Stojimas į universitetą ar kolegiją yra socialinis įprotis, kuris niekada nesikeis

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2020 metais atliktas tyrimas atskleidžia, kad aukštasis išsilavinimas yra svarbus kas antram dvyliktokui, o dar didesnius lūkesčius puoselėja mokinių tėvai: beveik 70 proc. dvyliktokų tėvų nurodė, kad jiems svarbu, jog jų atžalos įgytų aukštąjį išsilavinimą.

Diagrama: duomenys iš STRATA 2020 metų tyrimo

Auštojo mokslo nauda ir svarba yra išties neginčijama, tačiau tai priklauso nuo jūsų pasirinktos krypties, nuo to kas esate ir kuo domitės. Yra sričių, kur aukštąjį mokslą vis tik yra tikslingiau nukelti vėlesniam laikui, bet visiškai neprarandant ugdymui skirto laiko. Čia į mokymų rinką labai tikslingai įstoja naujosios profesinio rengimo mokyklos su intensyviomis kursų programomis.

Modernios profesinio rengimo mokyklos braižo naują karjeros žemėlapį

Šiai dienai IT rinka yra labai aktyvi ir reikli bei vis dar nesugebanti užpildyti darbuotojų poreikio spragų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, intencija paruošti rinkos poreikius atitinkančių specialistų yra didelė. Visgi, tendencija yra tokia, kad specialistų paruošiama, bet jie turi daugiau teorinių žinių, o darbo rinkai yra labai svarbu gebėti tas žinias pritaikyti praktiškai. Darbdaviai linkę ieškoti darbuotojų, kurie gebėtų savo žinias panaudoti taip, kad iš to gimtų realus ir nešantis tam tikros vertės rezultatas. Todėl profesinių mokyklų studentai šioje srityje dažnai pirmauja lyginant su aukštųjų mokyklų absolventais.

Statistika rodo, kad po kolegijos ar universiteto studijų sėkmingai įsidarbina ir nesižvalgo kitų darbų pasiūlymų 52% absolventų.

Diagramos paremtos absolventų karjeros stebėsenos tyrimų ataskaita (STRATA 2015m.)

Žinoma, ne visi baigę universitetą ar kolegiją susiranda darbo vietą atitinkančią jų įgytą specialybę. Ne pagal specialybę ir įgytą kvalifikacinį laipsnį tenka dirbti net 37% absolventų. Technologijų sritis kiek kitokia, čia dauguma studentų jau tikslingai siekia savo tikslo.

Tuo tarpu Užimtumo Tarnybos duomenimis įdarbinimo 2017-2019 metų procentas po mokymų Baltijos Technologijų Institute ar kitose tęstinio profesinio rengimo mokyklose siekia iki 80%.

Tiesiausias kelias į spartų kompetencijos kėlimą – tai tikslingai pasirenkama kryptis. Pasirenkant naujųjų profesinio mokymo įstaigų siūlomas programas galima itin tikslingai gilinti savo žinias ir įgūdžius, be jokių šalutinių dalykų. Tai yra be galo svarbu, nes kitaip nei aukštojoje mokykloje, čia suteikiamas ne bendrinis universitetinis išsilavinimas, o galimybė augti būtent kaip tam tikros srities specialistui.

Pateiktam „atvirkštiniam“ profesinio kelio žemėlapiui pritaria ir Dr. Assoc. Prof. Nerijus Pačėsa: „Kadangi IT darbo sritis yra patirtinė, reikalauja didesnių praktinių gebėjimų negu teorinių, arba kitaip sakant, labai svarbu derinti praktinius metodus su teoriniais, tą gali padaryti būtent tokie profesinio rengimo centrai kaip Baltijos Technologijų Institutas.“

Tai nereiškia, kad aukštasis išsilavinimas yra visiškai nereikalingas, tai reiškia tik tai, kad aukštasis išsilavinimas labai sėkmingai ir nieko neprarandant gali nusikelti į vėlesnį laiką, kai jau bus pradėta formuoti ne tik jūsų profesija, bet ir karjeros pradžia.

Bendradarbiavimas tarp profesinio mokslo ir aukštųjų mokyklų: laiko atžvilgiu – apsimoka

Jei manote, kad šis išsilavinimo modelis prailgins išsilavinimui skirtą laiką – labai klystate. Gali būti, kad tokiu būdu laiko netgi sutaupysite, viskas priklauso nuo to, kokį „žemėlapį“ sau nusibraižysite ir kokius tikslus išsikelsite. Visos ugdymo įstaigos turi įgytų kompetencijų užskaitymo procedūras, kurias aiškiai apibrėžia kreditai.

„Profesinis ugdymas yra formalizuotas, turi aiškiai apibrėžtus kreditus. Tiek kolegijos, tiek universitetai tokį įgytą išsilavinimą užskaito, jeigu jis atitinka programoje esančius dalykus. Tai faktas, kad susitaupo laiko tęsiant mokslus toje pačioje srityje.“ – teigia ISM Prof. Nerijus Pačėsa.

Pavyzdžiui, tęstinio profesinio rengimo mokykloje jūs į savo „krepšelį“, per vidutiniškai pusę metų (tęstinio profesinio rengimo programos Baltijos Technologijų Institute), susirenkate net 60 kreditų. Tuo tarpu mokantis kolegijoje 60 kreditų surenkama per visus metus. Šie kreditai po profesinių studijų yra pilnai užskaitomi tęsiant studijas kolegijoje ir daugumoje universitetų, vadinasi jūsų „taupomojoje laiko sąskaitoje“ lieka pusmetis.

Tad laiko atžvilgiu, galima teigti, kad tokį profesijos kelią rinktis apsimoka ir tai yra strategiškai patogus būdas anksčiau įgyti profesiją ir anksčiau įsilieti į darbo rinką nepralaimint studijų laiko.

Po profesinių kursų tiesiai į darbo rinką: aukštasis mokslas gali palaukti

Per pakankamai trumpą laiką intensyviose profesinių studijų programose galima įgyti visas žinias ir gebėjimus reikalingus profesinei karjeros pradžiai.  Tokie kursai suteikia galimybę greitai įsilieti į darbo rinką ir tapti profesiškai aktyviu. Pasirinkus šį profesijos kelio žemėlapį ir greitai įsiliejus į darbo rinką bei įgijus tinkamos patirties, stipriai palengvinamas sekantis žingsnis – studijų ir aukštesnio išsilavinimo pasirinkimas.

„Įgijus tokią patirtį galima toliau tęsti studijas aukštesniame lygmenyje tam, kad įgyti tiesiog bendresnį išsilavinimą ir kompetencijas, o jau magistrantūroje galima dar gilintis į tam tikrą sritį, kuri suteikia ne tik IT srities kompetencijų, bet ir vadybinių kompetencijų, kas svarbu IT projektų vadovams. Taip pat, žinoma, galima gilinti ir IT srities kompetencijas, kurių pritrūko profesinio ugdymo programose.“ – mintį tęsia Dr. Assoc. Prof. Nerijus Pačėsa.

Atkreipkime dėmesį, kad nors aukštąjį mokslą renkasi daugybė jaunų žmonių, tačiau vis dar nemaža jų dalis po įgyto universitetinio išsilavinimo atsigręžia į trumpąsias profesines studijas vien tam, kad įgytų daugiau praktinių įgūdžių ir gebėtų tinkamai pritaikyti teorines žinias. Akivaizdu, kad šis kelias link svajonių profesijos, tokiu atveju, dar labiau pailgėja. Pailgėja ir įsitraukimas į darbo rinką, nes pastovias dienines studijas derinti prie aktyvios darbo rinkos išties sudėtinga.

„Visa IT sritis reikalauja labai aukšto darbuotojų įsitraukimo, tuo tarpu darbo vietos yra visiškai nepririštos. Tai reiškia, kad programuotojas gali būti labai mobilus, bet tuo pačiu gebėti būti itin lankstus, pavyzdžiui, derintis  prie skirtingų laiko juostų. Toks darbo modelis gali atrodyti labai patrauklus, tačiau jis pakankamai sudėtingai derinamas, pavyzdžiui, su pastoviomis dieninėmis studijomis, nes ten reikia save realizuoti labai apibrėžtame laike (kolegijoje trys metai, universitete – keturi). Tokiu atveju prisiderinti prie darbo rinkos yra išties sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Norint darbą suderinti su pastoviomis dieninėmis studijomis dažnai tenka rinktis itin lokalius darbus, toje pačioje laiko zonoje, labai fragmentinius ar netgi reikalaujančius ne itin aukštos kompetencijos.“,- apie darbą IT srityje pasakoja Dr. Assoc. Prof. Nerijus Pačėsa.

Pauzės ir tarpai: kai akademines atostogas keičia darbas konkrečioje srityje

Ilgos aukštųjų mokyklų programos tikrai ne visiems palankios ne tik dėl ilgo ciklo, bet ir dėl to, kad jas sunku derinti tiek su darbu, tiek su asmeniniu gyvenimu, ypač studijuojant dieniniame kurse. Ne retai dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių studentams tenka daryti pauzes ir rinktis akademines atostogas. Tuo tarpu profesinio rengimo akademijos išlaiko intensyvų tempą ir čia akademines atostogas drąsiai gali pakeisti tiesiog darbas ar praktika įmonėje, atitinkančioje jūsų būsimos karjeros tikslus.

Peršasi mintis, kad pats logiškiausias profesinio kelio žemėlapis yra tas, kuris remiasi tokiais sprendimais: baigus mokyklą jūs stojate į profesinio rengimo kursus, po kurių stengiatės iš karto įsilieti į darbo rinką. Tuo tarpu jau dirbdamas pagal profesiją galite tęsti studijas, pavyzdžiui, pasirenkant neakivaizdines studijas kolegijoje, kur profesinėje ugdymo įstaigoje įgytos kompetencijos ir išmoktos disciplinos yra iškart užskaitomos.

Idealiu atveju jums pavyktų ir dar tobulesnis profesinio kelio variantas, kuris įtrauktų ir profesinę mokyklą, ir kolegiją, ir universitetą. Kadangi vis daugiau gimsta partnerysčių tarp kolegijų ir universitetų, pasirinkus tinkamą studijų programą, kur visi moduliai sutampa, jūs išvengiate išlyginamųjų studijų ir į ketverius metus „sutalpinate“ viską: įgyjate profesinį išsilavinimą, po kurio galite bandyti sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir tuo pačiu, užskaitant profesinio išsilavinimo mokykloje gautus kreditus, stoti į kolegiją. Tokiu būdu kolegijos studijų laikas sutrumpėja, iš trejų metų lieka dveji. Baigus kolegiją ir tiksliai pasirinkus studijas universitete, kur visi moduliai sutampa ir yra užskaitomi – jums įgyti universitetinį išsilavinimą tetrunka tik vienerius metus. Taigi viskas sėkmingai telpa į tuos pačius universitetiniam išsilavinimui įgyti skirtus ketverius metus!

Apibendrinant atsakykime į aktualiausią vystytos temos klausimą: ką išlošiate pasirinkęs tokį ugdymo modelį? Labai daug! Pirma, sutrumpėja studijoms skirtas laikas. Antra, dėl stipresnių praktinių įgūdžių lengviau ir greičiau gebate įsilieti į darbo rinką. Trečia, per trejus-ketverius metu gaunate ne tik aukštąjį įsilavinimą, o visą paketą – aukštąjį išsilavinimą, profesinį išsilavinimą ir darbą karjeros pradžiai.