„Rezultatai labai priklauso nuo besimokančiojo poreikių, motyvacijos, požiūrio, atsakingumo“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto (IF) Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų magistrantūros studijų programos lektorius R. Kubiliūnas.

Anot jo, nuotolinis mokymasis reikalauja daugiau pastangų, supratimo ir atsakingumo iš abiejų pusių – tiek mokinio, tiek mokytojo. Tačiau lektoriaus nuomone, visi gali mokytis nuotoliniu būdu – svarbu tinkamai organizuoti mokymosi procesą.

„Natūralu, kad vaikui sunku sėdėti priešais ekraną visą pamoką ir įdėmiai klausytis mokytojo. Tačiau jokių problemų nekyla kelias valandas žaidžiant kompiuterinius žaidimus arba pamokoje klausantis svečio, pasakojančio kokią nors itin įdomią istoriją. Todėl nesvarbu, ar mokomasi nuotoliniu, ar tradiciniu – kontaktiniu – būdu, proceso sklandumas priklauso nuo taikomų metodų ir priemonių“, – tikina R. Kubiliūnas.

Susidomėjo kompiuteriais vos jiems atsiradus

Iš Biržų į Kauną studijuoti atvykęs R. Kubiliūnas nuotoliniu mokymusi susidomėjo netikėtai. Pirmiausia KTU baigęs telekomunikacijų bakalauro studijas, magistrantūroje studijuoti pasirinko informacinių technologijų studijų programą.

„Tuo metu tai buvo nauja, vos prieš metus KTU Informatikos fakultete pradėta vykdyti studijų programa. Jau mokykloje mane labai domino kompiuteriai, nors buvo dar naujovė, todėl šios studijos man ypatingai tiko ir patiko“, – sako R. Kubiliūnas.

Dirbti universitete Ramūnas pradėjo dar magistrantūros studijų metu, o baigiamajam magistro darbui pasirinko temą, susijusią būtent su nuotoliniu mokymusi.

„Pradinė mintis buvo kurti nuotolinę laboratoriją, bet 2001-aisiais, kai pradėjau dirbti Kauno regiono distancinio mokymosi centre, temą pakeičiau ir pradėjau gilintis į elektroniniam mokymosi turiniui rengti skirtas priemones. Tada nuotolinio mokymosi plėtra Lietuvoje jau buvo įgavusi pagreitį ir elektroninio mokymosi turinio poreikis nuotoliniams kursams buvo stipriai išaugęs“, – prisimena KTU IF lektorius.

Kartu su kitu centro programuotoju Dainiumi Mežansku, savo vaikystės kiemo draugu, R. Kubiliūnas pradėjo kurti elektroninei mokymosi medžiagai ir nuotoliniams mokymosi kursams rengti skirtą sistemą.

„Būtent ji tapo mano magistro darbo pagrindiniu rezultatu ir darbo nuotolinio mokymosi srityje pradžia“, – teigia nuotolinio mokymo atstovas.

Baigė studijas Belgijoje ten net nenuvykęs

Baigęs magistrantūros studijas KTU, Ramūnas nusprendė studijuoti toliau – įstojo į doktorantūrą, kur toliau gilinosi į nuotolinio mokymosi subtilybes.

„Siekdamas sužinoti dar daugiau, 2003-aisiais papildomai įstojau į specializuotas aukštojo mokslo pedagogikos magistro studijas Belgijos Lježo universitete. Įdomu tai, kad studijos buvo vykdomos visiškai nuotoliniu būdu, todėl 2004 m. jas baigiau taip nei karto ir nepabuvęs Belgijoje“, – tikina R. Kubiliūnas.

Anot jo, šios studijos davė puikią nuotolinio mokymosi patirtį, vėliau pravertusią ir darbe. Studijų Belgijoje baigiamuoju darbu tapo nuotolinio mokymosi kursas, kurį kartu su kolega Gyčiu Cibulskiu, dabar einančiu KTU E. mokymosi technologijų centro vadovo pareigas, parengė KTU Informatikos fakulteto 2003 m. naujai pradėtai vykdyti studijų programai „Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos“.

„Šiemet šios studijos sulaukė rekordinio studentų skaičiaus – priimti 42 studentai. Spėjame, kad taip yra dėl informacinių technologijų taikymo srities – mokymosi, kuris aktualus visur ir visais gyvenimo etapais, todėl studentų rengiami baigiamieji magistro projektai yra įdomūs ir prasmingi.

Na, o nuotolinis mokymasis, užklupus pandemijai ir masiškai pasaulyje paskelbus karantiną, tapo ne šiaip populiarus, koks jis jau buvo ir anksčiau, bet aktualus kaip vienintelė alternatyva tradiciniam mokymuisi“, – sako KTU IF lektorius.

Karantinas pakeitė nusistatymą į darbo aplinką

Paklausus, ar paskelbtas karantinas kaip nors pakeitė jo kasdieninį darbą, Ramūnas atviras – nors pirmosiomis karantino dienomis tikino, kad niekas nepasikeitė, nes ir iki karantino dirbo nuotoliniu būdu, tačiau vis dėlto pandemija paveikė ir jo darbą.

„Beveik visi dalykai, kuriuos dėstau studijų programoje „Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos“, yra teikiami visiškai nuotoliniu būdu. Tačiau iki tol skaityti paskaitas vykdavau į universitetą – paskelbus karantiną to teko atsisakyti. Daugeliui žmonių įprasta dirbti darbinėje aplinkoje, o ne namie, tad ir į universitetą važiuodavau ne vien su mintimi, kad ten ramiau, bet ir todėl, kad sąžinė būtų rami“, – teigia R. Kubiliūnas.

Paskaitas studentams lektorius veda nuo pusės šešių vakaro iki beveik devintos valandos, todėl pripažįsta, kad skaitant paskaitas iš namų – patogiau, nes baigus darbą nebereikia niekur važiuoti.

„Paskelbus karantiną, netrukus supratau, kad vienas dalykas tikrai pasikeitė – nustojo graužti sąžinė. Namie šeima išmoko prisitaikyti ir triukšmauti mažiau, kai skaitau paskaitas, o aš galiu dirbti namuose nesigrauždamas, kad nevažiuoju į universitetą“, – sako lektorius.

Vieno efektyvaus sprendimo – nėra

R. Kubiliūno teigimu, šiuo metu sunku pasakyti, kaip pandemija paveiks švietimo sistemą ir kokia ji bus pasibaigus pandemijai – tiesiog dabar visi bus pabandę ir žinos nuotolinio mokymosi „skonį“.

„Nuotolinio mokymo(si) įpročiai ateityje priklausys nuo to, koks buvo mokymosi procesas karantino metu. Kai kas ir dabar neįsivaizduoja efektyvaus mokymosi proceso nuotoliniu būdu, o kai kurie įsitikino, kad toks mokymo(si) būdas ne toks ir blogas“, – teigia jis.

Lektorius atkreipia dėmesį, kad nuotolinis mokymas(is) negali būti visiems vienodas ir vienodai efektyvus. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl labai svarbu kiekvienam sudaryti sąlygas atrasti save, užtikrinti įvairias galimybes, kurias būtų galima rinktis besimokančiajam.

„Ar mokymasis vyksta sklandžiai iš dalies priklauso ir nuo mokytojo bei naudojamų technologijų. Tačiau organizuoti sklandų nuotolinį mokymąsi, be abejo, sunkiau. Juk taip paprasta išjungti kamerą, mikrofoną ir per pamoką daryti tai, ką nori. Vaikai nori žaisti, fizinės veiklos. Juk mokytis net ir mokykloje daugeliui nepatinka, jiems sunku sutelkti dėmesį“, – pastebi R. Kubiliūnas.

Kiekvienam reikalingos skirtingos nuotolinio mokymosi priemonės

Pasak KTU IF lektoriaus, didžiausias kontaktinio mokymosi privalumas tas, kad šalia vaikų visada yra mokytojas, galintis paskatinti ir motyvuoti mokytis. Tačiau, jo nuomone, pritaikius tinkamas priemones, skatinančias interaktyvų kiekvieno besimokančiojo dalyvavimą mokymosi procese, efektyviai mokyti ir mokytis įmanoma ir nuotoliniu būdu.

„Pavyzdžiui, elementarios apklausos, kuriose reikia pasirinkti atsakymo variantą, padeda įtraukti visus dalyvius ir matyti, kas vis dar yra aktyvus, o kas ne. Vaikus domina žaidimai, istorijos, kurios gali būti pritaikomos mokymosi priemonėse. Tarkim, neteisingai suskaičiavus uždavinį, drakono galia sustiprėja, o teisingai – karalaitis nukerta vieną drakono galvą“, – sako R. Kubiliūnas.

Anot jo, kai ką bandoma pritaikyti rengiant „Eduka“ klasės užduotis, EMA pratybas. Bėda tik ta, kad daugelis jų orientuotos į žinių patikrinimą, o ne ugdymo procesą.  

„Tačiau, kuriam vaikui ar suaugusiajam patinka būti tikrinamam? Mokantis svarbu nebijoti daryti klaidas, už kurias nėra baudžiama, bet nukreipiama teisingu keliu, o už teisingai atliktas užduotis apdovanojama ir skatinama įveikti sudėtingesnes užduotis. O dar smagiau, kai tas užduotis įveikti reikia grupėse arba komandose“, – sako KTU IF lektorius R. Kubiliūnas.