Vienas pagrindinių abiturientų sprendimų renkantis tinkamiausias studijas – kaip pasirinkti specialybę, kuri ateityje užtikrintų įdomų, paklausų užsiėmimą. 

Būti reikalingam kaip specialistui, dirbti sau įdomioje srityje, galėti rinktis geresnius ir geriausius darbo pasiūlymus – didžiulis gyvenimo privalumas. 

Profesijų žemėlapis gali parodyti, kaip metų bėgyje Lietuvoje ir atskirų savivaldybių teritorijose  keičiasi kai kurių profesijų paklausa – kokių specialistų yra perteklius, o kokių – trūksta. 

Profesijų žemėlapis – ir prognozė maždaug vieneriems metams į priekį, ir išsamus keliolikos pastarųjų metų paklausos vaizdas. Pasitelkus įvairių valstybinių duomenų bazių informaciją, prognozuojama, koks kiekvienoje savivaldybėje gali būti įvairių specialistų poreikis, kaip jis gali keistis.

Žemėlapį galite rasti čia: https://uzt.lt/darbo-rinka2/profesiju-zemelapis/

Ko ir kaip jame ieškoti ? 

Visų pirma, reikia žinoti, kad kai kurių profesijų atstovų dauguma telkiasi konkrečiuose rajonuose. Pavyzdžiui, laivininkai paklausūs ir telkiasi pirmiausia Vakarų Lietuvoje, tad neverta žiūrėti, koks šios profesijos populiarumas visoje šalyje, o ieškoti informacijos apie padėtį konkrečiose savivaldybėse.                         

Antra – ir tai vienas svarbiausių dalykų – Profesijų žemėlapyje nereikėtų ieškoti konkrečių studijų programų pavadinimų, nes jie neretai nesutampa su oficialiu Lietuvoje fiksuojamu profesijos pavadinimu. 

Žemėlapyje pateiktos profesijų grupės ir pogrupiai pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių. Šis įrankis atspindi tik aktualiausias, dažniausias Lietuvos profesijas. 

Profesijos apjungtos į pogrupius, tad svarbu jų nesumaišyti. Tarkime, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai – tai apskaitininkai ir buhalterio padėjėjai, o štai buhalteriai jau priskirti visiškai kitam pogrupiui, atsižvelgiant į aukštesnę kvalifikaciją ir platesnį atliekamų funkcijų pobūdį. 

Daugiausia klausimų jaunuoliams kyla dėl įmantrių studijų programų neatitikimo profesijų klasifikatoriui. Tarkime, domisi komunikacijų ar turizmo vadyba, tačiau tokios profesijos kaip ir nėra – universitetų rengiami vadybininkai priskiriami prie reklamos ir rinkodaros specialistų. 

Arba štai domimės biochemija. Nors šios konkrečios specialybės Profesijų žemėlapyje nematyti, tam tikros informacijos apie tokių specialistų poreikį galima gauti žiūrint į giminiškų specialybių – biologų, fizikų, chemijos inžinierių ir pan. – situaciją.  Juk paprastai šių sričių specialistai darbuojasi panašiose darbo vietose – institutuose, tyrimų centruose, įmonių klasteriuose.

Kas yra paklausa ir pasiūla? 

Pasižvalgykime, ką Profesijų žemėlapis sako, tarkime, apie kai kurių nuolat paklausių specialistų perspektyvas. 

Tačiau pirmiau verta patikslinti, kas yra pasiūla ir paklausa, nes neretai šios sąvokos painiojamos. Pasiūla – registruotų tos profesijos darbuotojų, ieškančių tokio darbo, skaičius, o paklausa – laisvos darbo vietos, tai yra, kiek tokių specialistų ieško darbdaviai.

Jei domėsimės informacinių technologijų specialistais, žemėlapio sąraše galime rinktis keletą šios profesijos pogrupių.

Informacinių technologijų ir ryšių sistemų įrengėjų ir taisytojų Klaipėdos ir Jonavos savivaldybėse – perteklius, 11 šalies savivaldybių tokių specialistų apskritai nereikia, dalis savivaldybių pažymėta geltonai (specialistų balansas) – tačiau didelė dalis likusio žemėlapio žaliuoja – tai reiškia, jog jose šių specialistų trūksta.

Kompiuterijos inžinierių ir kompiuterių tinklų specialistų šiuo metu Lietuvoje pakanka  - o taikomųjų programų kūrėjų daug kur trūksta, didelis perteklius - tik Klaipėdos rajono savivaldybėje.

O kokia padėtis su medikais? Juk kalbėta, kad pandemija atskleidė didelį šių specialistų poreikį. 

Vėlgi – Profesijų žemėlapyje galime rinktis įvairias su sveikatos priežiūra susijusias specialybes. 

Itin margas slaugos specialistų poreikį iliustruojantis žemėlapis: šių specialistų labai trūksta bent dešimtyje savivaldybių – o dar šešiose savivaldybėse – perteklius. Didelėje dalyje Lietuvos stinga gydytojų specialistų, o štai odontologų šalyje šiuo metu pakanka. 

Poreikio kreivės – iškalbingos 

Verta atkreipti dėmesį į grafikus po žemėlapiu. Raudona ir mėlyna kreivės rodo, kaip įvairių specialistų poreikis keitėsi per pastarąjį dešimtmetį. Tai – labai svarbu, nes padeda įvertinti, kokie šansai, kad pasirinkta specialybė bus paklausi ilgesnį laiką. 

Tarkime, floristai. Šiandien laisvų darbo vietų jiems yra tik Kaišiadorių ir Ignalinos savivaldybėse, o bent keturiose savivaldybėse – didžiulis perteklius. Visur kitur Lietuvoje – arba balansas, arba šie specialistai neaktualūs.

Tačiau pasižiūrėję į poreikio kreives, pamatytume, jog floristų nuo pat 2009 metų Lietuvoje parengiama gerokai per daug. Jų paklausa 4-5 kartus mažesnė, nei pasiūla – ir taip visus 12 pastarųjų metų. 

O štai taikomųjų programų kūrėjų paklausos kreivė nuo 2013 metų – didesnė, nei raudona pasiūlos kreivė, ir pernai ji šoko į didžiules aukštumas: buvo 336 laisvos vietos, o darbo ieškančių specialistų tuo metu buvo 83. 

Padeda geriau suvokti ir planuoti

Tad „pažaidę“ su žemėlapiu, „pasimatavę“ įvairių specialybių poreikio kreives, galite susidaryti bendrą vaizdą apie savo perspektyvas. Galbūt – netgi paplanuoti savo ateitį.

Tarkime, gyvenate Klaipėdos rajone, ketinate rinktis burnos higienos studijas, o po baigimo grįžti dirbti į gimtąją savivaldybę.

Užimtumo tarnybos specialistų parengtas Profesijų žemėlapis jums pasufleruos, jog odontologo padėjėjų ir burnos higienistų Klaipėdos rajone jau senokai – perteklius, tačiau jų trūksta gretimoje Šilutės savivaldybėje. 

Ar nepalankios kreivės reikštų, jog vienos ar kitos specialybės rinktis nereikia? Anaiptol. Sena ir daug kartų pasitvirtinusi tiesa – jog jei būsi savo srityje geriausias, visada turėsi darbo.

Tačiau įgijus nepaklausią specialybę, sėkmę susikurti bus sunkiau ir užtruks ilgiau. 

Pasvarstyti verta. Laiko dar yra.