnė, lankstesnė sritis nei finansų auditas, taip pat gana jauna sritis, tad jos vystymui, pritaikymui dinamiškai organizacijų veiklai galimybės praktiškai beribės. Ribas iš esmės nustato auditorių kvalifikacija. Kokybišką auditą gali atlikti tik tinkamą išsilavinimą ir pakankamą asmeninę patirtį sukaupę profesionalai. Patyrę veiklos auditoriai geba atskleisti neatitiktis nuo priimtų standartų ar teisėtumo, ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų pažeidimus ir inicijuoti pokyčius. Taigi, jei turėsime plačiai mąstančius, kvalifikuotus veiklos auditorius, o organizacijos pradės matyti tokio proceso naudą – laimėsime visi.

Kokia, jūsų nuomone, apskritai audito reikšmė, jos nauda organizacijai?

Dažnai vadovai turi nuojautą, pojūtį, koks sprendimas yra teisingas. Tas pojūtis išsivysto iš patirties ir anksčiau padarytų klaidų. Tačiau šiuolaikinių organizacijų situacijos kinta taip greitai, o verslai sukasi milžinišku greičiu, vadovams tampa prieinama vis daugiau duomenų, tad tampa sudėtinga ir pavojinga pasikliauti nuojauta – reikia metodiškų, duomenimis pagrįstų sprendimų. Didelėms organizacijoms turėti vidaus audito funkciją – nebe naujiena, tačiau tokia funkcija yra ne mažiau svarbi ir mažesnėms organizacijoms. Gal net svarbesnė: kuo mažesnė organizacija, tuo mažiau rezervinių resursų, tad jau turimus reikia išnaudoti maksimaliai efektyviai.

Kita vertus, rizikos valdymas pamažu tampa neatsiejama organizacijų veiklos dalimi, tad auditorius šioje srityje yra organizacijos „seismometras“: jo funkcija padėti identifikuoti rizikas, nuolat stebėti jų valdymą ne tik organizacijoje, bet ir aplinkoje, kurioje organizacija vysto savo veiklą.

Kokybiškas audito procesas,  pridėtinę vertę kuriančios rekomendacijos/pokyčių iniciatyvos gerina organizacijos veiklą ir padeda siekti jos tikslų. Organizacijos reakcija į audito funkciją itin priklauso nuo auditoriaus kompetencijos, jo profesionalumo. 

Auditorius privalo būti atrama vadovui, įgalinti jį pamatyti organizacijos būklę iš kitos perspektyvos. Tokią funkciją gali atlikti tik gerai pasiruošęs profesionalas. Įrankius, žinias ir įgūdžius suteikia studijos universitete, o kaip tais įrankiais naudotis efektyviausiai - išmoko patirtis.

Kodėl pasirinkote būtent veiklos audito magistrantūros studijas?

Sprendimą pasirinkti tokias studijas lėmė noras tapti kvalifikuota veiklos audito specialiste, įsisavinti šiuolaikines teorines ir praktines vadybos žinias, gebėti profesionaliai taikyti modernias ir tradicines audito metodologijas. Viliojo galimybė įgyti, atnaujinti ir integruoti įvairių mokslo sričių žinias, savarankiškai organizuoti veiklos ir finansų srities problemų tyrimus, profesionaliai komunikuoti informaciją įvairioms interesų grupėms. Susipažinus su šios programos pristatymu pagalvojau: „Sign me in!“.

Savo baigiamajame darbe analizavote veiklos auditą kaip ekspertizę tyčinio bankroto bylose. Kas pa­ska­ti­no pa­si­rink­ti to­kią tarpdisciplininę baigiamojo dar­bo te­mą?

Ši te­ma man pa­si­rodė itin reikš­min­ga. Esu įgijusi teisės magistro kvalifikacinį laipsnį (civilinės teisės specializacija) ir darbinėje ­praktikoje realiai patyriau, kaip svarbu gerai išmanyti ir integruoti teisinius ir vadybinius dalykus.

Įstatymų leidėjams sistemingai griežtinant tyčinio bankroto reglamentavimą, verslo nesėkmės darosi vis pavojingesnės ir brangesnės. Bankroto praktika taip pat linksta remtis prezumpcijų taikymu, tad išsiaiškinti, ar ginčytinos bankroto kontekste situacijos buvo normali verslo praktika, nesėkme pasibaigusi rizika ar sąmoningas verslo sužlugdymas, tampa vis aktualiau visoms suinteresuotoms šalims – bankroto administratoriams, verslams bei pačiai valstybei. 

Pati valdydama verslą bei konsultuodama kitas įmones puikiai mačiau, koks svarbus yra kompleksinis požiūris į atitinkamų rizikų suvaldymą. Veiklos audito prigimtis, metodika bei veiklos auditorių sukaupta praktika leido įžvelgti platesnes veiklos audito taikymo galimybes  ir civiliniame procese, nagrinėjant tyčinio bankroto bylas.

Šio tipo bylose veiklos auditas gali būti taikomas kaip ekspertizė dėl šių dviejų institutų panašumo: kvalifikacijos, specialiųjų žinių, atliekamo darbo pobūdžio, metodikos ir kt. Įprasta, kad  teismų praktikoje plačiai pripažįstama  ir taikoma finansų audito ekspertizė, tad laikantis sisteminio požiūrio bei atsižvelgiant į naudą, kurią bankroto procesų efektyvumui bei teisingumui gali suteikti veiklos audito ekspertizė, būtent ir nagrinėjamos jos taikymo plėtros galimybes.

Ar galima įsivaizduoti pasaulį be audito?

Audito funkcija įgyja vis daugiau įvairių formų ir teikia vis įvairiapusiškesnę naudą. Organizacijos standartizuojasi, sertifikuojasi, tampa vis žalesnės, vis daugiau jų siekia išeiti į tarptautines kapitalo rinkas. Visais šiais atvejais reikalingi įrodymai, jog organizacija yra tokia, kokia teigia esanti. Tam auditas yra puikus įrankis.

Kalbant apie kapitalo rinkas, auditas svarbesnis nei kada nors, nes investuotojų pasitikėjimas išlieka labai trapus. Nors nuotaikos ilgą laiką išlieka optimistiškos, tačiau pamokos, matyt, išmoktos, ir rizikas stengiamasi maksimaliai valdyti. Auditas kartu su priežiūra ir įmonių valdymu yra esminis finansinio stabilumo veiksnys, patvirtinantis įmonių finansinės būklės teisingumą. Šiuo patvirtinimu sumažinama faktų iškraipymo rizika ir taip mažinamos bankroto išlaidos, kurias kitu atveju patirtų įmonės suinteresuotosios šalys bei plačioji visuomenė. Griežtas auditas labai svarbus siekiant atkurti rinkos pasitikėjimą; jis padeda apsaugoti investuotojus ir mažina įmonių kapitalo sąnaudas.

Ar pasaulis sustotų, jei auditas nustotų egzistavęs? Ne, bet auditas būtų išrastas vėl iš naujo – tokia svarbi yra jo funkcija, nesvarbu kokiu vardu pavadinta.

Dėkoju už pokalbį.

Daugiau naujienų - mruni.eu