Nesijaudinkite, jūs toks ne vienas. Dažniausiai į kitus miestus gyventi išvykstančių studentų biudžetas būna daugiau ar mažiau kuklus. Net ir pasiturinčių šeimų vaikai paprastai gauna ribotą pinigų sumą išlaidoms. Be konkrečios pinigų sumos, kuria disponuojate kiekvieną mėnesį, ne mažiau svarbu išmokti planuoti savo finansus. Štai keletas esminių patarimų, nuo ko pradėti planuoti, skaičiuoti ir gyventi išmaniau.

  1. Rinkitės bendrabutį ar dalinkitės butą su kitais studentais

Didesniąją iš kitų miestų atvažiavusių studentų biudžeto dalį sudaro išlaidos būsto nuomai ir komunalinėms išlaidoms. Be abejo, patogiausias, bet ir brangiausias variantas yra nuomotis nedidelį būstą vienam. Nepamirškite, kad neužtenka įvertinti vien tik būsto nuomos kainą. Komunaliniai mokesčiai, ypač žiemos metu, taip pat sudarys nemažą sumą.

Šioje vietoje galite ženkliai sutaupyti, rinkdamiesi bendrabutį. Aukštosios mokyklos sudaro eilę bendrabučiams gauti. Net jei negavote bendrabučio iškart, toliau liekate laukiančiųjų eilėje ir, atsilaisvinus vietai, gausite galimybę jame apsigyventi. Be to, pirmenybė eilėje skiriama studentams iš daugiavaikių, socialiai remtinų ar kitas lengvatas turinčių šeimų. Nepamirškite jomis pasinaudoti, pateikdami pirmenybės teisę įrodančius dokumentus.

Jei bendrabučio negausite ar gyvenimo sąlygos, dalinantis kambarį bei bendrąsias patalpas su nepažįstamais žmonėmis, jums atrodo nepakeliamos, yra dar vienas variantas sutaupyti. Studentų tarpe gana populiaru nuomotis didesnį, 3 – 4 kambarių butą, keliese. Dalintis būsto nuomos sumą bei visus komunalinius mokesčius keliese paprastai būna ženkliai pigiau nei nuomotis atskirą butą. Šiuo atveju galite turėti savo atskirą kambarį, o vonią ir virtuvę teks dalintis vos dviese ar trise. Galite ieškoti buto kartu su draugais iš savo miesto. Jei tokių neturite, pasiūlymų nuomotis kambarį ar dalintis butą galite rasti butų nuomos skelbimuose ar studentų grupėse socialiniuose tinkluose. Išsamiau apie buto nuomą studentams skaitykite čia: Kur stoti | Buto nuoma studentui: kaip, kur, už kiek?

  1. Planuokite biudžetą

„Naujai iškeptiems“ studentams finansinių sunkumų kyla ne vien dėl mažo biudžeto, bet ir dėl nemokėjimo jo planuoti, patirties, kaip elgtis su pinigais, trūkumo. Juk iki šiol viskuo rūpinosi tėvai, o savarankiškai į kitą miestą gyventi išvykęs jaunuolis per dieną yra įmetamas į suaugusiojo vaidmenį.

Detalesnių patarimų, kaip planuotis biudžetą, rasite interneto platybėse. Tačiau pagrindinis dalykas yra konkrečią jums skirtą pinigų sumą iš anksto paskirstyti pagal tinkamus prioritetus. Pirmiausia iš šios sumos išskaičiuokite būtiniausias išlaidas – tai yra būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai, maistas, transporto bilietai, vadovėliai bei kanceliariniai reikmenys. Matydami, kokia suma lieka, atskaičiavus būtinąsias išlaidas, galėsite nuspręsti, kam ir kiek skirti likusius pinigus – drabužiams bei kosmetikai, vakarėliams su draugais, kultūros renginiams, santaupoms ir pan.

Labai pravartu telefone įsidiegti biudžeto sekimo programėlę ir registruoti visas savo išlaidas. Taip būsite sąmoningi, kur išleidžiate daugiausiai, kur galbūt galima išlaidas sumažinti ateityje ir pan. Taip pat galite savo banko elektroninėje paskyroje atsidaryti daugiau nei vieną banko sąskaitą. Vienoje iš jų laikyti „neliečiamus“, pinigus, skirtus tik būtinosioms išlaidoms, kitoje – laisvai disponuojamus pinigus, trečioje – santaupas.

  1. Išmokite pasakyti „ne“

Atvykę į kitą miestą, greičiausiai susirasite naujų draugų, imsite leisti laisvalaikį su bendrakursiais, būsto draugais ir pan. Tarp jų gali atsirasti ir labiau už jus  pasiturinčių, ir kitokius finansinius prioritetus turinčių žmonių. Labai tikėtina, kad pasiūlymų, kur nueiti ir ką nuveikti, sulauksite daugiau nei galėsite sau leisti. Retkarčiais paišlaidauti yra žmogiška, tačiau, jei, nuolat, net nesulaukus mėnesio vidurio, pinigai kažkur dingsta ir tenka skolintis arba taupyti maistui, gali būti, kad nemokate pasakyti „ne“ mažiau svarbiems dalykams – brangiam koncertui, dar vienam gėrimui ar dažnam valgymui ne namie. Kai kurioms pramogoms teks palaukti, kol užsidirbsite savo pinigų. Šiuo atveju labai praverčia išlaidų registravimas bei biudžeto išankstinis planavimas (žr. aukščiau).

  1. Naudokitės universiteto siūlomais ištekliais ir nemokamomis veiklomis

Aukštosios mokyklos dažnai siūlo savo studentams ne vien paskaitas ir žinias, bet ir studijų išteklių, popamokinės veiklos nemokamai ar ženkliai žemesnėmis kainomis. Visuose universitetuose bei kolegijose turėsite galimybę bent dalį vadovėlių pasiskolinti iš bibliotekos. Mokomosios medžiagos galite pigiau nusipirkti iš vyresnių studentų. Pasidomėkite, galbūt jūsų universitetas ar kolegija turi savo sporto klubą, jums patinkančios veiklos būrelius, pavyzdžiui, debatų, įvairių sporto šakų ir kt. Gal jums būtų įdomu įsitraukti į studentų atstovybės ar kitų organizacijų veiklą? Taip galėsite ne tik tobulinti pasirinktos srities įgūdžius, kurie, tikėtina, pravers ir būsimame profesiniame kelyje, bet ir laisvalaikį užimti prasminga, įdomia ir nemokama veikla. Tokiu būdu liks mažiau laiko bei poreikio dalyvauti renginiuose ar pasilinksminimuose, kurie dar ir nemažai kainuoja.

  1. Naudokitės studentiškomis nuolaidomis

Tapus studentu, pirmasis ir svarbiausias dokumentas, kurį reikėtų pasigaminti, yra Lietuvos studento pažymėjimas (LSP). Su juo gausite įvairių nuolaidų, visų pirma, 50 – 80 proc. nuolaidą viešajam miesto transportui. Tarpmiestiniais autobusais bei traukiniais (taigi, ir namo pas mamą) galėsite važiuoti už pusę kainos. Antrasis naudingas dokumentas – tarptautinis studento pažymėjimas (ISIC). Su abiem iš jų gausite daugybę nuolaidų įvairiems renginiams, pramogoms, kanceliarinėms prekėms, medicinos paslaugoms ir kt. Svarbu pasitikrinti, kas siūlo nuolaidas ir nebijoti jų paprašyti (aptarnaujantis personalas dažniausiai pats jų nepasiūlo). Nuolaidų sąrašus rasite www.lsp.lt ir www.isic.lt interneto svetainėse.

  1. Lankykitės nemokamuose renginiuose

Norint įdomiai ir turiningai praleisti laisvalaikį, nebūtina pakloti solidžios pinigų sumos. Didžiuosiuose miestuose dažnai organizuojami nemokami renginiai. Per atvirų durų dienas (pavyzdžiui, Vilniuje jos būna kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį) galima nemokamai lankytis daugumoje muziejų bei meno galerijų. Per miesto šventes savivaldybės organizuoja nemokamus koncertus, į kuriuos kviečia garsius atlikėjus. Įvairios organizacijos kartais rengia nemokamas ekskursijas, sporto treniruotes atvirame ore ir pan. Galimybių didmiesčiuose dažnai bus daugiau nei turėsite laiko!

* * *

Staiga įmestas į savarankiško gyvenimo jūrą, kiekvienas patiria ne tik laisvės džiaugsmo, bet ir sunkumų bei iššūkių. Net jei iš pradžių ir sunkiau seksis planuoti biudžetą bei laikytis susikurto plano, nepasiduokite. Suklydę pradėkite vėl iš naujo. Taip pamažu susikursite gerą įprotį, kuris pravers ir vėliau, kuomet pradėsite dirbti ir turėsite didesnes finansines galimybes.

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El.paštas: aiste.borjas@gmail.com