Nors aktyviai populiarinama, galimybė pasiimti vadinamuosius pertraukos metus („gap year“) Lietuvoje nėra ir veikiausiai negreitai bus masiška. Priežastis – paprasta: lietuviai – iš prigimties skeptiški, atsargūs įvairių naujovių atžvilgiu. Be to, didžiosios dalies mūsų abiturientų ir studentų mokslai bei pragyvenimas priklauso nuo tėvų paramos, o vyresnioji karta neretai visiškai nesupranta tik su atgauta nepriklausomybe į Lietuvą atėjusios mados niekur nestoti ir metus „ieškoti savęs“.

Taip taip, visi žinome ir skaitėme bukletus apie galimybę vykti savanoriauti į egzotiškas šalis, mokyti Afrikos vaikų ir taip toliau. Tačiau vertinant blaiviai, tokios išvykos brangiai kainuoja, ir jau vien dėl to didžiajai daliai šalies jaunimo nėra pasiekiamos. Daug šių iniciatyvų sustabdytos dėl pandemijos. 

Pavieniai gyvenimo skonių ieškotojai, smalsuoliai, keliautojai iš prigimties ir dabar mina įvairų egzotiškų pasaulio šalių kelius – tačiau, kaip ir anksčiau, tokių tėra vienetai. Neturint tam tikrų būdo savybių – gebėjimo bendrauti, greitai prisitaikyti prie įvairių, net nepalankiausių aplinkybių, kūrybiškumo, optimizmo, polinkio rizikuoti ir pan. – galima bandyti nebent tikintis, kad viso to išmoksi pakeliui. Ne veltui sakoma, kad kelionė yra didis mokytojas ir didis žmonių lygintojas. 

Tad, kaip mėgo sakyti žmonių žinovas, amerikiečių rašytojas ir lektorius Deilas Karnegis (Dale Carnegie), visada pasitikrink, ar ne per brangiai sumokėsi už savo švilpynę.

„Pasaulio gelbėjimas“ turi savo kainą

Vis dėlto – susivokti savyje, įgyti darbinės ir žmogiškosios patirties galima ir nesibeldžiant į kitą pasaulio kraštą, o tiesiog – įsidarbinus. Pavyzdžiui, tokioje įstaigoje, kurios specialistu kada nors norėtum būti.

Yra ir tokia išeitis, kaip savanorystė: kasmet apsčiai siūloma įvairių savanorystės programų jauniems žmonėms – nuo darbų gyvūnų prieglaudose iki pagalbos bendraamžiams telefonu, produktų rinkimo maisto bankui ar įvairių jaunimo informacinių projektų. 

Tai – ir bendravimo, savarankiškos veiklos, kai kurie dalykiniai įgūdžiai, patobulinti užsienio kalbos įgūdžiai, vertingi ryšiai, galų gale – gyvenimo patirtis.

Tačiau prieš kreipiantis į organizaciją, kuri siūlo neatlygintinai padirbėti, vis dėlto reikėtų atvirai pasikalbėti su tėvais. Juk kažkas turės mokėti už maistą, būstą ir komunalinius mokesčius – tad kol nemokamai „gelbėsite pasaulį“, ar netapsite finansine našta savo šeimai?  

Visai kas kita – tiems, kurie ryžtasi metus tiesiog padirbėti užsienyje arba kurie planuoja studijuoti užsienyje. Šįkart kalbame ne apie juos. 

O dabar – svarbiausia

Jei nevykusiai susiplanuosite laiką ir savo „gap year“ praleisite namie, be tikslo naršydami internete ir šveisdami mamos keptus kotletus, prarasite ne tik vienerius savo gyvenimo metus, bet galbūt ir nemokamą studijų vietą.

Jau beveik dešimtmetį Lietuvos stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas elgseną ir stojimo rezultatus stebintys mokslininkai yra pastebėję: tų pačių metų abiturientams įstoti į aukštąsias mokyklas – kur kas lengviau. 

Taip pat pastebėta, jog ankstesnių metų abiturientai į valstybės finansuojamas vietas įstoja su vidutiniškai mažesniais konkursiniais balais, be to,  jie dažniau nei tų pačių metų abiturientai siekia koleginio išsilavinimo ir rečiau prašymuose pirmu pageidavimu nurodo valstybės finansuojamą vietą. Taip pat matyti, kad ankstesnių metų abiturientai ne taip sėkmingai gauna valstybės finansavimą, palyginti su stojančiaisiais iš karto po vidurinės mokyklos baigimo.

Šis reiškinys stebimas jau ne vienerius metus – vadinasi, „ pertraukos metai“ nėra jau toks besąlygiškas gėris, visiems tinkanti išeitis, kuri stebuklingai išaugintų jūsų patirtį ir susivokimą. Ilgam nutrūkus nuo mokslų, dalis žinių ir įgūdžių priblėsta, užsimiršta, sunkiau susiimti, susikaupti, įsivažiuoti į mokymosi rutiną.

Kita vertus, laikas, praleistas net ir namie prie kompiuterio, gali tapti aukso vertės, jei per tą laiką nuoširdžiai mokysitės. Internetu tapo pasiekiama aibė vertingos pasaulinių universitetų nuotolinių studijų medžiagos. Internetu baigti kursai gali tapti kelialapiu į stiprią, sėkmingą karjerą.

Tad vėlgi: tai, kaip ir kur praleisite savo pertraukos metus, svarbu planuotis lygiai taip pat atidžiai ir atsakingai, kaip ir renkantis studijų programą. Be jokių nuolaidų ir pataikavimo sau.