„Visi pamatėme, kad šios ir tikriausiai dar būsimų epidemijų tikrieji sargybiniai visuomenės  sveikatos specialistai. Jų pastangomis galime išvengti didelių protrūkių, didelių mūsų gyvenimo suvaržymų, sveikatos sistemos perdegimų, o taip pat žmonių sveikatos bei gyvybių praradimų“, - pabrėžė prof. M.Stankūnas.

LSMU dėstytojas yra ir Griffitho universiteto (Australija) Medicinos mokyklos profesorius adjunktas, tad reguliariai ten vyksta arba veiklas bendras vykdo nuotoliniu būdu. Lygindamas  australietišką ir lietuvišką mokymosi atmosferą prof. M.Stankūnas mato daugiau panašumų nei skirtumų.

Kad studijuoti būtų gera, smagu, įdomu

„Kartais susidaro įspūdis, kad australai yra per daug atsipalaidavę ir į viską žiūri tokiu „surfing“ stiliumi. Tai nėra tiesa. Jie stengiasi rimtus dalykus pateikti ne taip sudėtingai.

Ir psichologai paantrins, kad kai žmogus jaučiasi gerai, yra linksmai nusiteikęs, jis lengviau priims naują informaciją, aktyviau dalyvaus mokymosi procese ir apskritai sukurs geresnį organizacijos klimatą. Iš australietiškų universitetų auditorijų dažnai galima išgirsti smagių juoko pliūpsnių. Tokios „juoko kultūros“ elementų noriu matyti ir mūsų universitete bei fakultete. Ir manau, kad jų vis daugėja“, - sakė profesorius.

Tuo pačiu australai skatina ugdyti savarankišką ir kritiškai mąstančią asmenybę. Jie laikosi požiūrio, kad šiais laikais „kalti“ faktinę medžiagą nėra daug prasmės, nes technologijos (pvz.: išmanieji telefonai) bei internetas mums leidžia bet kuriuo metu ir praktiškai bet kokioje vietoje prieiti prie pasaulinių informacinių duomenų bazių.

„Tokio požiūrio stengiamės laikytis ir LSMU: siekiame per paskaitas daugiau laiko skirti pristatant konkretaus klausimo svarbą, jo vietą platesniame kontekste, paskatinti studentus domėtis patiems, dirbti komandose, dalintis savo patirtimi ir įžvalgomis.

Norisi, kad studentams būtų gera, smagu ir įdomu studijuoti visuomenės sveikatos dalykus. Ar visada pavyksta? Tikrai ne, bet vis atkakliau stengiamės to pasiekti“, - pabrėžė prof. M.Stankūnas.

Priešakinėse fronto linijose

Visuomenės sveikatos specialistai dirba įvairiose institucijose ir atlieka skirtingas užduotis. Daugiausia jų galima sutikti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, kur jie rūpinasi bendruomenės sveikatos stiprinimu bei vaikų ir jaunimo sveikata.

„Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre bei jo teritoriniuose padaliniuose visuomenės sveikatos specialistai atsakingi už rizikų žmonių sveikatai vertinimą ir valdymą, užkrečiamųjų ligų kontrolę ir pan. Šios srities specialistus galima sutikti ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, savivaldybių administracijose, ligonių kasose bei kitose institucijose“, - vardijo prof. M. Stankūnas.

Ir nors visuomenės sveikatos specialistai buvo nepalyginamai mažiau girdimi iki COVID-19 pandemijos pradžios, šis globalus iššūkis, prof. M.Stankūno žodžiais, juos staiga permetė į „priešakines linijas“.

„Manau, kad daugeliui tai buvo labai didelis iššūkis. LSMU dėstytojai taip pat turėjo galimybę iš naujo įvertinti, kokių kompetencijų poreikis išryškėjo COVID-19 akivaizdoje ir studijų programose bei dėstymuose dalykuose stengsis maksimaliai atsiliepti į jį“, - pabrėžė sveikatos ekspertas.

Lemtingas įvykis

Paklaustas, kokie įvykiai ar žmonės turėjo įtakos jo paties pasirinkimui studijuoti visuomenės sveikatą LSMU, prof. M.Stankūnas visų pirma minėjo tetą doc. Irena Andriuškevičiūtę.

„Ji kažkaip įžvelgė, kur galėtų būti mano vieta. Paklausiau jos patarimo ir įstojau į tuometę Kauno medicinos akademiją, tačiau pirmais studijų metais save čia sunkiai radau iki vieno įvykio.

Dar man būnant pirmakursiui (1997 m.) Kaune įvyko tarptautinė visuomenės sveikatos sričiai skirta konferencija, kurioje pranešimą skaitė tuometinis Kauno medicinos akademijos rektorius prof. Vilius Grabauskas.

Jis fantastiškai papasakojo, kokia yra Lietuvos gyventojų sveikata, kokios tų sveikatos problemų priežastys ir kodėl reikalinga efektyvi profilaktika bei sveikatos stiprinimas. Jo pranešimas padarė didelį įspūdį. Tada prasidėjo mano visuomenės sveikatos srities tyrinėjimai ir atradimai, o tas prof. V. Grabausko motyvacinis „užtaisas“ tęsiasi iki šiol“, - dalijosi visuomenės sveikatos ekspertas.

Pasaulis po pandemijos ir kas iš tiesų svarbiausia dabar

Prognozuodamas, kaip pasaulis atrodys po pandemijos ir kuriose srityse mūsų visuomenė bus labiausiai pažeidžiama bei kokių visuomenės sveikatos sričių specialistų labiausiai reikės, prof. M. Stankūnas sakė, kad visų: Tikrai pamatėm kiek svarbi yra lyderystė ir vadyba susiduriant su panašiais iššūkiais. Todėl gerų visuomenės sveikatos vadybininkų reikės ir reikės nemažai“.

Viešojoje erdvėje pasigirsta užtikrintų pasisakymų, ką ir kaip reikia daryti siekiant suvaldyti pandemiją, tačiau prof. M.Stankūnas atviras – niekas iš mūsų neturi patirties tokiose situacijose ir negali garantuoti, kad viskas daroma teisingai: „Kas vyksta dabar, yra visiškai unikalu. Ką mes matome ir patiriame šiomis dienomis nuguls į epidemiologijos, visuomenės sveikatos ir sveikatos vadybos vadovėlius“.

Pasak eksperto, labai tikėtina, kad būtent iš tų vadovėlių, kurie bus parašyti remiantis dabar sukaupta patirtimi ir žiniomis, mokysis būsimi įvairių sričių sveikatos specialistai.

„Mums gi, šiuo metu norintiems sėkmingai kovoti su šia pandemija, gyvybiškai svarbu greitai mokytis. Mokytis iš savo patirties – geros ir blogos, bei dar aktyviau stebėti kitų šalių patirtį. Manau, kad šiuo metu pats svarbiausias įgūdis yra būtent gebėjimas mokytis - ne tik visuomenės sveikatos specialistams, bet ir daugeliui mūsų“, - pabrėžė LSMU profesorius, Prezidento sudarytos sveikatos ekspertų tarybos narys, vienas labiausiai viešojoje erdvėje stebimų autoritetų, cituojamų kalbant apie pandemijos COVID-19 suvaldymą M.Stankūnas.