Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo duomenimis, pernai priimtųjų į aukštąsias mokyklas buvo daugiau nei 2018–2019 metais. Augimas pastebėtas beveik visose pakopose. Į pirmosios pakopos, vientisąsias ir magistro studijas priimta po 4–8 proc. daugiau studentų. 

Abiturientas – nykstanti rūšis? 

Tačiau Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, įstojusiųjų į I kursą iškart po mokyklos baigimo dalis nuo visų įstojusių į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir toliau nuosekliai mažėjo. 

2015 m. tų pačių metų abiturientų buvo 18,8 tūkst., 2019 m. įstojusių skaičius sumažėjo iki 13 tūkst., o 2020 m. – 12,8 tūkst. (55 proc.). 

Priimtųjų studijuoti skaičiaus augimą iš esmės nulėmė gausiau stojantys po pertraukos.

Pernai šie asmenys tarp įstojusiųjų į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas sudarė beveik pusę, arba 10,5 tūkst. Šis skaičius yra didžiausias nuo 2014 m., kai buvo priimta 10,7 tūkst. įstojusiųjų po pertraukos.

Kas gi tie stojantieji po pertraukos, ir kaip jiems sekasi? 

Stojančiųjų po pertraukos kasmet daugėja

Tarp stojančiųjų po pertraukos yra ir jau studijavusių, metusių studijas, dariusių pertrauką („gap year“), ir turinčių darbo patirties. Kelią į valstybės finansuojamas vietas jiems atveria tiek laisvesnis studijų vietų skirstymas, tiek ir tai, jog abiturientų mažiau, o daugiau valstybės finansuojamų vietų skiriama daugiau.

Svarbiausias dalykas, ką reikia žinoti apie savo konkurentus – jog anksčiau išsilavinimą įgijusiųjų aktyvumas ir noras studijuoti nesumažėja, jiems įstoti ir pernai nebuvo sunkiau nei ankstesniais metais.

Šiųmečius abiturientus, kurie renkasi universitetines studijas, guosti galėtų nebent tai, kad kasmet daugiau nei pusė anksčiau baigusiųjų dažniau siekia koleginio išsilavinimo bei rečiau prašymuose pirmu pageidavimu nurodo valstybės finansuojamą vietą.

Taip gali būti todėl, kad stojantieji po pertraukos dažniau turi darbo vietą (kartais – ir šeimą), jiems aktuali galimybė lanksčiai derinti studijas ir darbą. 

Daugiau rinkosi ir studijas Lietuvoje 

Žvelgiant į priėmimo rezultatus taip pat pastebima, jog pernai didesnė tais pačiais metais vidurinį ugdymą baigusių abiturientų dalis įstojo studijuoti Lietuvoje (ŠVIS duomenimis, 2020 m. – 52,7 proc., 2019 m. – 51,8 proc.). 

Palyginus su 2019 m., pernai buvo mažesni reikalavimai valstybės finansavimą studijoms siekiantiems gauti abiturientams, tai galėjo turėti įtakos pasirinkimui studijuoti iškart po mokyklos baigimo. Kita vertus, 2020 m. matematikos valstybinis brandos egzaminas, kurį išlaikė kur kas mažesnė abiturientų dalis nei ankstesniais metais, sumažino abiturientų, atitinkančių stojimo reikalavimus, skaičių.

Taip pat STRATA apžvalgoje pastebima COVID-19 pandemijos įtaka studijų Lietuvoje patrauklumui. Viena vertus, šiuo laikotarpiu padidėjo neapibrėžtumas dėl gaunamų pajamų, tai galėjo paveikti šeimos ir pačių studijuojančiųjų finansines galimybes padengti su studijomis susijusius bei kitus pragyvenimo kaštus. 

Kita vertus, studijos yra stabilesnis, ilgesnio laikotarpio pasirinkimas, suteikiantis socialinio draudimo garantijų bei galimybes gauti stipendiją ir bendrabutį.

Taip pat prie iškart po mokyklos baigimo įstojusiųjų skaičiaus augimo galėjo prisidėti ir suprastėjusios sąlygos išvykti studijuoti į užsienį – situacijos neapibrėžtumas lemia, jog sugrįžti pas artimuosius gali būti sudėtingiau ir tai pavyks padaryti rečiau. 

Dėl to ypač galėjo sumažėti studijų patrauklumas tose valstybėse, iš kurių prieš pandemiją sugrįžti buvo galima gana dažnai ir nebrangiai. Viena iš svarbių studijų užsienyje krypčių – Jungtinė Karalystė – taip pat prarado dalį patrauklumo dėl pasitraukimo iš ES: sumažėjo ir mobilumo, ir studijų finansavimo galimybės. 

Pastebima, jog labiausiai COVID-19 pandemijos laikotarpiu sumažėjo būtent jaunimo emigracijos mastai. Gali būti, jog ilgainiui, gerėjant epidemiologinei situacijai, anksčiau planavę studijuoti užsienyje asmenys išvyks, tačiau tikėtina, jog keisis išvykimo kryptys.

 

Parengta pagal STRATA ir LAMA BPO inf.