Dėl nežinojimo ir informacijos trūkumo apie DI technologijas šiuo metu sklando įvairiausių mitų.Kauno technologijos universiteto (KTU) Dirbtinio intelekto centro vadovė, Informatikos fakulteto (IF) docentė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė įsitikinusi, kad tam tikri mitai kyla ne tik dėl nežinojimo, technologijų nesupratimo, bet ir dėl dezinformacijos, prie kurios kartais prisideda ir žiniasklaida savo skambiomis antraštėmis, nepaisant to, kad straipsnio turinys kai kada mažai su ja susijęs.

„Kai kurie mitai yra išties ganėtinai juokingi, pavyzdžiui, šiandien itin populiarus mitas apie tai, kad su COVID-19 vakcina įleidžiamos skystos mikroschemos ar „čipai“, todėl dabar mes būsime visur sekami. Neva taip valstybė integravo DI sprendimus piliečių sekimo poreikiams. Toks mitas daro įtaką kai kurių žmonių apsisprendimui dėl skiepijimosi“, – teigia A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Siekia didinti visuomenės žinias

Vertindama DI technologijų naudojimą versle, KTU DI centro vadovė pastebi, kad dėl baimės netekti darbo, kai kurie sektoriai sąmoningai vengia darbų automatizavimo, naujausių technologijų integravimo į verslo procesus.

„Sklinda kalbos apie tai, kad vyresnio amžiaus žmonės tiki, jog dėl DI žmonija taps pasyvi, nes už juos galvos dirbtinis intelektas, dirbs robotai, kurie mus ir valdys, todėl apskritai DI yra blogis“, – pasakoja docentė.

Kadangi visuomenei trūksta žinių, ne tik Lietuva, bet ir Europos Sąjunga beveik visose DI integracijos gairėse akcentuoja DI tematikos švietimo programų didinimą ir tai, kad informacijos bei žinių skleidimas vyktų visose amžiaus grupėse ir profesinėse srityse.

A. Paulauskaitė-Tarasevičienė išskiria keletą populiariausių visuomenėje gajų mitų, susijusių su DI technologijomis, siekdama įrodyti, kad dirbtinis intelektas ne tik nepavojingas visuomenei, bet ir gali padėti išspręsti daug įvairių uždavinių, ypač tokių, kuriuose atliekami panašūs, pasikartojantys veiksmai, reikalaujantys mažai kūrybingumo.

1 mitas. Dirbtinis intelektas protingesnis už žmogų

DI technologijos kategorizuojamos pagal jų galimybes imituoti žmogaus charakteristikas, tam tikslui naudojamas technologijas, realaus pasaulio taikymo pavyzdžius ir suvokimo teoriją.

„Dirbtinis intelektas skirstomas į tris tipus: siaurą (silpną) DI (turintis siaurą galimybių rinkinį), stiprų (bendrąjį) DI, turintį platų galimybių rinkinį, t. y. kaip žmogus, ir dirbtinį super intelektą, gebantį daugiau nei žmogus“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Jos teigimu, šiuo metu mes esame siaurojo DI eroje, kur žmogaus intelektas yra aukštesnis už DI.

2 mitas. Dirbtinis intelektas ir robotai atims iš mūsų darbus

Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo atlikto tyrimo rezultatais, iki 2025 m. net 43 proc. įmonių planuoja atsisakyti dalies darbuotojų – būtent dėl didesnės technologinės pažangos, kuri koreguoja ir darbo jėgos poreikį.

Artimiausiu metu, pasak KTU DI centro vadovės, netekti darbo labiau gresia žemos kvalifikacijos darbuotojams bei dirbantiems rutininius darbus – tokius, kurių procesą galima apibrėžti aiškiomis taisyklėmis. Būtent tie, kurių atliekamus darbus galima lengvai pakeisti skaitmenizuojant ar optimizuojant procesus pasitelkus DI, turėtų labiausiai susirūpinti.

„Tačiau nors tokius darbus galės atlikti robotai, paremti dirbtinio intelekto technologijomis, tačiau atsiras kitos inžinerinio profilio pozicijos, todėl žmonių darbo jie vis tiek neatims. Juk kažkas turės kurti robotus, juos prižiūrėti, vertinti jų efektyvumą, tobulinti algoritmus. Tokiems darbams reikalingas kūrybiškumas, kurį turi tik žmogus“, – tikina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Ant jos, abiturientai, galvojantys apie inžinerines ateities profesijas turėtų rinktis robotikos, DI, biotechnologijų, virtualios realybės bei kitas panašių krypčių specialybes.

„Tarkim, absolventų, baigusių KTU Dirbtinio intelekto studijų programą potencialias yra didžiulis. Net jeigu ir absolventui bus patrauklesnė kita IT sritis, šioje studijų programoje įgytos žinios ir gebėjimai neužkirs kelio įsidarbinti kito profilio IT specialistu“, – teigia KTU IF docentė.

3 mitas. Dirbtinis intelektas yra tas pats, kas mašininis mokymasis

Tiesa ta, kad  dirbtinis intelektas yra platesnė sritis nei mašininis mokymasis. Dirbtinis intelektas apima daugybę metodų ir su DI susijusių sričių – DI etiką, robotiką, ekspertines sistemas, optimizavimo teoriją – ir paprastai atvaizduojamas hierarchine struktūra.

„Mašininis mokymasis yra viena iš DI dedamųjų, apimančių mokymosi algoritmus. Tačiau tai nėra vienas ir tas pat, nes tai siauresnė sritis nei dirbtinis intelektas“, – pažymi KTU IF docentė.

Mašininis mokymas pasitelkiamas įvairiose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, šią technologiją naudoja išmaniųjų telefonų programinė įranga, kurios dėka atpažįstamas žmogaus balsas, galime balsu rašyti žinutes ar teikti komandas; navigacijos programėlė parenka geriausią maršrutą, apskaičiuodama, kur šiuo metu galėtų būti didžiausi kamščiai; socialiniai tinklai siūlo personalizuotus puslapius bei reklamas, kurios, tikėtina, mus sudomins.

4 mitas. Dirbtinis intelektas gali būti visiškai tikslus ir nešališkas

Anot A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, dirbtinis intelektas bus tiek tikslus ir šališkas, kiek ir jo kūrėjas. Šiuo atveju svarbūs trys aspektai – etika, moralė ir teisė.

„Žmonės turi „moralinį kompasą“ – tai agentas, sėdintis mūsų smegenyse ir iš esmės pasakantis, kas yra gerai ir negerai.  Kai žmogus pamato neteisybę, jo smegenys sako, kad kažkas ne taip, tačiau veiksmai, kuriuos žmogus atliks priklauso tik nuo jo pačio“, – teigia docentė.

Jos nuomone, moralinio kompaso standartai labai priklauso nuo žmogaus auklėjimo ir aplinkos.

„Dirbtiniam intelektui trūksta tokio kompaso. DI gali atskirti teisę nuo netinkamo elgesio, remiantis tik duomenimis. Vienintelis moralinis kompasas DI technologijų atveju – jo kūrėjas“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

5 mitas. Dirbtinis intelektas sunaikins mūsų privatumą

KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė pastebi, kad šis mitas susijęs su didžiausiomis žmogaus baimėmis, kurios juntamos nuolat.

„Tiesa ta, kad tai, kas lemia „mažesnio“ privatumo jausmą mažai susiję su DI. Visų pirma, mes patys gana daug informacijos apie save pateikiame internetinėje erdvėje, pavyzdžiu socialiniuose tinkluose „Facebook“, „LinkedIn“ ir kt.

Be to, tai susiję su skaitmenizavimo banga ir technologiniais sprendimais, kuriuos mes jaučiame dėl tobulėjančios elektroninės prekybos, bankininkystės, registrų centro ir kitų sistemų, kur suvedami asmeniniai duomenys“, – tikina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

DI technologijos, pasak KTU IF docentės, su tuo susijusios nedaug, nes paprastai DI integruojamas tik  į vaizdų atpažinimo technologinius sprendimus (pvz., miesto kameros) ar vartotojo krepšelio analizei ir prognozavimui.