Pradėkime nuo nedidelio Paukščių testo, kuris padės susigaudyti, ar pakankamai objektyviai vertinate save ir savo galimybes.

Iš pradžių popieriaus lape parašykite skaičių:  kiek, jūsų manymu, paukščių rūšių (ne vien gyvenančių Lietuvoje) sugebėtumte atpažinti: 15, 20, 50, dar daugiau? 

Tada lapą apverskite, ir, skaitydami šį paukščių sąrašą, kitoje lapo pusėje žymėkitės, kokį skaičių paukščių atpažintumėte. Jei pažįstate daugiau nei vieną veislę tokios pat rūšies paukščių, veislių skaičių pridėkite prie bendros sumos (pvz., zylė – didžioji, mėlynoji, kuoduotoji ir t.t.).

Taigialbatrosas, alka, alksninukas, antis, apuokas, baublys, berniklė, bėgikas, bukutis, čimčiakas, čiurlys, dagilis, dančiasnapis, devynbalsė, einis, emu, erelis, fazanas, flamingas, gandras, garnys, genys, gervė, gegutė, girnovė, griežlė, griciukas, grifas, gulbė, gyvatėdis, ibis, jūrinė šarka, kalakutas, kalviukas, kanarėlė, karvelis, karetaitė, kėkštas, kielė, kikilis, kiras, kivis, kolibris, kormoranas, kovas, kragas, kranklys, kregždė, kryžiasnapis, kukutis, kuolinga, kuosa, kurapka, kurtinys, laibasnapis narūnėlis, lakštingala, laukys, liepsnelė, lingė, medšarkė, meleta, mėlyngurklė, musinukė, naktikovas, naras, nendrinė vištelė, nendrinukė, nykštukas, papūga, paukštvanagis, pečialinda, pelikanas, pelėda, pempė, pingvinas, perkūno oželis, peslys, povas, putpelė, raudonuodegė, sakalas, sėjikas, sniegena, strazdas, starta, strutis, suopis, svirbelis, svilikas, šarka, tetervinas, tilvikas, ulžys, vanagas, varna, varnėnas, vieversys, višta, volungė, žaliukė, žąsis, žuvininkas, žuvėdra, žvirblis, zylė.

Dabar palyginkite abiejose lapo pusėse esančius skaičius. Metas atsakymams. 

Jei atpažintų paukščių skaičius sutampa su pradiniu skaičiumi, kurį parašėte lape – save vertinate pakankamai. Tikėtina, gebėsite racionaliai įvertinti ir savo galimybes išlaikyti vieną ar kitą pasirinktą egzaminą, ir siekti vienos ar kitos studijų programos. Dar daugiau – tikėtina, kad gebėsite savo jėgomis susidėlioti šių mokslo metų prioritetus, susitelkti į svarbiausius dalykus. O labiausiai tikėtina, kad mintyse jau ir turite vieną – du ateities studijų variantus.

Jei iš tikro atpažintų paukščių skaičius mažesnis už pradinį parašytą skaičių, ir ypač jei gerokai mažesnis – vadinasi, esate linkę pervertinti save ir savo galimybes. Savo atžvilgiu esate lyg ir tokie pernelyg dideli optimistai. Nors atrodytų – kas gi čia bloga, pervertinti savo galimybes pasirenkant valstybinius brandos egzaminus nėra gerai: galutiniai rezultatai gali nuvilti. Pernelyg gerai save vertinantis žmogus keblus ir kitiems: netesi žodžio, nebaigia ką pradėjęs, nuvilia kitus, neretai linkęs į rizikingą elgesį, pvz., vairuodamas viršija greitį. 

Tačiau dažniausiai paaiškėja, kad žmonės save ir savo galimybes įvertina toli gražu nepakankamai. Tad jei iš pradžių parašėte mažą skaičių, o vėliau paaiškėjo, kad atpažintumėte daug daugiau paukščių – turite polinkį save nuvertinti, ir kuo skirtumas tarp skaičių didesnis, tuo labiau save nuvertinate. 

Nors sakoma, kuklumas žmogų puošia, tačiau pernelyg menka savivertė žmogui tampa tikrais pančiais. Patikėtų savimi – kalnus nuverstų, bet pats save nuvertina ir stabdo, dėl to pretenduoja į menkesnių pasiekimų lygį, renkasi, kas paprasčiau ir lengviau. Ir nors svajoja daug, plačiai ir drąsiai, tikrovėje neretai taip ir neišdrįsta daug pasiekti. 

Kuo mažiau streso! 

Dabar metas patarimams. Pasitelksime keletą įkvepiančių citatų iš ankstesnių žurnalų „Kuo būti“ – tikimės, tavo stalčiuje yra bent vienas šių žurnalų, iš kurių verta pasisemti žinomų, daug pasiekusių žmonių išminties ir optimizmo. 

„Nežinoti, kuo nori būti ir ką veikti ateityje – yra ok. Bet tai neturi tapti nesibaigiančio streso priežastimi – tai turi tapti kelionės, ieškojimo pradžia. 

Save žmogus gali atrasti žymiai vėliau. Visai normalu įstojus pabandyti studijas ar profesiją – ir visa tai mesti, tada daryti pertrauką, o metus pakeliavus vėl bandyti mokytis. 

Tad kuo mažiau streso! Reikia tiesiog suvokti, kad tai yra to „plastilininio manęs“ pradžia, ir kad aš save „lipdysiu“ dar ilgai ir įvairiais būdais. Pasirinkta profesija jokiu būdu nereiškia, kad tai, ko išmokau, dirbsiu visą laiką. 

Kadangi gyvenimas vis dėlto ribotas laiko tarpas, verta savęs paklausti: ką iš tikro noriu veikti? Kas man labai patinka? Pabandyti suprasti, kurioje srityje yra tavo supergalios. Mažiau klausyti kitų – o ypač nepaisyti to primesto spaudimo elgtis „kaip visi“. Verta pažiūrėti plačiau, nebijoti eksperimentuoti“ – verslininkas, vienas „Caffeine“ įkūrėjų Nidas Kiuberis.  

Nesiparinti. Duoti sau laiko 

„Pirmas ir svarbiausias patarimas: nesiparinti. Duoti sau laiko. Pamėginti „išjungti“ visą pasaulio gausmą ir pasiklausyti, ką aš iš tikro savyje girdžiu. Ten nieko stebuklingo greičiausiai nebus, ir iš pradžių gali būti net baisoka. Vis dėlto: neskambinti draugui („kaip manai, ką aš geriausiai moku?“) – tam dar bus laiko, bet pirma pabandyti įsiklausyti į save ir pajausti: ką mano akis, ranka, mintis daro pati, savaime, kas man gerai išeina, kas maloniausia daryti?  Ir nuo to pradėti. 

Dar vertėtų pagalvoti, ne kuo, o kokiu norėtum būti. Svarstyti ne apie konkrečią specialybę, o kaip tu nori gyventi, kaip nori jaustis

Ar norėtum dirbti su žmonėmis, ar patinka tarp jų būti, ar norėtum dirbti vienas (-a)? Ar norėtum visada turėti daug veiklos – o gal kaip tik – daug laisvo laiko? Svarbu suprasti, kad visi šie norai yra normalūs.  

O paskui galima ieškoti, kaip per vieną ar kitą specialybę tuos savo norus, gabumus įgyvendinti. Mažiau galvoti, ką kiti apie tai pasakys. Dar – nereikia bijoti savo idėjų. Gal ne visas reikia sakyti garsiai, bet tyliai pasitikrinti – verta“ – televizijos žurnalistas, laidų vedėjas Rytis Zemkauskas.