„Atsigaunančiai ekonomikai kaip oro reikia darbo rankų. Po pandemijos į darbo rinką greičiausiai sugrįžta būtent tie, kurie gali savo profesiją ir kvalifikaciją įrodyti dokumentu – situacija tokia, kad kovojama kone dėl kiekvieno galinčio ir norinčio imtis kvalifikuoto darbo“, – apie naujausias tendencijas Lietuvoje sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. 


Per pandemiją įvyko dar keli dalykai: sumažėjo migracija ir galimybių įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuo metu net 40 proc. bedarbių yra nekvalifikuoti. 

 

Antrina ir Statistikos departamentas: per pastaruosius 10 metų net penktadalis jaunimo – 16- 29 m. gyventojai – neturėjo jokios kvalifikacijos. Pastaraisiais metais registruotas jaunimo nedarbas mažėjo iki 15 proc. 

 

Svarbiausios jaunimo nedarbo priežastys Lietuvoje:

  • Neįgyta arba įgyta nepakankama profesinė kvalifikacija;
  • Įgytos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams;
  • Praktinės patirties stoka;
  • Jaunuolių darbo paieškos įgūdžių stoka;
  • Jaunuolių motyvacijos, socialinių kompetencijų stoka;
  • Darbo vietų kokybė ir dideli jaunuolių lūkesčiai.

 

„Viena vertus, verslas sako, kad nėra svarbus diplomas, o vertinama kompetencija ir įgūdžiai. Ir moksleiviams aiškiname apie asmeninę lyderystę, neformalias kompetencijas, pristatome sėkmingų asmenybių, kurios susikūrė verslus neturėdamos formalaus išsilavinimo, pavyzdžius. 

 

Vis dėlto šiandien nėra jokio kito būdo parodyti kompetencijas ir įgūdžius, kaip tik pateikiant kvalifikacijos pažymėjimą ar tai patvirtinantį diplomą. Arba susitaikyti su tuo, kad dirbsime tik nekvalifikuotą darbą“, – pastebi I. Balnanosienė.
 

Valstybė siūlo įvairiausias mokymų formas ir daugelį jų netgi finansuoja: yra profesinis mokymas, yra studijos nuotoliniu būdu, derinant jas su kita veikla. Įvairios suaugusiųjų švietimo programos, padedančios įgyti papildomų kompetencijų. Pameistrystė, kai galima tiesiog darbo vietoje mokytis. Jei trūksta tik įgūdžių – yra stažuotės, praktikos.

Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, netolimoje ateityje darbo rinkos permainos privers permąstyti savo galimybes daugelį žmonių. 

„Rugsėjį šalies darbdaviai pajuto, jog dabar renkasi darbuotojas. Registruotų darbo pasiūlymų šį mėnesį buvo 2 proc. daugiau nei rugpjūtį (66,1 tūkst.). Spalio 1 d. šalyje buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 16 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį. 

Darbo pasiūlymų registruojama daugiau, o darbo ieškančių asmenų mažėja. Kadangi darbuotojų stygius tampa kritiniu, darbdaviai pasitelkia ir neįprastus ar seniai užmirštus darbuotojų paieškos būdus“, – įžvalgomis dalijasi Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, pardavėjams, virėjams, pakuotojams, dailidėms ir staliams. Palyginti su rugpjūčiu, labiausiai augo apsaugos darbuotojų, betonuotojų, grindų ir plytelių klojėjų, statybininkų montuotojų, dailidžių ir stalių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių poreikis.

Pasak J.Zemblytės, šiandien darbdaviai konkuruoja dėl darbuotojų, o ne atvirkščiai. Greičiau užpildomos darbo vietos, kurias siūlo patikimą reputaciją ar modernią darbo kultūrą turintys darbdaviai, galintys užtikrinti sąlygas darbuotojo profesinei savirealizacijai. 

Sunkiausia sekasi tiems darbdaviams, kurių darbo vietos  grįstos pigia darbo jėga ir sunkiu fiziniu darbu. Daugiau informacijos galima rasti čia: https://uzt.lt/naujienu_archyvas/

Parengta pagal Užimtumo tarnybos informaciją