Tokia biblioteka yra ir Kauno technologijos universitete, kuri už poros metų minės savo 100-metį. Apie tai, kaip biblioteka atrodė anksčiau ir dabar paprašėme papasakoti geriausia šių metų šalies bibliotekos vadove nominuotos Gintarės Tautkevičienės.

– Paprastai sakoma, kad kur yra knygų, ten yra ir dulkių. Kokia situacija yra KTU bibliotekoje, ar knygų lentynose daug apdulkėjusių knygų? Kurios knygos jau nebesulaukia savo skaitytojų ir kodėl?

– Visi žinome, kad knygos kaupia dulkes. Biblioteka įkurta prieš beveik šimtmetį, per šį laikotarpį sukaupti dideli spaudinių fondai, todėl teiginys ne iš piršto laužtas. Knygos – tarsi gyvi organizmai, kurie sensta, todėl reikalauja gerų laikymo sąlygų ir priežiūros.

Per pastaruosius kelerius metus knygų saugykloje prasidėjo „didžioji kova su dulkėmis“ – buvo atrinkta ir nurašyta daug neaktualios literatūros, pertvarkytas fondas, valomos knygos, išmontuojamos tuščios lentynos. Pasikeitė požiūris į bibliotekos fondo formavimą – atsirado supratimas, kad reikia kaupti ir saugoti aktualią literatūrą, o pasenusius, neaktualius ar susidėvėjusius spaudinius turime nurašyti. Pasaulinė pandemija padiktavo naują bibliotekos darbo su spaudinių fondu sritį – pradėjome fondų patikrinimą (inventorizaciją), kuris paskutinį kartą buvo vykdytas 1958 metais. Šis darbas privertė pajudinti kiekvieną knygą, dar kartą įvertinti jos reikalingumą.

Dažniausiai skaitytojo nesulaukia savo turiniu pasenusios ir Universiteto studijų bei mokslo informacinių poreikių neatitinkančios knygos. Taip pat neskaitomi rusų ir kai kuriomis kitomis užsienio kalbomis išleisti leidiniai.

Gintarė Tautkevičienė

– Kur saugomos Universitetui priklausančios knygos ir kiti leidiniai?

– Dešimtmečiais fondas buvo papildomas naujais leidiniais, siekiant sukaupti didesnį jų skaičių ir saugoti visus gautus leidinius. Prieš 3 dešimtmečius biblioteka per metus įsigydavo apie 66 tūkst. vnt. spaudinių. Dabartiniu metu įsigyjamų spausdintų knygų skaičius mažėja kasmet, keletą pastarųjų metų įsigyjame tik po 2-3 tūkst. spausdintų leidinių. Įsigyjamų spausdintų leidinių skaičius mažėja todėl, kad įsigyjame prieigą prie el. knygų ir žurnalų.

Visas bibliotekos fondas saugomas Centrinėje bibliotekoje ir 5 fakultetų bibliotekose. Didžiausia spaudinių saugojimo vieta yra Centrinės bibliotekos knygų saugykla, kurioje sukaupta per 700 tūkst. spaudinių: knygų, periodikos, disertacijų ir jų santraukos bei kiti leidiniai. Saugykloje saugoma vertinga senojo Kauno universiteto bibliotekos fondo dalis...

– Kaip keičiasi skaitytojų naudojimosi informacijos ištekliais įpročiai ir naudojimosi jais santykis?

– Jei prieš 25 metus buvo išduodama per 1 mln. spaudinių per metus, tai paskutiniais metais naudojimasis spaudiniais sumažėjo iki 0,5 mln., o per 2020-uosius metus, prasidėjus COVID-19 pandemijai ir užvėrusbibliotekos erdves lankytojams, paskolinome mažiau nei 200 tūkst. spausdintų leidinių. Tuo tarpu naudojimasis el. ištekliais kasmet auga, 2020 m. vartotojai iš prenumeruojamų duomenų bazių pasinaudojo beveik 900 tūkst. visateksčių dokumentų: 600 tūkst. straipsnių bei beveik 300 tūkst. el. knygų.

– Kiek universiteto bibliotekos archyve šiandien sukaupta knygų ir kitų leidinių?

– 2020 m. bibliotekos fonde buvo per 900 tūkst. spaudinių, apie 450 tūkst. el. knygų ir apie 25 tūkst. el. žurnalų. Didžiausi pasikeitimai spaudinių komplektavime yra susiję su spaudinių įsigijimo kiekiais per metus. Pavyzdžiui, 1993 m. biblioteka įsigijo  36 731 vnt.,  o 2020 m. –  tik 1 930 vnt.  spaudinių. 1983 m. Aukštojo mokslo ministerijos nurodymu ypatingas dėmesys skirtas vadovėlių kaupimui – kiekvienam studentui po vieną vadovėlį. Dėl tokios komplektavimo politikos 1989-aisiais bibliotekos fondas perkopė 2 mln. vnt. Pasikeitė įsigyjamų leidinių kalba: ženkliai sumažėjo spaudinių rusų kalba gavimas: 1986 m.  buvo gauta 39 330 vnt., o 2020 metais – tik 19 vnt., tačiau net keliolika kartų išaugo įsigyjamų leidinių anglų kalba.

Pasikeitė studentų poreikiai, jų lankymosi ir naudojimosi biblioteka tikslas. Anksčiau tyliais knygų archyvais laikytos bibliotekos šiandien tampa bendravimo ir bendradarbiavimo erdvėmis, užtikrinančiomis prieigą prie didžiulio kiekio el. šaltinių.

– Kokios tematikos literatūra dominuoja bibliotekoje, vien tik su mokslu, technologijomis siejami leidiniai, o gal galima rasti ir grožinės literatūros skaitinių?

– KTU bibliotekos misija visuomet buvo studijų ir mokslo informacinių poreikių tenkinimas teikiant pasaulinio lygio informacines paslaugas. Kadangi Universiteto pavadinime yra užkoduotas žodis „technologijos“, tai ir bibliotekos fonde didžiausias dėmesys skiriamas fizinių ir technologinių mokslų leidinių įsigijimui. Bibliotekos fondo branduolį sudaro technologijos mokslų leidiniai. 2021 m. pradžioje biblioteka turėjo sukaupusi 924 043 vnt. spaudinių, kurių 717 360 vnt. – technologijos mokslų, 66 775 vnt. – fizinių mokslų, 79 193 vnt. – socialinių mokslų ir 60 715 vnt. kitų mokslų spaudinių.

Universiteto bibliotekoje galima rasti ir grožinės literatūros. 1991 m. bibliotekoje buvo sukauptas nemažas grožinės literatūros knygų fondas (apie 30 tūkst. vnt.). Nors šiandien biblioteka taupo lėšas ir grožinės literatūros neperka, bet jos fondą papildo dovanoti leidiniai.

– Kaip keitėsi leidinių tematika per Universiteto bibliotekos gyvavimo metus?

– Lietuvos universiteto įkurtos bibliotekos fondo branduolį sudarė Aukštųjų kursų ir prof. A. Bezzenbergerio asmeninės bibliotekos. To meto Universitete buvo Teologijos, Filosofijos, Gamtos-Matematikos, Humanitarinių-Matematikos, Humanitarinių mokslų, Technikos, Teisių ir Medicinos fakultetai, todėl bibliotekos fondus sudarė labai įvairios tematikos literatūra. Nuo 1924  iki 1944 m. prie Universiteto bibliotekos veikė Lietuvos bibliografijos institutas. Bibliotekos fondus papildė Lietuvoje leidžiamų spaudinių privalomieji egzemplioriai. 

1950 m. Universitetas reorganizuotas į Politechnikos ir Medicinos institutus. Bibliotekos patalpos ir didžioji fondo dalis atiteko Kauno politechnikos institutui (KPI), medicinos mokslų knygų kolekcija atiteko Medicinos institutui. Nuo 1990 m.  KPI įgijus technologijos universiteto vardą, pasikeitė ir fondų formavimo politika. Parengta ir pradėta įgyvendinti bibliotekos fondo formavimo bei plėtojimo strategija, atitinkanti Universiteto studijų ir mokslo reikmes. Siekta įsigyti bei saugoti įvairesnių studijoms reikalingų technologijos, fizinių ir socialinių mokslų leidinių.

Kaupiamų šaltinių tematika priklauso nuo Universiteto vykdomų studijų ir mokslinių tyrimų prioritetinių tematikų. Vystantis mokslams ir atsirandant naujoms mokslų kryptims, biblioteka įsigyja tos tematikos leidinių. 1976 m. komplektuojami kibernetikos temos leidiniai, nuo 1985 m. atsirado kompiuterijai skirtų leidinių, o nuo 1995 m. su nanotechnologijomis susiję šaltiniai. Dabar įsigyjame nemažai dirbtinio intelekto tematikos leidinių ir el. šaltinių.

– Kas yra pagrindiniai bibliotekos lankytojai: studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai?

– Pagrindiniai bibliotekos lankytojai visuomet buvo akademinės bendruomenės nariai, kurių didžiausią dalį sudarė studentai. 9-me dešimtmetyje studentų srautai bibliotekoje buvo tokie dideli, kad dažnai pertraukų metu visos darbo vietos skaityklose būdavo užimtos, o naudojimosi kompiuteriais laiką tekdavo riboti iki 1 valandos. Paskutiniaisiais metais studentai bibliotekoje dažnai lankydavosi ne tik dėl knygų, bet ir dėl galimybės dirbti individualiai ar atlikti grupinius darbus. Anot studentų, jiems čia patogu dirbti, o bibliotekos erdvės ir šalia dirbantys kolegos juos motyvuoja, įkvepia, skatina susikaupti ir mokytis.

Ilgus metus bibliotekoje veikė Mokslo personalo skaitykla. Šia tyliąja erdve ir joje esančiais leidiniais aktyviai naudojosi Universiteto mokslo darbuotojai ir dėstytojai. Bet prieiga prie elektroninės informacijos pakeitė šią situaciją, nes dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi sąlygas dirbti su naujausia elektronine informacija jiems patogioje vietoje ir norimu laiku, sudarytos visos sąlygos skolintis knygas į namus, prasitęsti naudojimosi terminą.

Iki karantino per metus bibliotekoje apsilankydavo apie 400 tūkst. lankytojų, 1300 lankytojų per dieną. Karantinas pakoregavo naudojimąsi spausdintais ir el. šaltiniais: į namus skolinamų spausdintų leidinių skaičius nuo 433 tūkst. (2019 m.) sumažėjo iki 157 tūkst. (2020 m.), tuo tarpu naudojimasis el. šaltiniais nuo 0,9 mln. (2019 m.), išaugo iki 1,4 mln. (2020 m.).

– Ar biblioteka gali naudotis nieko bendro su universitetu neturintys žmonės, ar ji skirta vien tik Universiteto bendruomenei?

– Biblioteka visuomet buvo ir yra atvira visuomenei, jos paslaugomis gali naudotis ne tik Universiteto bendruomenė, bet visi Lietuvos bei užsienio šalių piliečiai. Aktyvų domėjimąsi biblioteka pirmaisiais po nepriklausomybės atkūrimo metais lėmė patogi jos vieta mieste, ilgos darbo valandos, galimybė gauti reikalingą literatūrą ir pagalbą.

Išskirčiau dvi ne universiteto bendruomenės lankytojų grupes. Vieni dažniausiai ateidavo naudotis tuo metu deficitinėmis mokslo knygomis užsienio kalba, kurias nuosekliai ir kryptingai komplektavo biblioteka. Kita grupė domėjosi periodiniais leidiniais, ypač laikraščiais, skelbimų biuleteniais, populiariais žurnalais „Keturi ratai“, „Mobilis“ ir kt. Pastaraisiais metais ne Universiteto bendruomenės nariai turi kitus interesus: dažniausiai kreipiasi norėdami naudotis retais spaudiniais, licencijuojamais elektroniniais ištekliais, disertacijomis.

Biblioteka yra pasirengusi teikti paslaugas plačiam lankytojų ratui. Organizuojame renginius, vedame mokymus ne tik akademinei bendruomenei, bet ir verslo atstovams ar neakademinių institucijų tyrėjams. Šiemet daugiau dėmesio skiriame KTU gimnazijos ir KTU inžinerijos licėjaus gimnazistams, kuriems  organizuojame informacinio raštingumo mokymus. Metų pabaigoje, atvėrus duris multifunkciniam centrui su integruota biblioteka, tikimės sulaukti dar daugiau akademinės ir miesto bendruomenės lankytojų.

– Kaip internetas koregavo bibliotekos veiklą ir ar tas lankytojų srautas nesumažėjo? O gal priešingai, leidiniai persikėlė į virtualią erdvę ir ten juos pasiekia dar platesnė auditorija?

– Jau dešimtmetį bibliotekoje stebime tendenciją, kad mažėja spausdintų leidinių panauda ir tuo pat metu auga el. išteklių panauda. Tokia tendencija išliks ir ateityje. Bet bibliotekos lankomos ne vien dėl knygų. Čia lankytojai randa individualias ir grupinio darbo vietas, kompiuterius bei prezentacijų įrangą, pagalbą, konsultacijas, mokymus. Visa tai kuria pridėtinę vertę ir pritraukia lankytojus. Skandinavijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad dėstytojai į biblioteką ateina dėl informacijos šaltinių, o studentams biblioteka yra įkvepianti ir mokymąsi skatinanti vieta.

Kiekvienas spausdintas ar elektorinis leidinys turi savo skaitytojų. Vieniems labiau patinka skaityti spausdintą knygą, kitiems naršyti internete ir skaityti el. leidinius. Interneto atsiradimas atveria naujas, plačias galimybes. Elektroninės knygos ir žurnalai yra patrauklūs tuomet, kai reikia greitai rasti informaciją, kopijuoti, saugoti, žymėti tekstų fragmentus, rašyti pastabas, dalytis informacija su kitais. Jais patogu ir lengva naudotis, todėl el. leidinius dažnai renkasi mokymosi tikslais. Spausdintos knygos visuomet buvo vertybė, todėl labai tikiuosi, kad taip bus ir ateityje.

Spausdintos knygos visuomet buvo vertybė, todėl labai tikiuosi, kad taip bus ateityje.

– Kaip per visą gyvavimo laikotarpį keitėsi KTU biblioteka?  

– 1922 m. vasario 16 d. atidarius Lietuvos universitetą, prorektoriaus prof. Vinco Čepinskio vadovaujama Universiteto bibliotekos komisija pradėjo rūpintis jos steigimu ir vedėjo paieška. Komisijai pasiūlius, Lietuvos universiteto Senatas 1922 m. gruodžio mėn. bibliotekos vedėju patvirtino Teisių fakulteto sekretorių prof. Vaclovą Biržišką, kuris savo pareigas pradėjo eiti nuo 1923 m. sausio 1 d. Ši data žymi Lietuvos universiteto bibliotekos įkūrimą.

Ilgainiui keitėsi bibliotekos pavadinimas: Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka (1930–1940; 1941–1943), Kauno universiteto biblioteka (1940–1941), Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka (1944–1950), KPI biblioteka (1951–1974), Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto biblioteka (1974–1989), KTU biblioteka (nuo 1990).

Veiklos pradžiai biblioteka gavo vieno kambario dalį Universiteto Pirmuosiuose rūmuose. Gausėjant bibliotekos fondui  ir augant jo panaudai, ieškota papildomų patalpų, tad kelis kartus keitėsi jos vieta, kol buvo perkelta į Antruosius rūmus, kuriuose Centrinė biblioteka veikia ir šiomis dienomis.

Biblioteka neapsiribojo tradicinėmis veiklomis, vykdė ir mokslinį darbą, kur rinkosi „Lietuviškosios enciklopedijos“ bendradarbiai, veikė Bibliografijos institutas, kuris kaupė Lietuvoje išleistų leidinių privalomuosius egzempliorius, rengė, o vėliau ir leido valstybinę bibliografijos rodyklę „Bibliografijos žinios“ (1928–1943). XX a. 5-ame dešimtmetyje pradėtos steigti fakultetų bibliotekos.

– Kiek spaudos leidinių buvo pirmojoje universiteto bibliotekoje ir kaip tas leidinių kiekis kasmet kito, ypač atsiradus internetui?

– Pradėjusi veikti biblioteka turėjo dvi spintas ir 40 leidinių. 1923–1932 m. biblioteka įsigijo 95 388 leidinius, o 1950 m. fondas siekė per 403 800 vnt. leidinių, apie 4 000 vnt. rankraščių, 3 000 vnt. kartografijos ir 2 000 vnt. ikonografijos dokumentų. 1951 m. Universitetas reorganizuotas į Kauno medicinos institutą ir KPI. Bibliotekai atiteko virš 377 000 vnt. leidinių, bet palaipsniui mokslo ir studijų poreikių neatitinkanti literatūra buvo perduota kitoms institucijoms bei universitetams.

Kartu su interneto plėtra bibliotekos fondus papildė elektroniniai leidiniai, kurie dabartiniu metu sudaro didelę bibliotekos kolekcijos dalį. Dalis el. leidinių įsigyjama su nuolatine prieiga, bet daugiau jų prieinama sumokant metinį prenumeratos mokestį. 2020 m. buvo prieinamos 456 tūkst. el. knygų ir 123,7 tūkst. el. žurnalų, iš jų 25 tūkst. sudarė mokslo žurnalai.