Daugelio permainų vyresniųjų ar baigiamųjų mokyklos klasių mokiniai dar nespės patirti: kaip numato Mokslo ir studijų įstatymas, su brandos egzaminais ir atestatu susiję sprendimai įsigalioja ne anksčiau kaip po dvejų metų. Tačiau kai kurie pokyčiai pasijus netrukus. 

Tarkime, stipendijos pedagogines studijas pasirinkusiems pirmakursiams: jos jau buvo kritikuotos dėl to, kad nors išmoka studentui palyginti nemenka, tačiau niekaip neįpareigoja nei rinktis studijuoti tą specialybę, kurios mokytojų jau šiandien labiausiai trūksta, nei apskritai baigus eiti dirbti pagal  specialybę, tai yra, į mokyklą. 

Ši spraga gali būti užlopyta jau kitąmet, stipendijos mokėjimą susiejant su būsimu įsidarbinimu mokykloje. Ir tai ganėtinai teisinga: kaip ne kartą yra sakęs LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas, jei ką nors gauni iš valstybės, teisinga ir valstybei šio to iš tavęs pareikalauti. 

Nuo egzaminų iki profesinio orientavimo

Tarp kitų ministerijos suplanuotų moksleiviams aktualių pokyčių – sprendimai dėl vidurinio ugdymo ir brandos egzaminų pertvarkos, kad būtų sudarytos kuo geresnės galimybės baigiamųjų klasių gimnazistams pasirinkti norimus dalykus ir juos mokytis giliau, nuosekliau, skiriant daugiau laiko.

Peržiūrimi reikalavimai brandos atestatui gauti: numatoma atsisakyti vienkartinio momentinio žinių pamatavimo egzaminu, papildant tarpiniais vertinimais III ir IV gimnazijos klasėse, kurie sudarytų dalį baigiamojo, į brandos atestatą rašomo, vertinimo. Sprendimus planuojama priimti per šiuos metus, bet jie įsigaliotų po dvejų metų.

Bus tęsiamas ir bendrojo ugdymo programų atnaujinimas. Šį rudenį ministerija kartu su mokyklomis įsivertins jų pasirengimą įgyvendinti atnaujintas programas. Atsižvelgiant į mokyklų siūlymus, jos bus toliau tobulinamos, o mokyklose bus pradėtos diegti nuo 2023-2024 mokslo metų.

Dar vienas numatytas pokytis – bus patvirtintas profesinio orientavimo modelis, kad kiekvienas mokinys jau nuo pirmos klasės galėtų̨ gauti profesionalią karjeros specialisto pagalbą atpažinti savo profesinius polinkius, susipažinti su darbo aplinka verslo ir visuomeninėse organizacijose. Tai padės pasirinkti ateities profesiją, didins profesinio mokymo populiarumą. Modelis pradės veikti nuo kitų mokslo metų.

Ministerija Seimui jau pateikė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios leis suvienodinti minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo formos. Tikimasi, kad į suvienodinus reikalavimus visi studentai ateis į auditorijas pasirengę, tai yra būtina sąlyga kokybiškam ir efektyviam studijų procesui.

Svarbi ir reikalinga permaina – numatyta didinti aukštojo mokslo prieinamumą mokiniams,  susiduriantiems su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais. Numatytos specialios valstybės finansuojamos vietos geriausiose programose mokiniams, kurie gyvena sunkiomis sąlygomis, bet turi gerus akademinius pasiekimus. Bus sukurtas alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą – trumposios studijos, lankstesnė ir studentams patrauklesnė valstybės remiamų paskolų sistema.

Dalis permainų turėtų įvykti jau per šiuos ir kitus metus. Ką gi, galėsite įvertinti, kaip seksis. 

 

Parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informaciją